Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Krovinių vežimo planavimas

Autorius: Mindaugas

Krovinių vežimas – pastaruoju metu plačiai paplitęs terminas, apibrėžiant didelį ratą operacijų, kurios atliekamos nuo produkcijos pagaminimo ir iki gaunant ją vartotojams, arba kita stadija gamybos eigoje, jeigu šios operacijos yra gamybos tęsinys. Šias operacijas sudaro:

1. medžiagų vežimas;

2. sandėliavimas ir saugojimas;

3. komplektavimas ir įpakavimas;

4. vežimas bet kokia transporto rūšimi.

Taip pat priskiriamos yra ir tokios operacijos kaip:

1. maršruto parinkimas;

2. eismo grafikų sudarymas;

3. transporto priemonių techninis aptarnavimas.

Šių operacijų tikslas likviduoti teritorinį trūkį (skirtumą) tarp gamintojo ir vartotojo. Jos užtikrina saugumą ir savalaikį krovinių vežimą iš gamybos vietos į vartojimo vietas, – gerą jų vežimo būklę į tas vietas, kur jie reikalingi ir tada, kada jie reikalingi.

Vykdant šias operacijas, ten kur gamyba yra specializuota neišvengiami yra tolimieji vežimai. Pagrindiniais prekybos maršrutais nenutrūkstamai juda dideli kiekiai žaliavų ir gatavos produkcijos, kurią veikia atmosferinės sąlygos, žemės ūkio kenkėjai ir grobstytojai. Norint įvertinti šiuos poveikius, reikia rengti specialius vežimų planus. Savaime šie planai turi būti ekonomiškai realūs, todėl, kad vežimas per geografines ir laiko sienas gali pasirodyti beprasmiškas, jeigu bendra kaina vartotojui bus nepriimtina. Krovinių vartotojas turi gauti ne tik būtiną kiekį, bet reikiamoje jam vietoje ir reikalingu laiku už tinkamą kainą. Todėl pagrindinis uždavinys vežant krovinius – operacijų ekonomiškumas.

Transportas tampriai susijęs su tokiomis ūkio šakomis kaip:

– pramonė;

– statyba;

– prekyba ir t.t.

Pagal savo specifiką transportas jungia visų minėtų ūkio šakų veiklą.

Šiame darbe aptarsime krovinių vežimo geležinkeliu planavimą įvertinant padėtį transportuojant krovinius, krovinių srautus, jų klasifikavimą, kaupimą, bei jų vežimo geležinkelio transportu taisykles ir t.t.

2. Krovinių vežimų planavimas
Planuojant krovinių vežimus, būtina užtikrinti visišką ir savalaikį šalies ūkio poreikių patenkinimą, minimalias išlaidas transportavimui, teisingą vežimų paskirstymą įvairioms transporto rūšims, neracionalių vežimų mažinimą ir likvidumą, racionalų tuščių krypčių apkrovimą, efektyvų techninių priemonių panaudojimą.

Įvairių krovinių srautai mazguose yra sumuojami ir gaunami visų krovinių srautai. Suminį krovinio srautą abiem kryptimis padauginus iš ruožo ilgio, gaunama ruožo krovinių apyvarta tonkilometrais, o sudėjus ruožų krovinių apyvartas gaunama kelio (kelio ruožo) krovinių apyvarta.

Taip pat dar yra išskiriama vežimų apimtis pagal susisiekimo rūšis:

• įvežimas;

• išvežimas;

• tranzitas;

• vietinis vežimas.

Tiesioginio ir vietinio susisiekimo suma – tai bendras vežtų krovinių kiekis, vietinio susisiekimo ir išvežimo suma – tai išvežimas, vietinio susisiekimo ir įvežimo suma – tai atvežimas, įvežimo ir tranzito suma – tai priėmimas, išvežimo ir tranzito suma – tai krovinio perdavimas kaimyniniams keliams.
2.1 Krovinių klasifikavimas
Transporte kroviniais vadinami visi daiktai nuo jų paėmimo, paėmimo momento vežti iki įteikimo gavėjui. Pagrindinės transportavimo proceso operacijos:

1) Krovinių ruošimas vežimui:

1. įpakavimas

2. grupavimas pagal kryptį

3. markiravimas

4. svėrimas

5. konteinerių užpildymas, vežimo dokumentų forminimas

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 9

Rašykite komentarą

-->