Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Kultūros istorija

Autorius: Edvardas

Kiekvienai tautai būdinga specifinė ir nepakartojama kultūra. Studentui būtina pažinti kultūros procesą nuo seniausių laikų iki šių dienų. Tai įgalintų jį suvokti lietuvių tautos ir kultūros santykį, pažinti jos dvasinės ir materialinės kultūros paveldą, europietišką kultūros pobūdį, o istorinė patirtis padėtų perprasti šiuolaikinę kultūros būklę, jos raidos perspektyvas. Studijų dalykas padeda plėsti studentų akiratį, praturtina ir apibendrina studentų žinias, ugdo humanitarinę kultūrą. Drauge tai yra savotiškas įvadas tolesnėms pasaulio kultūros, civilizacijos studijoms.

Programa chronologiniu principu suskirstyta į atskiras temas. Programos pabaigoje yra privalomos, o siekiantiems išsamesnių žinių – ir papildomos literatūros sąrašas.

Taikomi šie pagrindiniai metodai: istorinis, lyginamasis (komparatyvistinis), sisteminis. Istorinio metodo uždavinys – nagrinėti kultūros reiškinį nuo jo atsiradimo iki mūsų dienų, suvokti jo raidos dėsningumus. Lyginamasis metodas reikalauja suvokti kultūros ypatybes, lyginant jos raidą su kaimyninių šalių, ypač su Vakarų Europos kultūra, nustatyti, kas tarp jų buvo bendra ir atskira. Drauge reikia turėti omenyje, kad šis metodas ne visada taikytinas, nes kiekvienos tautos kultūra yra unikali, nepakartojama. Sisteminis metodas padeda atsekti kultūros reiškinių tarpusavio ryšius, juos susieti su socialinėmis – politinėmis sąlygomis, visuomenės raida.

Kultūros samprata. Tauta ir kultūra. Menas, pagrindinės jo šakos. Kultūra ir civilizacija.

Lietuvos kultūros istorijos objektas. Kultūros istorijos šaltiniai.

Lietuvos kultūra – Europos kultūros sudėtinė dalis. Jos specifiniai bruožai. Lietuvos kultūros istorijos periodizacija. Lietuvos kultūros istorijos savitumas. Lietuvos kultūros tyrinėjimų šiuolaikinė būklė.
I. LIETUVOS KULTŪROS PRIEŠISTORĖ
Priešistorinis laikotarpis Lietuvoje. Jo periodizacija.

Indoeuropiečiai ir senoji Europa. Indoeuropiečių migracija į Rytų Pabaltijį. Jų asimiliacija su vietiniais gyventojais. Naujos kultūros susiformavimas.

Baltų kilmės problema. Jų gyvenama teritorija ir kaimynai.

Baltų materialinės kultūros raida. Materialinės kultūros spartus kilimas pirmaisiais mūsų eros amžiais. Baltų dvasinis pasaulis. Jų mitologija ir tikėjimai. Baltų dievai ir deivės, religinės apeigos, laidojimo papročiai. Antikinės civilizacijos priartėjimas prie baltų. Pirmieji rašytiniai šaltinai apie baltus (Tacitas ir kiti). Kultūros nuosmukio priežastys.

Lietuvos vardo paminėjimas 1009 m. Lietuvos vardo kilmė. Karinė organizacija. Krašto kultūra valstybės susiformavimo išvakarėse. Tautos susiformavimas.

II.IKIKRIKŠIONIŠOJI LIETUVOS KULTŪRA
Lietuvos valstybės susikūrimas, jos istorinė reikšmė. Lietuva – paskutinė pagoniška valstybė. Pagoniškosios Lietuvos ir Europos kultūros lygis. Pastangos išeiti iš tarptautinės izoliacijos. Pirmasis bandymas priimti krikštą. Mindaugas – Lietuvos karalius. Karyba ir diplomatija kaip kultūros rodikliai. Gedimino pastangos modernizuoti valstybę. Dvasinis senųjų lietuvių pasaulis. Rytų ir Vakarų krikščionybės plitimas.
III. LDK KULTŪRINIO GYVENIMO ĮVAIROVĖ
Lietuvos krikštas. Katalikybė – Lietuvos oficiali religija. Lietuvos krikšto politinė ir kultūrinė reikšmė.
Bažnyčių ir vienuolynų steigimasis. Jų, kaip kultūros centrų, reikšmė. Švietimas Lietuvoje. Pirmosios mokyklos Vilniuje. Pradinių parapijinių mokyklų steigimas. Jų mokymo lygis. Lietuviai Vakarų Europos universitetuose. Lietuvių kolegija Prahos universitete. Krokuvos universitetas.

