Kryžiaus žygiai ir kita
Autorius: Indrė
Senjorai ir vasalai
Už karinę tarnybą kariams skyrė paveldimų žemės sklypų – feodų, aukštų pareigų, bei *privilegijų.
*PRIVILEGIJA – išskirtinė teise, pirmumas, lengvata.
Feodą suteikęs valdovas vadintas senjoru, o jį gavęs žmogus – vasalu.
IX – XI a. Vakarų Europoje susiklostė sudėtinga žmonių tarpusavio priklausomybės ir ištikimybės ryšiais bei privilegijuota žemvaldžių padėtimi pagrįsta visuomenės tvarka – feodalizmas.
Vasalo ištikimybė senjorui buvo įteisinta iškilmingoje ceremonijoje, vadinamoje *investitūra.
*Investitūra – pasaulietinė vasalo įvesdinimo į feodą ceremonija.
Luomas – apibrėžta visiuomenės grupė
Pagrindinius luomus sudarė:
- Dvasininkai
- Kilmingieji
- Valstiečiai
Aukščiausią padėtį feodalinėj piramidėj užėmė karalius, jis buvo viriausias hercogų ir grafų senjoras.
Išskirtinių teisiu ir priveligijų turėjo dvasininkai, didikai.
XI – XII a. Iš raitininkų susidarė profesionalių karių luomas – riteriai.
Feodalas turėjo savo kariuomenę, rinko iš gyventojų mokęsčius, teisė nusikaltusius. Valdymo, politikos ir ūkio centras buvo pilis ir dvaras. Iš jų senjorai rūpinosi savo valdų ginyba, pildavo silpnesniu feodalų žemes.
Feodalizmas pirmiausiai įsigalėjo Prancūzijoje ir Vokietijoje.Lietuvoje susiformavo tik XII–XIV a.
Vasalas – nuo senjoro priklausomas feodalas.
Domenas – svarbiausios feodalo žemės valdos.
Hercogas – aukštosios bajorijos titulas.
RITERIŲ PASAULIS
Pažas – kilmingas jaunuolis, tarnaujantis didikui kaip asmeninis tarnas.
Gūna – raštuota marška arkliui ar vežimo sėdynei dengti.
Herbas – miesto, valstybės, luomo ar giminės skiriamasis ženklas.
Donžonas – pagrindinis pilies bokštas, skirtas ginybai ir feodalui gyventi.
Riterių pilys tapo šio luomo politiniais, kultūriniais ir ekonominiais centrais.
Drąsa ir kovos techniką riteriai demonstravo turnyruose.
SUNKI VALSTIEČIŲ DALIA
Iki VIIIa. Beveik visi valstiečiai buvo laisvi ir dirbo patiems priklausančius žemės sklypus.
Dažni nederliai ir karai skurdino valstiečius.
Ilgainiui vailstiečiai ne tik neteko žemių, bet ir tapo nuo feodalo priklausomais baidžiauninkais.
Baudžiauninkai dirbo žemvaldžio ūkyje – dvare.
Dirbamoji dvaro žemė buvo dalijama į dvi dalis : feodalo žemės valdą ir valstiečių sklypus.
Valstiečiai privalėjo atlikti prievoles : eiti lažą ir mokėti duoklę.
Prievolių dydis priklausė nuo sklypo dydžio.
Dešimtąją pajamų dalį – dešimtinę – valstiečiai atiduodavo bažnyčiai.
Kaimo bendruomenės valstiečiai dirbo bendrai, tai skatino glaudžius tarpusavio ryšius.
Ankstyvaisiais viduramžiais gyvavo dvilaukė žemės dirbimo sistema.
Iki XIX a. beveik visoje Europoje, išskyrus rytų Europą, baudžiauninkai atgavo laisvę.
Baudžiauninkas – netekęs žemės, nuo feodalo priklausomas valstietis.
Duoklė – dalis baudžiauninko pajamų, atiduodamų dvarui už naudojamą žemės sklypą.
Lažas – privalomas baudžiauninko darbas dvare.
KAS VIRŠESNIS – POPIEŽIUS AR IMPERATORIUS?
Popiežius ir imperatorius Henrikas 1122m. pasirašė sutartį – Vormso konkordatą. Jame įteisintas bažnytinės ir pasaulietinės valdžios pasidalijimas.
Kliuni reforma
Kliuni reformos — tai reformos, kuriomis buvo siekiama pakeisti nusistovėjusius bažnyčios ir feodalų santykius. Kliuni reformos pavadintos vienuolyno, kuriame jos prasidėjo, vardu.
Imperatoriaus valdžios simboliai :
- Valdžios obuolys
- Kalavijas
Popriežiaus valdžios simboliai :
- Lazda
- Žiedas
Imperatorius skirdavo vyskupą, o popoiežius jį įšventindavo.
Vyskupas – aukštas pareigas einantis krikščionių dvasininkas.
Konkordatas – valstybės sutartis su popiežiumi , nustatanti bažnyčios padėtį toje valstybėje.
Simonija – bažnytinių pareigų, privilegijų pirkimas ir pardavimas.
Kardinolas – katalikų dvasininkas, turintis teisę rinkti popiežių.
KRYŽIAUS ŽYGIAI
Palestiną – XI a. ėmė plėšti musulmonų turkų gentys.
1095m. Sušauktame Bažnyčios susirinkime Klermone popiežius pakvietė krikščionis į kryžiaus žygius – atsikovoti iš musulmonų Šventąją Žemę – Palestiną.
Dėl drabužius puošiančių kryžių žygio dalyviai vadinti kryžininkais.
1099 m. riteriai užėmė Jeruzalę
Kryžiaus žygiai – Vakarų Europos riterių karinės kampanijos, vykdytos XI-XVI a. Kryžiaus žygius skelbė arba laimino popiežius, jų tikslas buvo krikščionių ekspansija į kitatikių ir pagonių kraštus.
Šventieji karai nulėmė ir kai kurių tautų religinį požiūrį. Tuo laikotarpiu Prancūzija, Italija, Vokietija tapo dominuojančiomis Europos valstybėmis, o kai kurios valstybės buvo palaužtos (Bizantija ir kt.).
Kryžių karų nugalėtojai buvo musulmonai.
Kyžiaus žygiu padariniai :
- Europiečiai pažino kitokį gyvenimo būdą ir papročius
- Europiečiai pamėgo rytietiškas prabangos prekes
- Imta rūpintis kūno švara
- Iš Rytų perimta technikos ir technologijų naujovės
- Europoje pradėti auginti abrikosai, citrinos, moliūgai, ryžiai
Kryžiuočių ordinas – vokiečių vienuolių karinis ordinas, įsteigtas 1198 m. Oficialus jo pavadinimas – Vokiečių narių Jeruzalėje ligonijos šventosios Marijos ordinas.
Pogromas – tautinės grupės žudimas, jos nuosavybės niokojimas, siaubimas.
Saracėnai – viduramžiais taip vadinti visi arabai, vėliau – visi musulmonai, kovojantys su kryžininkais.
Kryžininkas – kryžiaus žygių dalyvis.
1212 m. surengtas vaikų kryžiaus žygis, kuris baigėsi nesėkmingai.