Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Kristijonas Donelaitis – lietuvių grožinės literatūros klasikas

Autorius: Vitalija

Kristijonas Donelaitis kūrė XVIII a. viduryje Mažojoje Lietuvoje. Jo kūryba yra visos lietuvių grožinės literatūros pamatas. Skaitydami poeto darbus, išvystame tuometinį sunkų Lietuvos būrų gyvenimą, išgirstame jų šneką, kuria tuo metu buvo kalbama Mažojoje Lietuvoje. Tačiau vis labiau plito vokiečių kalba. Ponai lietuviškai beveik nekalbėjo, nes šią kalbą skaitė prasčiokų kalba. Būtent todėl šie kūriniai turėjo ypatingą reikšmę tautos kalbos išsaugojimui ir propagavimui .

Kristijonas Donelaitis gimė 1714m. sausio 1d. Lazdynėlių kaime netoli Gumbinės. Poeto gyvenimu imta domėtis tik XIX a. pradžioje. Karaliaučiaus universiteto profesorius Liudvikas Rėza (1776-1840) pradėjo kaupti žinias apie Donelaičio gyvenimą. Būtent jis ir parengė pirmuosius “Metų” ir pasakėčių leidimus.

Būsimojo poeto tėvų gyvenimas nebuvo lengvas, nes augo didelė šeima. Didelės permainos prasidėjo po ankstyvos tėvo mirties bene 1720m. Motina liko viena su septyniais ar aštuoniais vaikais.

Vidurinį išsilavinimą Donelaitis gavo Karaliaučiaus Kneiphofo, arba Katedrinėje mokykloje (kolegijoje). Neaišku, kur jis pradėjo lankyti mokyklą: ar kaime, ar jau atvežtas į Karaliaučių. Į minėtą kolegiją įstojo 1731m. Pagrindiniai dalykai buvo lotynų kalba ir tikyba. Taip pat mokėsi retorikos, susipažino su antikine literatūra. Ten Donelaitis gerai išmoko lotyniškai ir galėjo skaityti romėnų autorius. Gyvendamas vokiškame mieste, labai greitai išmoko ir vokiečių kalbą. Universitete jaunuolis dar mokėsi lotynų, hebrajų ir prancūzų kalbų. Teologijos fakultete privalomas dalykas – muzika, studijuojama ir teoriškai, ir praktiškai. Donelaitis pasižymėjo gabumais muzikai: vėliau klebonaudamas Tolminkiemyje, sugebėjo pats pasidaryti fortepijoną, mėgo dainuoti, komponavo muzikos kūrinius.

Donelaičio mokslo metais Karaliaučiuje veikė ir lietuviška bažnyčia. Ten jis galėdavo pasiklausyti lietuviškų pamokslų.

1736m. Kristijonas kolegiją baigė ir įstojo į Karaliaučiaus universiteto Teologijos fakultetą. Į studentų sąrašus buvo įrašytas Doneleičio pavarde, tačiau baigęs universitetą , ėmė visur save rašyti lotyniškai – Donalitius. XX a. 4-ajame dešimtmetyje nuspręsta, kad “Metų” autoriaus pavardė lietuviškai skambėjo Donelaitis, nors tokia forma niekur nebuvo paliudyta dokumentiškai.

Tačiau A. Jovaišui pagaliau pavyko rasti dokumentą, kuris patvirtino šios išvados teisingumą. Pasirodo naujasis studentas dar buvo įtrauktas į atskirus Teologijos fakulteto sąrašus. Ten jo pavardė parašyta lietuviškai.

Donelaitis mokėsi labai rimtai, mokydamasis gyveno studentų bendrabutyje, į kurį patekdavo gabiausi, geriausiai lotynų kalbą mokantys studentai.

Karaliaučiaus universitete Teologijos fakultete nuo 1723m. veikė lietuvių kalbos seminaras-pratybos. Jį lankė ir Donelaitis, nes buvo kilęs iš lietuviško krašto, mokėjo lietuvių kalbą ir be abejo, tikėjosi po studijų grįžti pas tautiečius. Seminare studentai susipažino su senomis ir naujomis lietuviškomis knygomis. Visa tai skatino Donelaitį dirbti savo tautos labui.

Gavęs universitetinį vokiškos orientacijos išsilavinimą , vis dėlto jis netapo vokiečių poetu. Pasirinkti lietuvybę jį paskatino suaktyvėjusi Mažosios Lietuvos parapijų kunigų veikla. Jie labai rūpinosi lietuvių kalbos ir raštijos ugdymu.

Donelaitis baigęs mokslus buvo nusiteikęs kurti lietuviškas eiles. Jaunuolis iš Karaliaučiaus išvyko gavęs aukštąjį išsilavinimą ir nepraradęs kultūrinio bei dvasinio ryšio su savąja tauta.

Puslapiai: 1 2 3 4 5

Rašykite komentarą

-->