Raštijos plitimas. Valstybės politika stačiatikių atžvilgiu. Tautinė LDK sudėtis ir raštų kalba. Raštinių kultūra. Lietuvos Metrika – LDK valstybės archyvas ir jo likimas. Lietuvos Metraščiai (Trumpasis, Vidurinysis ir Platusis sąvadai). Jų parašymo aplinkybės. Krikščionybės nuopelnai architektūrai, dailei, muzikai.

Lietuva – Vakarų Europos civilizacijos monada.

Lietuvos architektūros raida. Romaninio ir bizantinio stiliaus elementai mene. Gotikos kilmė, stiliaus ypatumai. Lietuvos pilys. Gotiškosios architektūros raida: ankstyvoji ir brandžioji gotika.

IV. RENESANSO EPOCHA LIETUVOS KULTŪROJE.
Renesanso kilmė ir humanistinė esmė. Renesanso ir humanizmo idėjų plitimas Lietuvoje.

Visuomeninė – politinė mintis LDK (A. Volanas, M. Lietuvis, A. Rotundas). Siūlymai tobulinti valstybinę ir visuomeninę santvarką. Tautinės savimonės stiprėjimas. Trys Lietuvos Statutai. Teisinės valstybės kūrimas Lietuvoje.

Reformacija Lietuvoje. Žymiausi reformacijos veikėjai (A. Kulvietis, S. Rapolionis, J. Zablockis). Pagrindinės reformacijos kryptys. Ideologinė ir politinė reformacijos ir kontrreformacijos kova, jos įtaka Lietuvos kultūrai.

Knygų leidyba. P.Skorina.

Lietuviška kultūra Mažojoje Lietuvoje. Pirmosios lietuviškos knygos – M. Mažvydo “Katekizmo” išleidimas Karaliaučiuje 1547 m. Šio fakto istorinė reikšmė lietuvių kultūrai. B. Vilento ir J. Bretkūno darbai. M. Daukšos “Katekizmas” (1595 m.) – pirmoji lietuviška knyga LDK teritorijoje.

Pilnos švietimo sistemos (pradinės, vidurinės, aukštosios mokyklos) sukūrimas Lietuvoje. Jėzuitų kolegija (1570 m.). Kitos vidurinės mokyklos ir seminarijos. Mokymo scholastinis turinys. Stepono Batoro “Akademia Universitas societatis Jesu” – pirmoji LDK aukštoji mokykla. Jos vidinė organizacija, profesūra, studentai, mokymo programa.

Religijos ir bažnyčios. Tolerancijos dvasia.

Mokslo pažanga. A.Vijūko –Kojelavičiaus Lietuvos istorija. K.Sirvydo trijų kalbų žodynas. M. Smigleckio ir Ž.Liauksmino darbai. K. M. Sarbievijaus poezija. M.K.Radvilos Našlaitėlio “Kelionė į Jeruzalę”. K.Semenavičiaus indėlis į Europos kultūrą.

Valakų reforma. Lietuvos ūkio modernėjimas.

Renesanso meno kilmė ir ypatumai. Italijos ir Nyderlandų meno poveikis Lietuvos renesansui. Renesanso ir gotikos sintezė. Renesansinės architektūros bruožai. Jos pavyzdžiai. Profesionaliosios dailės vystymasis renesanso laikotarpiu. Žymiausi renesanso dailės kūriniai. Portretas. Skulptūros meno suklestėjimas. Teatro raida Lietuvoje. Mokyklinio teatro suklestėjimas renesanso laikais. Pilies ir didikų teatrai. Lietuvių liaudies kultūra.

