Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Komunikavimo pagrindai

Autorius: Laimonas

Egzamino užduotys

1. Komunikacijos procesas ir jo elementų vaidmuo
2. Neverbaliniai komunikacijos barjerai
3. Verbaliniai komunikacijos barjerai
4. Komunikacijos lygiai ir jų ypatumai
5. Komunikacijos srautai ir jų ypatumai
6. Neverbalinė komunikacija ir jos įtaka informacijos perdavimui
7. Pokalbio etapai ir jo valdymas
8. Konstruktyvaus kritikavimo principai
9. Aktyvaus klausymosi kliūtys ir jų įveikimas
10. Konfliktinių situacijų valdymo principai
11. Komunikacijos komandoje ypatumai
12. Pasirengimas sakyti viešąją kalbą
13. Neverbalikos valdymas sakant viešąsias kalbas
14. Verbalinės kalbos valdymas sakant viešąsias kalbas
15. Viešosios kalbos struktūros principai
16. Auditorijos dėmesio valdymas sakant viešąsias kalbas
17. Vaizdinių priemonių panaudojimas sakant viešąsias kalbas
18. Dažniausios klaidos naudojant vaizdines priemones viešųjų kalbų metu
19. Viešųjų ryšių reikšmė organizacijos komunikacijai
20. Komunikavimo su žiniasklaida ypatumai
21. Efektyvios dalykinės komunikacijos raštu principai
22. Dalykinių laiškų rūšys ir jų rašymo ypatumai
23. Motyvacinio laiško rašymo principai
24. Neverbalinės komunikacijos svarba bendraujant su darbdaviu
25. Verbalinės komunikacijos svarba bendraujant su darbdaviu

Naudotina literatūra:
• Baršauskienė, V. (2002). Dalykinė komunikacija. Kaunas: Technologija.
• Carey J. A., (2004). Verslo laiškai užimtiems žmonėms. Kaunas.
• Chreptavičienė, V. (2003). Dalykinė komunikacija organizacijoje. Kaunas: Technologija.
• Grebliauskienė, B., Večkienė, N. (2004). Komunikacinė kompetencija. Kaunas: Žara.
• Neher W. W., Waite D. H. (1993). The Business and Professional Communication. Boston: Allyn and Bacon.
• Ober S. (1998). Contemporary Business Communication. Houghton Mifflin Company.
• Pease, A. (2003). Kūno kalba. Kaunas: Dajalita.

Komunikavimo pagrindai
(Kurso medžiaga)

1. Komunikacijos procesas ir jo elementai

KOMUNIKACIJA yra procesas, kurio metu keičiamasi informacija bendros simbolių, ženklų ir elgesio sistemos pagalba. Sėkmingos komunikacijos šerdis – informacijos pateikimo tikslumas bei jos interpretavimo adekvatumas.

Pagrindinės bendravimo funkcijos:
• Komunikacinė (informacijos perdavimas, pasikeitimas žiniomis, patirtimi, taip pat informacijos priėmimas ir suvokimas);
• Reguliacinė (manipuliacinė)(įtaka kitiems, daroma jų elgesiui, aktyvumui, požiūriams, nuostatoms);
• Kontaktinė (santykių palaikymo, savitarpio supratimo, pasikeitimo nuomonėmis).

Komunikacijos proceso elementai: pranešimas, gavėjas, siuntėjas, grįžtamasis ryšys, filtras.

Komunikaciniai įgūdžiai yra svarbūs karjerai, nes:
1.Padeda gauti norimą darbą;2.Padidina galimybes būti paaukštintam;3.Padeda suburti efektyvią komandą;4.Padeda įgyvendinti sprendimus;5.Pagerina asmeninį ir profesinį gyvenimą;6.Padeda tobulėti;
Sėkmingos komunikacijos šerdis – informacijos pateikimo tikslumas bei jos interpretavimo adekvatumas.
2. Komunikacijos barjerai ir jų įveikimas

