Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Kultūros istorija

Autorius: Edvardas

Kiekvienai tautai būdinga specifinė ir nepakartojama kultūra. Studentui būtina pažinti kultūros procesą nuo seniausių laikų iki šių dienų. Tai įgalintų jį suvokti lietuvių tautos ir kultūros santykį, pažinti jos dvasinės ir materialinės kultūros paveldą, europietišką kultūros pobūdį, o istorinė patirtis padėtų perprasti šiuolaikinę kultūros būklę, jos raidos perspektyvas. Studijų dalykas padeda plėsti studentų akiratį, praturtina ir apibendrina studentų žinias, ugdo humanitarinę kultūrą. Drauge tai yra savotiškas įvadas tolesnėms pasaulio kultūros, civilizacijos studijoms.

Programa chronologiniu principu suskirstyta į atskiras temas. Programos pabaigoje yra privalomos, o siekiantiems išsamesnių žinių – ir papildomos literatūros sąrašas.

Taikomi šie pagrindiniai metodai: istorinis, lyginamasis (komparatyvistinis), sisteminis. Istorinio metodo uždavinys – nagrinėti kultūros reiškinį nuo jo atsiradimo iki mūsų dienų, suvokti jo raidos dėsningumus. Lyginamasis metodas reikalauja suvokti kultūros ypatybes, lyginant jos raidą su kaimyninių šalių, ypač su Vakarų Europos kultūra, nustatyti, kas tarp jų buvo bendra ir atskira. Drauge reikia turėti omenyje, kad šis metodas ne visada taikytinas, nes kiekvienos tautos kultūra yra unikali, nepakartojama. Sisteminis metodas padeda atsekti kultūros reiškinių tarpusavio ryšius, juos susieti su socialinėmis – politinėmis sąlygomis, visuomenės raida.

Kultūros samprata. Tauta ir kultūra. Menas, pagrindinės jo šakos. Kultūra ir civilizacija.

Lietuvos kultūros istorijos objektas. Kultūros istorijos šaltiniai.

Lietuvos kultūra – Europos kultūros sudėtinė dalis. Jos specifiniai bruožai. Lietuvos kultūros istorijos periodizacija. Lietuvos kultūros istorijos savitumas. Lietuvos kultūros tyrinėjimų šiuolaikinė būklė.
I. LIETUVOS KULTŪROS PRIEŠISTORĖ
Priešistorinis laikotarpis Lietuvoje. Jo periodizacija.

Indoeuropiečiai ir senoji Europa. Indoeuropiečių migracija į Rytų Pabaltijį. Jų asimiliacija su vietiniais gyventojais. Naujos kultūros susiformavimas.

Baltų kilmės problema. Jų gyvenama teritorija ir kaimynai.

Baltų materialinės kultūros raida. Materialinės kultūros spartus kilimas pirmaisiais mūsų eros amžiais. Baltų dvasinis pasaulis. Jų mitologija ir tikėjimai. Baltų dievai ir deivės, religinės apeigos, laidojimo papročiai. Antikinės civilizacijos priartėjimas prie baltų. Pirmieji rašytiniai šaltinai apie baltus (Tacitas ir kiti). Kultūros nuosmukio priežastys.

Lietuvos vardo paminėjimas 1009 m. Lietuvos vardo kilmė. Karinė organizacija. Krašto kultūra valstybės susiformavimo išvakarėse. Tautos susiformavimas.

II.IKIKRIKŠIONIŠOJI LIETUVOS KULTŪRA
Lietuvos valstybės susikūrimas, jos istorinė reikšmė. Lietuva – paskutinė pagoniška valstybė. Pagoniškosios Lietuvos ir Europos kultūros lygis. Pastangos išeiti iš tarptautinės izoliacijos. Pirmasis bandymas priimti krikštą. Mindaugas – Lietuvos karalius. Karyba ir diplomatija kaip kultūros rodikliai. Gedimino pastangos modernizuoti valstybę. Dvasinis senųjų lietuvių pasaulis. Rytų ir Vakarų krikščionybės plitimas.
III. LDK KULTŪRINIO GYVENIMO ĮVAIROVĖ
Lietuvos krikštas. Katalikybė – Lietuvos oficiali religija. Lietuvos krikšto politinė ir kultūrinė reikšmė.
Bažnyčių ir vienuolynų steigimasis. Jų, kaip kultūros centrų, reikšmė. Švietimas Lietuvoje. Pirmosios mokyklos Vilniuje. Pradinių parapijinių mokyklų steigimas. Jų mokymo lygis. Lietuviai Vakarų Europos universitetuose. Lietuvių kolegija Prahos universitete. Krokuvos universitetas.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7

Rašykite komentarą

-->