V. LIETUVOS KULTŪRA POLITINIO IR EKONOMINIO NUOSMŪKIO LAIKAIS
Kultūrinės raidos politinės – socialinės aplinkybės ir bruožai XVII a. antrojoje – XVIII a. pirmojoje pusėje. Tautybės ir pilietybės (“bajorų tautos”) samprata. Valdančiojo luomo nutautėjimas. Polonizacijos priežastys ir įtaka krašto dvasiniam gyvenimui. Požiūris į lietuvių kalbą.

Kontrreformacijos pergalė Lietuvoje. Katalikų bažnyčios įtakos augimas. Scholastinis mokymo turinys. Raganų deginimas. Katalikų ir stačiatikių tarpusavio kovos. Bresto bažnytinė unija 1596 m. Vilnius – žydų religinis centras Rytų Europoje (Jerušalaim de Lita).

Kultūros raida Mažojoje Lietuvoje. Maras ir didžioji krašto kolonizacija. Lietuvių tautinės priespaudos sustiprėjimas. Visuotinis švietimas kaip priemonė lietuviams germanizuoti. Lietuvių kalbos seminarai Karaliaučiaus ir Halės universitetuose, jų kultūrinė reikšmė.

Lietuvių raštijos ir literatūros pakilimas Mažojoje Lietuvoje. Pirmieji lietuvių kalbotyros darbai – D. Kleino “Lietuvių kalbos gramatika”, P. Ruigio “Lietuvių kalbos kilmės, būdo ir savybių tyrinėjimas”. J. Šulco “Ezopo pasakėčios” (1706 m.) – pirmasis grožinės literatūros kūrinys. Viso Šv. Rašto išleidimas lietuviškai. Susidomėjimas lietuvių kalba Vakarų Europoje.

Baroko epocha. Baroko kultūros bruožai. Italijos mokyklų poveikis Lietuvos barokui. Lietuviškojo baroko ankstyvasis, brandusis ir vėlyvasis laikotarpiai. Žymiausi baroko architektūros paminklai Lietuvoje. Barokinių bažnyčių interjeras. Lietuviškojo baroko ypatybės.

Baroko menas skulptūroje, jo poveikis liaudies menui. Tapyba baroko epochoje. Portreto žanro įvairovė. Taikomoji ir dekoratyvinė dailė, dailiosios tekstilės dirbiniai (Slucko manufaktūra), gobelenų ir kilimų audimas. Grafikos menas.
VI. ŠVIETIMO EPOCHA LIETUVOS KULTŪROJE.
Švietimo epochos kultūra. Švietėjų idėjos ir jų įtaka Lietuvai. Žymiausi Lietuvos – Lenkijos valstybės švietėjai (S. Stačisas, H. Kolontajus, K. Narbutas, A. Daugirdas). Lietuvos politinė padėtis XVIII a. II pusėje. Politinė reforma. 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucija – pirmoji Europoje ir antroji pasaulyje. Fiziokratų idėjų plitimas Lietuvoje ir bandymas jas įgyvendinti praktikoje. 1794 m. Polianeco universalas.

Kardinalios reformos švietimo sistemoje XVIII a. II pusėje. Jezuitų ordino panaikinimas 1773 m. Edukacinė komisija – pirmoji pasaulietinė švietimo ministerija Lietuvos – Lenkijos valstybėje. Lietuvos provincijos švietimo pradinio, vidurinio ir aukštojo mokslo sistema. Pasaulietinis švietimo turinys. Naujų vadovėlių leidimas. Bakalorijos – lietuvių tautinės mokyklos užuomazga.

Aukštosios mokyklos reforma. LDK Vyriausioji mokykla – kultūros ir švietimo centras. Naujų fakultetų ir katedrų atidarymas. Žymiausių Universiteto mokslininkų M. Počiobuto, Ž. Žilbero, A. Forsterio, S. B. Jundzilo ir kitų veikla.