Komunikacijos barjerai (verbaliniai):
• Pranešimo formulavimo problema Skirtinga žodžių interpretacija Kalbiniai skirtumai
• Abstrakcijos ir dviprasmybėsNederamai vartojami posakiai
Komunikacijos barjerai (neverbaliniai):
• Emocinė būsena
• Skirtinga percepcija
• Nederami arba konfliktiški signalai
• Asmenybė
• Sveikata
• Tautybė
• Religija
• Lytis
• Amžius
• Stereotipai
Triukšmas:
• fizinis
• fiziologinis
• psichologinis
• semantinis

3. Komunikacija organizacijoje

Yra trys komunikacijos lygiai:
• Asmeninis bendravimas arba intrapersonalinis bendravimas vyksta mums bendraujant su pačiais savimi. Tai yra bendravimas tarp įvairių asmenybės dalių.
• Tarpasmeninis bendravimas vyksta tuomet, kai bendrauja bent du asmenys, kurie siekia pasikeisti informacija, suprasti kitą, daryti įtaką
• Masinis bendravimas vyksta asmeniui ar grupei bendraujant su didele auditorija per masines informavimo priemones.

Komunikacijos kanalai – formalūs ir neformalūs informacijos perdavimo būdai organizacijos viduje.

Komunikacijos srautai:
Vertikali komunikacija
viršus  apačia – dažniausia komunikacijos forma organizacijoje, kai aukštesnes pareigas užimantys darbuotojai kreipiasi į pavaldinius (susirinkimas, telefoninis pokalbis, informaciniai laiškai, skelbimai ir pan.).
apačia  viršus – užtikrinamas grįžtamasis ryšys (ataskaitos, pranešimai, pasiūlymai, profesinių sąjungų leidiniais).
Vertikali komunikacija būna:
• Sąlygota rango;
• Dažniausiai naudojant netiesioginius informacijos perdavimo kanalus; Vienpusė, be grįžtamojo ryšio.
Horizontali komunikacija kaip:
• koordinavimas, keitimasis informacija, pasitarimai, problemų sprendimo grupės…

Organizacijos ribas peržengianti komunikacija:
• Dalykinė komunikacija tarp asmenų, nesusietų priklausomybės organizacijoje ryšiais.Informacija iš šalies suteikia žinių apie organizacijos veiklos/ produktų/ paslaugų vertinimą.

Komunikacijos tinklai:
• Formalūs tinklai Neformalūs tinklai

Tarpasmeninis bendravimas organizacijoje kaipTarpgrupinis bendravimas (formalios ir neformalios grupės); Asmens – grupės bendravimas; Bendravimas komandoje.
4. Neverbalinė komunikacija

Neverbaliu būdu pasiųstas pranešimas gali perduoti tą pačią informaciją, kaip ir verbalus, tik yra mažiau detalizuotas.
Neverbalaus pranešimo funkcijos yra tokios, kaip ir verbalaus:
• sužinoti/ atrasti,
• palaikyti kontaktą,
• įtikinti,
• padėti (paplojant per petį ar padedant atsikelti),
• linksminti/ juokauti,
• iliustruoti/sustiprinti žinią.

Dažnai neverbalus bendravimas papildo verbalųjį, todėl atlieka papildomas funkcijas:
• pabrėžti/ akcentuoti verbalų pranešimą,
• papildyti verbalųjį pranešimą,
• paneigti žodinį pranešimą,
• panaudoti kūno kalbą vietoj verbalios žinios.

Neverbalią komunikaciją sudaro:
• Kinezė (akių kontaktas, mimikos, gestai, emblemos, iliustracijos, kūno orientacijos);
• Išvaizda;
• Parakalba;
• Tyla;
• Prisilietimai;
• Erdvė;
• Laikas.
Fizinė išvaizda –
• Iš dalies kontroliuojami požymiai (ūgis, svoris, kūno sudėjimas, veido bruožai);Kontroliuojami požymiai (apranga, plaukai, papuošalai, aksesuarai).Parakalba (balso galimybės):
• Tembras, Tempas,Tonas,
• Intonacijos.

