Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Kuprelis Olesis

Autorius: Rūta

Romano architektonika grindžiama Kuprelio išpažintimi. Jis ,,savo širdį atveria” ir pasakoja apie meilę Gundei (Kunigundai). Ir Olesiui, ir Gundei meilė – jausmų stichija, nepaisanti logikos, nepavaldi išankstiniams reikalavimams, visuomenės opinijai. Užtat autorius nė nekelia klausimų, kodėl graži ir turtinga Gundė pamilo kuprotą vargonininką, kodėl, prieštaraudama tėvų valiai, norėjo u jo ištekėti, kodėl paliko Kuprelį. Aišku tik tiek, kad veikėjai elgiasi ,,nežinomo jausmo” pastūmėti. Meilė teikia šviesos, laimės ir skausmo, ji, “bent regimo gyvenimo vienatinė prasmė” Kuprelis myli realią Gundę ir savo moters idealą, meilės svajonę, myli taip organikai. Ano meto lietuvių prozoje (ir ne tik ano!) ne taip daug atvejų, kai į moterį žiūrima kaip į mylimąją, ne tik kaip į namų šeimininkę. šia prasme Kuprelis – naujas žmogus lietuvių prozoje, atokus nuo patriarchalinės tradicijos, tokios stiprios mūsų kaime ir literatūroje. Mylimo žmogaus padaryta skriauda I. Šeiniaus romane irgi suvokiama savaip. Netekęs Gundės, Kuprelis nebenori grįžti ,,atgal į žmones”, tampa atsiskyrėliu. Savo vertę pajunta ne supratęs reikalingumą kitiems, o gerbdamas save. Vienišas Kuprelis glaudžiasi prie gamtos ir savojo malūno. Gamta romane – visais atvejais patikima atrama žmogui. Intensyvi, kurianti, auganti, ji visada žmogaus pusėje, jei tik jis nėra aklas ir kurčias “gamtos stebuklui”. O malūno rolė “Kuprelyje” “nedaug ką menkesnė u katedros rolę V. Hugo romane ,,Dievo Motinos katedra Paryžiuj”. Malūnas ne tik romano veiksmo vieta, fonas, bet ir labai specifika aplinka, intymiausiais saitais susijusi su veikėjo psichika. Toje aplinkoje tiek klaidžiojančių šešėlių, neaiškių garsų. Keičiasi ir tirpsta daiktų kontūrai, visur pilna judesio ir šnabždesio. Tasai ekspresijos, garsų ir spalvų kompleksas lydi ir veikia žmogų, paklūsta jo nuotaikų ir išgyvenimų ritmui.

Rašykite komentarą

-->