Lietuvių raštijos sumenkėjimas LDK. Religinės literatūros obskurantizmas. Pirmieji pasaulietiniai tekstai XVIII a. pabaigoje.

Tolesnis lietuviškos raštijos plėtojimasis Mažojoje Lietuvoje. G. Ostermejerio ir K. S. Milkaus lituanistiniai darbai. Grožinės literatūros šedevras – K. Donelaičio “Metai” ir pasakėčios. K. Donelaičio kūrybos reikšmė lietuvių kultūrai.

Klasicizmo meno kilmė ir ypatumai. Klasicizmas Lietuvos architektūroje ir dailėje. Italijos mokyklų poveikis Lietuvos menui. Lietuviška klasicizmo architektūros mokykla. L. Stuoka – Gucevičius – žymiausias brandaus klasicizmo architektas Lietuvoje. Kiti klasicizmo architektūros atstovai (M. Knakfusas, M. Šulcas ir kt.). Žymesni klasicizmo epochos skulptorių darbai Lietuvoje Klasicizmo stilius Lietuvos tapyboje. P. Smuglevičius. Jo veikla Vilniaus Vyriausiojoje mokykloje. Lietuviškos dailės mokyklos sukūrimas. P. Smuglevičiaus kūryba lietuviška tematika.

Tolesnė Lietuvos teatro raida. Viešojo Vilniaus miesto teatro įkūrimas 1785 m.
VII. LIETUVOS KULTŪRA CARINĖS RUSIJOS OKUPACIJOS METAIS
Rusijos kolonijinė politika Lietuvoje, jos tikslai ir pagrindiniai bruožai. Tautinės kultūros slopinimas ir naikinimas. Krašto rusifikacija.

Lietuvos materialinė kultūra. Baudžiava – ūkio progreso stabdys. Žemės ūkio raida po baudžiavos panaikinimo, technikos panaudojimo pradžia. Pramoninis perversmas ir jo įtaka Lietuvai. Transporto ir ryšių plėtra (geležinkeliai, plentai, telegrafas, telefonas). Elektrinės. Pramonės plėtra pradžia. Lietuvos miestų raida.

Pradinis ir vidurinis švietimas Lietuvoje 1795 – 1863 m. parapijinės mokyklos. M. Valančiaus veikla steigiant pradines mokyklas. Vidurinės ir specialiosios mokyklos. Mokytojų ir kunigų seminarijos.

Vilniaus universitetas – Lietuvos mokslo ir kultūros centras 1803 – 1832 m. Universiteto uždarymas 1832 m. Medicinos ir Chirurgijos akademijos ir Dvasinės akademijos veikla ir jų uždarymas. Aukštojo mokslo likvidavimo pasekmės Lietuvos kultūrai. Lietuvos jaunimas Rusijos ir užsienio aukštosiose mokyklose.

Romantizmas literatūroje ir mene. Bajoriškoji Lietuvos kultūra (A. Mickevičius, J. Slovackis, V. Sirokomlė, F. Bernatovičius, J. I. Kraševskis, A. H. Kirkoras, T. Narbutas). Vilniaus archeologinės komisijos ir Senienų muziejaus veikla.

Lietuvių – žemaičių etnokultūrinis sąjūdis (A. Giedraitis, A. Strazdas, D. Poška, S. Stanevičius, K. Kontrimas, J. Pabrėža). Grožinės literatūros pradžia. Romantizmas. S. Daukantas – pirmasis lietuviškai rašytų istorinių darbų autorius. M. Valančiaus kultūrinė ir visuomeninė veikla. Blaivybės sąjūdis. Lietuviškos kultūros židiniai Peterburge, Maskvoje, Latvijoje.

Nacionalinės priespaudos sustiprėjimas po 1863 – 1864 m. sukilimo. Dvasinio genocido politika (lietuviškų mokyklų uždarymas, lietuviškos spaudos draudimas 1864 – 1904 m., inteligentijos veiklos suvaržymas, jos kultūrinių – visuomeninių organizacijų uždraudimas, kultūrinių vertybių grobstymas, katalikų bažnyčios persekiojimas, totalinė rusifikacija).