Tylos funkcijos:
1) duoda laiko apmąstymams;
2) ginklo funkcija;
3) atsakymas į susirūpinimą ar nerimą;
4) nutylama siekiant neperduoti tam tikros žinios;
5) emocinių pranešimų perdavimas;
6) savo privatumo apsaugojimas;
7) neturėjimas ką pasakyti.

Prisilietimas yra pats seniausias komunikavimo būdas. Dažniausios prisilietimo funkcijos:
• pozityvūs jausmai, kaip kad palaikymas, pritarimas, simpatija, pasitikėjimas, įvertinimas, nuraminimas ir t.t.,
• elgesio ar būsenos kontroliavimas, kaip kad pranešimų “pasislink”, “pasitrauk”, “paskubėk”, “pasilik čia”, “pažiūrėk į mane” perdavimas;
• ritualiniai veiksmai, kaip kad pasisveikinimo gestai, apsikabinimas ar pasibučiavimas pasisveikinant ar atsisveikinant;
• su darbias susiję prisilietimai, padedant kažką pernešti ar pakelti, padedant išlipti kitai iš automobilio ir pan.
Prisilietimo vengimas

Atstumas ir teritorija
Erdvės: 1) intymi erdvė, 2) asmeninė erdvė, 3) socialinė erdvė, 4) viešoji erdvė.
Erdvės dekoravimas.

Laikas
• Laiko vertinimas labai skiriasi skirtingose kultūrose.
• Laiko vertinimas priklauso ir nuo rango: geriau jaučiasi žmogus, laukiantis aukštesnes pareigas turinčio asmens, negu atvirkščiai.
• Laiko vertinimą sąlygoja ir situacijos.

Neverbalinės komunikacijos pavojai:
• Neverbalių pranešimų ambivalentiškumas;
• Nesąmoningas pranešimų pasiuntimas.

Gestai:
• Plaštakų ir rankų gestai (atvirų plaštakų gestas, delnas pirštais į apačią, rodomojo piršto demonstravimas, rankos paspaudimas, delnų trynimas, sunertos rankos, piramidės gestas, nykščio demonstravimas, rankos už galvos, rankos ant klubų)Veido lytėjimo gestai (burnos apsauga, akies trynimas, nosies lytėjimas, ausies trynimas, kaklo kasymas, pirštai burnoje)Smakro ir skruostų gestai (galvos ramstymas, prie skruosto priglausta plaštaka, nykštys ant smakro, braukymas sau per pasmakrę)
• Gynybos gestai (rankų ir kojų sunėrimai)Galvos padėtys (tiesiai laikoma galva, nt šono pakreipta galva, žemyn palenkta galva)Rūkymo ir akinių gestai Nuosavybės demonstravimo gestai Kopijavimo gestai

5. Verbalinė komunikacija: įtaigus kalbėjimas

Verbali komunikacija – tarpusavio sąveika naudojant kalbos ženklus.
• Ji yra spontaniška: tu negali pasirinkti vietos, laiko ar apmąstyti žodžių.
• Tai – improvizacija, nes galimi netikėtumai sąveikoje su kitais.
• Visad vyksta kontekste, kuris sąlygoja ir žodžius, ir jų prasmę.
• Kalba simbolizuoja tikrovę (dalinai), tačiau ji nėra tikrovė.
• Etikečių klijavimas.

Pokalbis yra verbalaus bendravimo ašis. Pokalbio etapai:
• Pradžia Postūmis
• Pagrindas
• Grįžtamasis ryšys
• Užbaigimas

Pokalbio valdymas:
• Atidumas
• Lankstumas
• Atvirumas
• Empatija
• Pozityvumas
• Betarpiškumas
• Interakcijos valdymas
• Orientaciją į pašnekovą
Pokalbio metu iškylančios problemos ir jų išvengimas:
• Apsidraudimas;Paneigimas;
• Pasiaiškinimas.
6. Verbalinė komunikacija: konstruktyvus kritikavimas

