Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Kūčių vakaras

Autorius: Livija

Kūčioms ruošiamasi visą dieną. Valomi namai, ruošiami valgiai, stengiamasi pagaminti valgių ir pirmajai Kalėdų dienai. Žmonės pasninkauja. Šios tradicijos lietuviai laikosi ir dabar, nors pasninkas yra bažnyčios panaikintas – galima valgyti kiek nori kartų ir su mėsa. Seniau buvo sakoma, kad Kūčiose visą dieną galima suvalgyti saują virtų žirnių ir atsigerti vandens. Tik maži vaikai, ligoniai ir pensininkai galėdavo kiek daugiau valgyti.

Nors oficialaus pasninko nėra, bet norėdami laikytis lietuviškų Kūčių tradicijų, turėtume tą dieną nevalgyti su mėsa. Ypač svarbu, kad Kūčių vakarienėje nebūtų mėsiškų valgių, nes jos nebegalėsime laikyti Kūčiomis, o tik paprastomis vaišėmis, kurias galime bet kurį kitą vakarą paruošti.

Kūčiose reikia labai gerai išvalyti visus namus, pervilkti lovas švariais skalbiniais, o prieš vakarienę visi šeimos nariai išsimaudo, pasirengia švariais drabužiais. Kūčių vakarienei stalas paruošiamas taip: ant pliko stalo dedamas glėbelis šieno, kuris išskirstomas lygiu sluoksneliu po visą stalą. Tai turi mums paminti, kad Jėzus gimė tvartelyje ir gulėjo ėdžiose ant šieno. Stalas su šienu užtiesiamas visiškai balta staltiese, išdėstomos lėkštės ir papuošiama žvakėmis, eglių šakelėmis. Netinka ant kūčių stalo žydinčios gėlės, o ypač raudonos ar baltos poinsetijos, kurios taip mėgstamos Kalėdų metu kai kuriuose kraštuose. Viduryje stalo dedama tiek paplotėlių, kiek bus žmonių prie stalo.

Kūčių vakarienei stengiasi visi šeimos nariai susirinkti į namus, net ir iš tolimesnių vietovių. Tai ne tik vakarienė, kiek šventa šeimos apeiga, suartinanti šeimos narius, surišanti visus, sustiprinanti šiltus šeimyninius ryšius. Jeigu tais metais kuris šeimos narys miręs ar negali vakarienėje dalyvauti, paliekama tuščia vieta prie stalo.

Ant stalo vis tiek dedama lėkštė, pristatoma kėdė, bet nededama šaukštų, peilių, šakučių. Ant lėkštės statoma maža žvakelė, kuri uždegama vakarienės metu. Tikima, kad mirusiojo šeimos vėlė dalyvauja vakarienėje kartu su visais.

Seniau pagrindinis kūčių patiekalas buvo mišinys iš įvairių šutintų grūdų: kviečių, miežių, avižų, pupų. Tą mišinį vadindavo „kūčia“ yra kilęs iš gudų klabos ir reiškia džiovintų grūdų košę.

Ant kūčių stalo dedama 12 valgių, nes Jėzus turėjo dvylika apaštalų. Visi valgiai yra pasninkiniai: žuvis, silkė, šližikai su aguonų pienu, kisielius, džiovintų vaisių sriuba, žieminių ir džiovintų daržovių mišrainė, grybai, virtos bulvės, rauginti kopūstai, duona. Laikantis lietuviškų kūčių tradicijų, turėtume valgyti tik tuos valgius, kurie valgomi kūčių metu Lietuvoje. Reikia nepamiršti, kad Lietuva yra šiaurinės Europos kraštas, kuriame žiemos metu neauga agurkai, pomidorai, vynuogės ir t.t. Žmonės, kurių gyvenime susiformavo kūčių tradicijos, apsieidavo su produktais užaugintais vasaros metu, džiovintais, raugintais ar kitaip išlaikytais žiemai.

Taip pat nereiktų nusileisti vaikų zirzimui, kad tokie valgiai jiems neįprasti, neskanūs. Paaiškinus kūčių vakarienės reikšmę ir ramiai pastebėjus, kad visi valgys tik tai, kas ant stalo padėta, šios problemos bus išvengta, arba ji bent sumažinta.

Kai kuriose Lietuvos vietovėse ant kūčių stalo buvo dedami obuoliai, nes gruodžio 24 d. Yra Adomo ir Ievos vardo diena. Obuoliai primindavo pirmuosius mūsų tėvus, per kurių nuodėmę žmonija nukentėjo, o per Naujosios Ievos-Dievo Motinos Marijos nuolankumą Dievo planams, pasaulis buvo atpirktas.

Puslapiai: 1 2 3 4

Rašykite komentarą

-->