Nacionalinio išsivadavimo judėjimo raida ir jo kultūrinės raiškos formos. Slaptosios lietuviškos mokyklos. Lietuviškų knygų ir žurnalų leidimas Mažojoje Lietuvoje ir Amerikoje. Knygnešių organizacijos ir jų žymiausi atstovai. “Aušros”, “Varpo” ir kitų lietuviškų leidinių reikšmė nacionaliniame judėjime. Tautinio atgimimo vadovų – J. Basanavičiaus, J. Šliūpo, V. Kudirkos, P. Višinskio, J. Mačiulio – Maironio ir kt. visuomeninė – politinė veikla.

Lietuviški slapti vakarai, pirmieji slapti ir vieši dramos spektakliai – lietuviško teatro pradžia.

Moderniosios lietuvių grožinės literatūros susiformavimas XIX a. pab. – XX a. pr. Jos svarbiausios kryptys.

XIX a. menas Europoje. Architektūra ir dailė Lietuvoje. Vėlyvasis klasicizmas (K.Podčašinskio kūriniai), ampyras. Skulptūra (A.Lebrenas, K.Jelskis,) . Romantizmas tapyboje (K.Ruseckas ir kt.). Litografijos pradžia. Teatras ir muzikinis gyvenimas.

Mažosios Lietuvos kultūrinio vystymosi sąlygos XIX a. – XX a. pradžioje. Svarbiausi jos bruožai. Žymiausių lietuviškos kultūros atstovų – F. ir A. T. Kuršaičių, V. Storostos – Vydūno, R. Rėzos, M. Jankaus ir kitų veikla.

Lietuvos kultūros vystymasis XX a. pradžioje. Spaudos draudimo panaikinimas. Pradinių mokyklų ir gimnazijų tinklo plėtimas. Lietuvių kalba mokyklose. Lietuvių studentų skaičiaus išaugimas užsienyje, jų draugijos. Lietuvių mokslo draugijos Vilniuje veikla 1907 – 1915 m. Kitos kultūrinės draugijos. Lietuviška periodinė spauda.

Architektūra ir dailė. Eklektika ir pseudogotika. Moderno stilius. Pirmoji lietuvių dailės paroda 1907 m. Lietuvių dailės draugija.

Profesionaliosios lietuvių muzikos susiformavimas (J. Naujalis, Č. Sasnauskas, M. Petrauskas).

M. K. Čiurlionio muzika ir tapyba. M.K. Čiurlinio kūrybos vertinimai ir reikšmė.

VIII. LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪRA 1918 – 1940 m.
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas, jos reikšmė kultūros raidai. Lietuvių kalba – valstybinė kalba.

Švietimo sistemos organizavimas. Privalomojo pradinio mokslo įgyvendinimas. Progimnazijos ir gimnazijos, specialiosios vidurinės mokyklos. Mokytojų kadrų rengimas.

Pastangos atkurti Vilniaus universitetą. Aukštieji kursai Lietuvoje 1920 – 1922 m. Lietuvos universiteto atidarymas ir jo veikla 1922 – 1940 m. Kitų aukštųjų mokyklų įsteigimas ir jų veikla Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos studentija. Jos skaičius ir sudėtis. Studijų proceso organizavimas. Studentų organizacijos. Kvalifikuotų specialistų išleidimas.

Mokslas Lietuvos Respublikoje. Jo pagrindinės kryptys, žymiausi mokslininkai.

Lietuvos Respublikos periodinė spauda, jos idėjinės kryptys.

Knygų leidyba. Bibliotekos. Lietuviškos enciklopedijos leidyba.

Lietuvių grožinės literatūros klestėjimo laikai. Pagrindinės literatūros srovės ir jų atstovai.

Dailės raida. Dailininkų kūrybinės organizacijos. Kauno aukštesniosios meno mokyklos veikla. M. K. Čiurlionio galerija.

Urbanistikos ir architektūros raida. Žymiausieji architektai, skulptoriai, tapytojai bei jų kūriniai.