“Žmonės prašo tavęs kritikos, tačiau tikisi tik pagyrimo” – Somerset Maugham
Kaip konstruktyviai kritikuoti?
• Savo kritikuojantį teiginį, jeigu įmanoma, formuluokite pozityviai.
• Pasitelkite savo jausmus ir mintis, tai padeda kritikuoti veiksmų atlikimą, o ne asmenį.
• Stenkitės pateikti savo nuomonę nekritikuodami.
• Dėmesį sutelkite ne į asmenį, o į įvykį arba elgesį.
• Venkite nurodinėjimo ar liepimo, vietoj to pabrėžkite galimas alternatyvas.
• Kritikuokite veidas į veidą, jeigu įmanoma, vienumoje.

7. Verbalinė komunikacija: aktyvus klausymasis

Klausymasis yra aktyvus veiksmas, kuris
• Skiriasi nuo girdėjimo;
• Reikalauja koncentracijos;
• Sudėtingas įgūdis.

Klausymąsi sudaro:
• Pranešimo priėmimas,
• Iškodavimas,
• Interpretavimas,
• Įvertinimas,
• Grįžtamosios informacijos suteikimas.
Klausymosi kliūtys:
• Mes mėgstame kalbėti labiau, nei klausytis;
• Klausomės greičiau nei kalbame;
• Trūksta klausymosi įgūdžių;
• Klausydamiesi galime pasirinkti – klausytis arba ne;
• Kalbančiojo manierizmas;
• Žinių apie objektą stoka;
• Aplinkos trukdžiai.

Efektyvaus klausymosi žingsniai:
• Visą dėmesį skirkite pašnekovui.
• Atsikratykite bet kokių išankstinių nuomonių ar vertinimų (filtro).
• Įsiklausykite į žodžius ir situaciją, nesivadovaudami jausmais.
• Jeigu kažkas yra neaišku, pasitikslinkite.
• Išlaikykite akių kontaktą, kuris signalizuoja apie jūsų susidomėjimą.Suteikite grįžtamąjį ryšį, nes tai yra svarbiausia efektyvaus klausymosi dalis.
• Nepertraukite pašnekovo, nebent norėtumėte pasitikslinti informaciją, o savo vertinimą ar sprendimą pateikite tik tuomet, jeigu pašnekovas to pageidauja.
• Atkreipkite dėmesį į tai, kas nėra pasakyta.
• Neapsimeskite, kad klausotės, kai to nedarote.
8. Konfliktų valdymas

Konfliktas – tai priešingų tikslų, interesų, pozicijų, nuomonių ar požiūrių susikirtimas, rimti nesutarimai, kurių metu žmogų užvaldo nemalonūs jausmai ar išgyvenimas.
Konfliktas yra natūrali tarpasmeninių santykių dalis. Problemas sukelia ne pats konfliktas, o būdai, kuriais jis yra sprendžiamas. Konfliktas – vyksta konkrečiame kontekste.

Konflikto struktūra:
• Konflikto dalyviai,
• Konflikto objektas,
• Aplinka,
• Konflikto dinamika (fazės – pradinė, kilimo, konflikto pikas, kritimo).
Prieš konfliktą:
• Pajuokaukite neaštrindami padėties, jeigu galite, nusileiskite;
• Konfliktas neturėtų vykti viešumoje;
• Būkite tikri, jog abi pusės pasirengę konfliktui;
• Žinokite, dėl ko konfliktuojate;
• Konfliktuokite tik dėl tų problemų, kurias įmanoma išspręsti.
Konfliktų valdymo strategijos:
• Konflikto vengimo strategija;
• Spaudimo strategija;
• Kaltinimo strategija;
• Kaupimo strategija;
• Asmens atmetimo strategija;Smūgiavimo strategija;Prisitaikymas;Kompromisas, • Bendradarbiavimas (emocijų kontroliavimas, taisyklių pasiūlymas, pozicijų išsiaiškinimas, alternatyvių variantų pasiūlymas, abipusiai naudingo sprendimo priėmimas).
Kaip spręsti konfliktines situacijas:
• Stenkitės išlikti objektyvūs ir neįpainiokit jausmų;
• Dėmesį kreipkite į veiksmus, problemą;
• Patvirtinkite priešininko kompetencijos reikšmingumą;
• Nepertraukite kalbančiojo;
• Pabrėžkite jus siejančius panašumus;
• Gerbkite kitą ir būkite empatiški.
9. Komunikacija grupėje ir komandoje

