Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Kuršių moterų drabužiai ir papuošalai

Autorius: Urtė

VIII-IX amžiai – tai ne tik viduriniojo geležies amžiaus pabaiga, bet ir vėlyvojo geležies amžiaus pradžia. 450/80-720 m. Europoje šis laikotarpis vadinamas merovingo arba vendelio (550-800 m.) bei vikingų laikais (800-1050 m.). Tyrinėtojai VIII-IX a. laikotarpį išskiria kaip susiformavusios ir besivystančios kultūros laikmetį (Ozere U. A. 1987. C. 19-20). VIII-IX a. atsirado visai naujų drabužių detalių, anksčiau nematytų formų papuošalų galvos apdangalui susegti, kabučių, įvairių segių ir antkaklių. Smeigtukai trikampėmis ir kryžminėmis galvutėmis pasiekė renesansą.

Kuršių vardas kildinamas iš lydymų arba žemų nuskurdusių medelių šalies (Būga K. 1965. T. 3. P. 251). Šis kraštas buvo gana tankiai apgyvendintas. Tinkamos žemdirbystei žemės buvo nedaug, bet sprendžiant iš juvelyrikos lygio, klestėjo amatai.

VIII-IX a. kuršiai gyveno šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje, pietvakarinėje Kuršo dalyje. Jie buvo paplitę į šiaurę iki Tebros upės. Latvijoje VIII-IX/X a. paminklai konservuojami Papės ežero ir Gruobinios apylinkėse. IX a. šiaurinė kuršių gyvenama riba siekė Ventos žiotis ir dešinįjį jos intaką – Abavą (Tautavičius A. 1996. P. 85). VIII-IX a. kuršių laidojimo paminklai apima Pilsoto, Kėklio, Mėguvos, Piemarės, Duvzorės ir dalį Ventos žemės bei Kuršių Neriją (Žulkus V. 1992. P. 4). Manoma, kad V-VIII a. Klaipėdos apylinkių žemės buvo kuršių kultūros formavimosi centras (Ozepe U. A. 1987. C. 18). Rytuose kuršių kapai žinomi iki Ventos ir Narduvos. Pietuose kuršių gyventa Minijos aukštupyje iki Smeltalės (Tautavičius A. 1977.P. 16-17; Ozepe U. A. 1987.C. 19-20). Lietuvoje ir Latvijoje dabar žinomi 49 VIII-IX a. laidojimo paminklai.

Rašytiniuose šaltiniuose galime rasti tik bendro pobūdžio užuominų apie to meto Kuršių aprangą. Valstiečių drabužiai gali būti rekonstruojami remiantis archeologiniais šaltiniais, gautais iš kapinynų kasinėjimų. Patikimiausi šaltiniai yra iš nedegintų, dažniausiai vadinamų griautinių kapų, kuriuose galima matyti papuošalų išdėstymą kape ir iš to galima spręsti apie drabužio paskirtį, iš dalies – net formą. VIII-IX a žalvario papuošalai buvo gausiai kuršių nešiojami. Jie buvo prisegami, susegami, prilaikomi, o taip pat ir jais puošiami visi drabužiai. Yra žinoma, kad žalvaris, turi konservuojančių savybių, dėl to kartais prie papuošalų išlieka drabužių audinių fragmentų.

Darbo tikslai. Pagrindiniai šio darbo tikslai yra:

1. Apibūdinti kuršių moterų drabužių ir papuošalų pagrindines grupes, jų formas bei ornamentiką,

2. Atskleisti kuršių moterų drabužių ir papuošalų išskirtinumą, t.y. akcentuoti tas drabužių ir papuošalų grupes bei formas, kurios buvo ypač mėgiamos ir daugiau būdingos kuršiams.

II. TYRIMŲ APŽVALGA
Kuršių drabužių ir papuošalų tyrinėjimas jau turi savo istoriją, nors specialių apibendrinančių darbų šiuo klausimu aiškiai trūksta.

Metai po metų, plečiantis kapinynų tyrinėjimams, kaupėsi šaltiniai rūpimu klausimu. Susiklostė galimybės plačiai panagrinėti kuršių našystą ir jos papuošalus.

Visų pirma reikėtų paminėti Reginos Volkaitės – Kulikauskienės darbus. Ji kartu su R. Rimantiene parašė dvi knygas – “Senovės lietuvių papuošalai”, kuriose konkrečios archeologinės medžiagos pagrindus pabandyta rekonstruoti chronologiškai. Minėtos knygos turėjo nemažai reikšmės dabartinio liaudies meno raidai, kuriant kostiumų eskizus įvairiems liaudies ansambliams, kopijuojant metalinius papuošalus.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

Rašykite komentarą

-->