Profesionalaus lietuvių dramos teatro susikūrimas ir jo raida. A. Olekos – Žilinsko teatrinė veikla. Lietuvių dramaturgija.

Muzikinė kultūra. Profesionalaus lietuviško operos teatro susikūrimas ir jo raida. K. Petrausko kūrybinė veikla. Profesionalaus baleto menas.

Vilniaus krašto lietuvių kultūrinė veikla 1919 – 1940 m.
IX. LIETUVOS KULTŪRA OKUPACINIU LAIKOTARPIU

(1940 – 1990 m.)
Bandymas sovietizuoti Lietuvos kultūrą (1940 06 – 1941 06). “Kultūrinė revoliucija”. Fizinis susidorojimas su Lietuvos valstybės ir kultūros veikėjais. Bažnyčios persekiojimas.

Dvasinis genocidas hitlerinės okupacijos metais. Lietuvos švietimo, mokslo ir kultūros įstaigų varžymas ir vokietinimas. Aukštųjų mokyklų uždarymas. Bibliotekų ir muziejų apiplėšimas ir naikinimas. Tautinės kultūros gynimas. Žydų tautos ir kultūros genocidas karo metais.

Antroji sovietinė okupacija ir jos kultūrinė politika. Represijos prieš lietuvių inteligentiją. Klasinės pasaulėžiūros įtvirtinimas. Socialistinio realizmo principo monopolizmas. Kova su “vieningosios srovės” ir “grynojo meno” koncepcijomis. Cenzūra. Pasaulinės moderniosios kultūros ignoravimas. Religija ir kultūra. Internacionalizmo principo deformavimas.

Atskirų Lietuvos kultūros sričių būklė antrosios sovietinės okupacijos metais. Švietimo sistema. Aukštasis mokslas. Mokslo institucijos. Socialistinė lietuvių literatūra. Partizanų kūryba.

Europos menas po Antrojo pasaulinio karo. Rytų Europos ir Lietuvos meno raidos ypatybės. Teatro raida. Kinematografija. Architektūros kūrimo sąlygos ir rezultatai. Dailė.

Okupacinio režimo padariniai Lietuvos kultūrai.

Masinis lietuvių inteligentijos egzodas į Vakarus Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, jo reikšmė išeivijos kultūriniam gyvenimui.

Lietuvių išeivijos literatūra, jos žymiausi atstovai. Vyresniųjų ir jaunesniųjų rašytojų kūrybinė veikla. Išeivijos literatūriniai – visuomeniniai žurnalai. “Aidai”, “Metmenys” ir kt.

Lietuviškų knygų leidyba. Lietuvių enciklopedija.

Lietuvių dailė užsienyje, žymiausi išeivijos menininkai. Parodų organizavimas Vakarų Europoje ir JAV. Meno leidiniai. Studijos ir meno mokyklos. Menininkų organizacijos. M. Žilinsko meno kolekcija. Žymiausi lietuvių architektų kūriniai užsienyje.

Lietuvių išeivijos dramos teatrai ir grupės JAV, Kanadoje, Australijoje.

Lietuvos dainininkai JAV operos teatruose. Čikagos lietuvių operos teatras.

Pasaulio lietuvių kultūriniai renginiai (Pasaulio lietuvių dienos, Kultūros kongresai, Tautinių šokių ir dainų šventės, Teatro festivaliai).

Išeivijos pastangos išlaikyti ir sustiprinti lietuvybę užsienyje. Išeivijos lietuvių mokyklos. Vasario 16-osios gimnazija VFR, pedagoginis lituanistinis institutas Čikagoje.

Išeivijos parama Lietuvai okupaciniu laikotarpiu, atkuriant jos nepriklausomybę, šios paramos formos. Lietuvių išeivijos padėties pasikeitimas atkūrus Lietuvos Respubliką.
X. LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS RAIDA (1990 – 2004 m.)
Lietuvos Respublikos kultūros politikos principai. Lietuvių kalba – valstybinė kalba. Tautinės simbolikos atkūrimas, nacionalinės šventės, folkloro puoselėjimas, kraštotyros darbai. Bažnyčia ir kultūra.