Žmogų priklausyti grupei vertė socialiniai ir saugumo poreikiai, naujos ir didesnės galimybės ir savęs vertinimas. Visgi žmogaus buvimui grupėje yra būdingos kolektyvinės reakcijos bei konformizmas. Priklausomybės ryšius joje galima prilyginti šeimos modeliui.
Organizacijose grupės sudaromos veiklai efektyvinti. Grupei būdinga: ryškus lyderis, individualūs darbo rezultatai, asmeninė atsakomybė už rezultatus bei įvairūs turimi įgūdžiai bei kompetencijos.

Komanda – tai efektyviai veikianti grupė, kurią sieja bendras tikslas, o jos sėkmę lemia bendradarbiavimas ir vaidmenų pasiskirstymas.
Efektyviai dirbanti komanda:
• Turi aiškius tikslus ir uždavinius;
• Atsakomybe dalijasi visi nariai, tad ji yra kolektyvinė;
• Jos nariai turi būtinus ir vienas kitą papildančius įgūdžius (techninius, problemų sprendimo, bendravimo);
• Turi išteklius, būtinus užduočiai atlikti (laikas, žmonės, biudžetas, specialistų pagalba);
• Kiekvienas narys žino savo vaidmenį;
• Konfliktai sprendžiami konstruktyviai ir atvirai;
• Komandoje dalinamasi lyderyste.Komandos gyvavimo etapai:Formavimas
• Mėginimas apibrėžti užduotis;
• Mėginimas nustatyti priimtiną elgseną;
• Abstrakčios diskusijos apie idėjas ir problemas;
• Diskusijos apie dalykus, tiesiogiai nesusijusius su komandos užduotimi;
• Nepasitenkinimas organizacija ir pastebimais užduoties barjerais.
2. Sąmyšis
• Ginčai tarp komandos narių, net jei jie ir sutaria dėl pagrindinių klausimų;
• Gynyba ir konkurencija;
• Abejonė išmintimi tų, kurie subūrė šią komandą ir skyrė jai tokią užduotį;
• Nerealių tikslų iškėlimas ir susidomėjimas papildomu darbu;
• Atsiskyrimo nuo komandos atvejai, akivaizdi įtampa ir net pavydas.
3. Norminimas
• Daugiau draugiškumo, diskusijų apie komandos požiūrį;
• Įsiklausymas į kitų nuomones;
• Bendra dvasia ir bendro tikslo pojūtis;
• Komandos taisyklių ir nustatytų ribų laikymasis.
4. Darbas
• Konstruktyvus savęs keitimas;
• Prisirišimas prie komandos;
• Gebėjimas atvirai dirbti su komandos problemomis;
• Dalijimasis patirtimi bei įgūdžiais, jų tarpusavio priklausomybės sustiprėjimas.Komandos irimo požymiai:
• Skundai
• Dominavimas
• “Iškritusieji”
• Atokios diskusijos
• Susikoncentravimo stygiusKomandos problemų sprendimo strategija:
• Daugelis problemų išsisprendžia savaime, jeigu nariai nuolat komunikuoja.
• Viena pavojingiausių strategijų yra susitaikymas su problemomis.
• Kiekvieną problemą reikia vertinti kaip komandos problemą. Būkit realistais: jūs nesate atsakingas už kiekvieno komandos nario laimę ar sėkmę.
10. Viešosios kalbos

