Studijoms.lt

Referatai, konspektai

konspektukas

Autorius: Erikas

Špera

1.Kiekybinių ir kokybinių tyrimų metodologijų skirtumai:

Pirmasis skirtumas, kuris egzistuoja tarp dviejų – kokybinio ir kiekybinio tyrimų strategijų – yra jų analizės objektas. Kiekybinių tyrimų objektas pirmiausia yra skaičiai, transformuoti į statistines procedūras, o kokybinis tyrimas koncentruojasi į žodžius, pasakytus interviu ar pateiktus rašytine forma. Kiekybiniai metodai dažniausiai siekia identifikuoti ir paaiškinti priežastinius ryšius tarp įvykių. Kokybiniuose tyrimuose tyrėjai dažniausiai argumentuoja, kad tiriant žmogaus elgseną reikia tirti žmonių motyvaciją, skatinančią juos veikti bei atlikti konkrečius veiksmus. Kokybiniuose tyrimuose siekiama atrasti prasmes, argumentus, samprotavimus, o ne priežastis. Tai reiškia, kad kokybiniai tyrimai, skirtingai nei kiekybiniai, kurie dažniausiai aiškina, kodėl kažkas atsitinka, siekia suprasti žmonių interpretacijas, aiškinimus bei motyvaciją.

Kiekybiniai tyrimai Kokybiniai tyrimai

Laiko socialinę relybę objektyvia Laikosi prielaidos, kad socialinė tikrovė sukuriama jos dalyvių

Laiko socialinę realybę sąlygiškai pastovia laike ir aplinkoje Mano, kad socialinė realybė yra nuolat kuriama lokalinėse situacijose

Socialinių fenomenų priežastinius ryšius nagrinėja remdamiesi mechanistiniu požiūriu Mano, kad žmonių intencijoms(tikslams, siekimams) turi būti skiriama daugiausia dėmesio aiškinant priežastinius socialinių fenomenų ryšius

Siekia objektyvaus, bešališko požiūrio į tyrimo

dalyvius ir jų aplinką Asmeniškai įsitraukia aiškindamiesi tyrimo dalyvių požiūrius ir palaikydami šiltus, globėjiškus santykius su jais

Tyrinėja populiacijas arba grupes, kurios atstovauja populiaciją Tyrinėja atskirus atvejus

Tyrinėja elgesį ir kitus fenomenus, kuriuos galima stebėti Tyrinėja prasmes, kurias kuria individai, bei kitus vidinius fenomenus

Tiria žmonių elgesį natūralioje arba dirbtinėje(labaratorinėje) aplinkoje Tiria žmonių elgesį natūralioje aplinkoje

Siekia paveikti objektus, kad galėtų nustatyti kintamuosius Retai daro išorinį poveikį. atlieka hoplistinius viso konteksto, susijusio su reiškiniu, stebėjimus

Remiasi išankstinėmis koncepcijomis(sampratomis) ir teorijomis, lemiančiomis renkamų duomenų pasirinkimą Koncepcijas ir teorijas kuria po to kai surenka duomenis

Strukturizuotas kruopščiai suplanuotas duomenų rinkimas Nestrukturizuotas sponatniškas duomenų rinkimas

Duomenis išreiškia skaičiais Duomenis aprašo vaizdais , žodžiais

Analizuodami duomenis remiasi statistiniais metodais Anlaizuodami remiasi loginę indukciją

Naudoja staistinės procedūras, tam tikrai grupei padarytas išvadas, priskirdami apibrėžtai populaicijai Tyrinėjant atskirus atvejus, padarytus atradimus perkelia tik kitiems panašiems atvejams

Siekia parusoti kuo beasmeniskesnes, objektyvesnes tyrimų atsakaitas Paruošia interpretacines atsakaitas atspindincias, kaip tyrėjas rnko duomenis, ir sudarancias salygas aprasymo skaitytojui susidaryti savo nuomonę.


2. Teorinės prielaidos lemiančios tuos skirtumus:

 Kiekybinė metodologija remiasi tokia soc. realybės samprata:realybė yra išraiška individui ir yra objektyvi. Šis požiūris yra vadinamas realizmu.

 Kokybinė metodologija teigia, kad soc. realybė yra vidinė individui ir yra subjektyvi. šis požiūris vadinams nominalizmu.

Puslapiai: 1 2 3 4

Rašykite komentarą

-->