Tautinės mokyklos kūrimas, naujų mokymo programų ir vadovėlių rengimas.

Aukštasis mokslas Lietuvoje. Autonomijos ir demokratijos principų įgyvendinimas Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose. Mokymo turinio pertvarkymas.

Mokslas Lietuvos Respublikoje. Svarbiausi mokslo laimėjimai nepriklausomybės laikotarpiu. Ryšiai su užsienio mokslo institucijomis.

Periodinė spauda, svarbiausios idėjinės kryptys. Knygų leidyba, jos kokybiniai ir kiekybiniai pokyčiai. Lietuvių literatūros paveldo ir egzodo literatūros leidimas. Verstinė literatūra.

Archyvų pertvarkymas ir naujų archyvų steigimas. Archyvinės medžiagos išviešinimas ir jos įtraukimas į mokslinę apyvartą.

Meno ir architektūros raidos būdingiausios tendencijos. Respublikos senamiesčių restauravimo problemos. Vilniaus pilių komplekso atkūrimo darbai. Muziejų darbo pertvarkymas. Senojo bažnytinio meno lobiai.

Pokyčiai Lietuvos teatrų gyvenime. Jų repertuaro atnaujinimas. Žymiausi respublikos meno kolektyvai, jų pripažinimas užsienyje.

Radijas ir televizija.

Išeivijos lietuvių kultūra – sudėtinė Europos ir Lietuvos kultūros dalis. Įžymiausių egzodo lietuvių (M. Gimbutienės, V. K. Jonyno, A. J. Greimo ir kt.) įnašas į lietuvių kultūrą.

Tautinių mažumų kultūra.

Užsienio šalių parama Lietuvos kultūrai. Atviros Lietuvos Fondas. PHARE programa. Lietuvos kultūrinio įsijungimo į Europos gyvenimą eiga ir rezultatai. Pasaulis ir Lietuva bei jos kultūra XXI amžiaus pradžioje.
LITERATŪRA
1. Butkuvienė A. Lietuvos kultūros istorijos metmenys. Mokomoji knyga. K., 2000.

2. Genzelis B. Lietuvos kultūros istorijos metmenys, K., 2001.

3. Jurginis J., Lukšaitė I. Lietuvos kultūros istorijos bruožai. V., 1981. P. 65 – 69, 79 – 88.

4. Lietuva. Lietuvių enciklopedija. T. 15. V., 1991. P. 365- 366, 376, 395 – 399, 414 – 429, 713 – 741.
PAPILDOMA LITERATŪRA
1. Adomonis T., Čerbulėnas K. Lietuvos TSR dailės ir architektūros istorija. T.1. V., 1987.

2. Adomonis T., Adomonytė N. Lietuvos dailės ir architektūros istorija. T.2. V., 1997.

3. Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai. Nuo seniausių laikų iki XV a. pabaigos. Sudarė N. Vėlius. V., 1996.

4. Butkuvienė A. Lietuvos kultūros istorijos metmenys (1904-1940). Trečioji dalis. K.,1997.

5. Europos dailės istorija. K., 1995.

6. Gudavičius E. Mindaugas. V., 1998.

7. Greimas A. J. Tautos atminties beieškant. Vilnius – Čikaga, 1990.

8. Jurginis J. Lietuvos meno istorijos bruožai. V., 1960.

9. Kiaupa Z., Kiaupienė J., Kuncevičius A. Lietuvos istorija iki 1795 metų. V., 1988.

10. Kuzmickas B. Tautos kultūros savimonė. V., 1989.

11. Laužikas R. Vakarų Europos kultūros raidos bruožai. V., 1998.

12. Lietuvos istorijos straipsnių ir dokumentų rinkinys. V.,1999.

13..Mančinskas Č. Aukštasis mokslas Lietuvoje 1918-1940 metais. V., 1996.

13. Vilniaus universiteto istorija. V., 1994.

Rašykite komentarą

-->