Viešųjų kalbų rūšys: Agitacinės (paskatinti sutikti, įtikinti, sužadinti aktyvumą);
• Informacinės (suteikti žinių, informacijos);
• Proginės (pasveikinti, pradėti renginį).
5 svarbiausi komponentai ruošiant viešą kalbą:Aiškus kalbos tikslas;
2. Įvertinti klausytojų poreikiai;
3. Dalyko išmanymas;
4. Geras kalbos suplanavimas;
5. Pasitikėjimas savimi.Pasiruošimas viešajai kalbai: Noras priimti pasiūlymą sakyti kalbą;
• Kontaktinis asmuo;
• Proga;
• Formatas;
• Vieta;
• Įranga;
• Auditorija.
Informacija apie auditoriją:Amžius,
• Lytis,
• Išsilavinimas,
• Interesai,
• Pareigos,
• Kita reikalinga informacija.
Neverbalinės kūno kalbos valdymas
Poza:Stovėkite tiesiai;
• Lengvai palinkite į auditoriją;
• Nestovėkite įsisprendęs;
• Nesvyruokite;
• Nesukryžiuokite rankų ant krūtinės;
• Nelaikykite rankų už nugaros;
• Nestovėkite figos lapelio poza;Nepamirškite rankų kišenėse.Gestai:
• Neįsiminkite gestų;
• Sukurkite sąlygas gestikuliavimui;
• Naudokite rankų piramidės padėtį;Darykite valdingus gestus.
Bendravimas akimis:Esminis pasitikėjimo veiksnys;
• Oficiali bendravimo pradžia;
• Akių kontakto su auditorija palaikymas;
• Žvilgsniai gali nužudyti.Patarimai dėl akių kontakto:Nežiūrėkite pro langą;
• Nežiūrėkite į vieną tašką;
• Nežiūrėkite į vieną asmenį;
• Nežiūrėkite virš galvų;
• Nepamirškite galinių eilių;
• Nepaskęskite užrašuose.Įvaizdžio galia:Renkitės konservatyviai;
• Neprikiškite kišenių;
• Venkite ekstravagantiškų papuošalų;
• Nušveiskite batus;
• Vilkėkite patogius drabužius;
• Dalykinė apranga gelbsti.Judėjimas ant pakylos:Kada prasideda jūsų kalba?
• Apžiūrėkite patalpą iš anksto;
• Pasirinkite patogią sėdėjimo vietą;
• Klausykitės kitų kalbėtojų;
• Didingas pakylimas;
• Stilingas išėjimas. Manevravimas ant pakylos:Į judantį taikinį sunkiau pataikyti;
• Judėjimo kryptys;
• Nejudėkite ta pačia trajektorija;
• Nedarykite nervingų judesių.Padėtis scenoje:Efektyviausia vieta – priekinė centrinė scenos dalis;
• Tribūna kaip barjeras;
• Tribūna kaip strateginis įrankis
•Ji nėra jūsų ramstis;
•Ji nemoka bėgti;
•Ji gali jums padėti.Verbalinės kalbos valdymasBalso galia:Įšildykite savo balsą;
• Atsikratykite mikčiojimo ar bereikšmių žodžių;
• Venkite monotonijos;
• Naudokite balsinį akcentą;
• Nebijokite daryti pauzių.Viešosios kalbos struktūra: Įžanga (10-15% laiko);
• Dėstymas (75-85% laiko);
• Užbaigimas (5-10% laiko);
• Dalyvių klausimai.Kaip patraukti auditoriją?Kalbos pradžioje įtikinkite auditoriją, jog jūsų verta klausytis!
• Pamatykite pasaulį auditorijos akimis.
• Asmeninę patirtį paverskite universalia.
• Savo kalbai suteikite vietinį koloritą užuominų pagalba.Abipusio ryšio užmezgimo gudrybės.Parodykite, kad pažįstate auditoriją ir pasakykite komplimentą. Įtraukite auditoriją.Kalbą paįvairinkite sąmojais.Panaudokite aktualijas.Klausytojų dėmesio valdymas (6 klausymosi etapai):adaptacija;
2. intereso formavimosi etapas;
3. klausytojų informacijos resursų suaktyvinimas;
4. kritiškas įprasminimas;
5. informacijos suvokimas;
6. emocinis pakilimas.
Kas trukdo gerai viešajai kalbai? Netinkami juokai;
• Vaizdinių priemonių trūkumas;
• Blogas laiko paskirstymas;
• Dikcijos trūkumai;
• Nukrypimas nuo temos;
• Nuasmenintas pranešimas;
• Kalbos skaitymas.Tobula įžanga:KAS jūs tokia/toks?
• Apie KĄ ketinate kalbėti?
• KADA jūs baigsite?
• KODĖL turėčiau jūsų klausytis?
Keli būdai kalbai pradėti: Retorinis klausimas;
• Citata;
• Sąmojis;
• Pasakojimas;
• Statistiniai duomenys;
• Istorinis įvykis;
• Apibrėžimas.Stilingas kalbos užbaigimas:Pacituokite savo kalbos pradžią;
• Vartokite citatą;
• Užduokite klausimą;
• Papasakokite istoriją;
• Būkite konkretus;
• Kalbėkite paprastai.Kalbos skaitymas iš lapo:Nenaudokite prasto popieriaus;
• Naudokite didesnį šriftą;
• Naudokite didelius tarpus lape;
• Neperskelkite minties puslapio gale;
• Naudokite tiktai vieną lapo pusę;Numeruokite kiekvieną puslapį;
• Atrodykite, tarsi neskaitote;
• Pasipraktikuokite skaityti užrašus balsu;
• Jūsų sakiniai turi būti kuo trumpesni.
11. Vaizdinių priemonių panaudojimas

Įsimename:10% to, ką perskaitome;
• 20% to, ką išgirstame;
• 30% to, ką pamatome;50% to, ką pamatome ir išgirstame.Vaizdinės priemonės:
• skaidrės (pagalbinės kompiuterinės programos);
• plėvelės;
• video įrašai;
• stendiniai bloknotai ir t.t.
Vaizdinių priemonių naudojimo privalumai:Padeda paaiškinti informaciją;
• Padeda įsiminti esminius dalykus;
• Padeda sutaupyti laiko;
• Užtikrina adekvačią informaciją visiems klausytojams;
• Padeda sudominti auditoriją.Vaizdinių priemonių naudojimo trūkumai:Gali užgožti kalbos esmę;
• Bloga vaizdinių priemonių kokybė – auganti tendencija;
• Išblaško auditoriją;
• Rūpesčiai dėl įrangos.
Skaidrės:Reikia užtemdyti patalpą;
• Nelanksčios naudoti;
• Jų perkrovimas informacija (4 4 arba 6 6 taisyklė).Naudojant skaidres derėtų:
• Naudoti paprastą šriftą;
• Patikrinti rašybą;
• Nenaudoti vien mažųjų arba vien didžiųjų raidžių.
Plėvelės:
• Nebūtina užtemdyti patalpos;
• Lanksčios naudoti ir lengvos pagaminti;
• Nėra veiksmingos didelei auditorijai.
Video įrašai:Ypač efektyvi vaizdinė priemonė;
• Gali užgožti kalbą;
• Naudojami tik trumpi vaizdo įrašai.
Stendiniai bloknotai:Lengva naudoti;
• Lankstumas;
• Neveiksmingi didesnėje auditorijoje.Dažniausios demonstravimo klaidos:Auditorijai duodama per mažai laiko;
• Vaizdas išlieka ekrane, pakeitus temą;
• Kalbėtojas skaito iš ekrano;
• Kalbėtojas ignoruoja vaizdinę priemonę.

Dažniausios skaidrių apipavidalinimo klaidos:Vaizdinėje priemonėje yra per daug žodžių arba vien žodžiai;
• Per daug spalvų arba per blyškios spalvos;
• Per mažas šriftas;
• Vaizdinės priemonės tik sukelia įspūdį, bet nepadeda kalbėtojui;
• Iliustruojant teiginius naudojami vien žodiniai arba vien vaizdiniai pavyzdžiai.

Būtini principai:Aiškumas (patrauklumas, įskaitomumas);
• Neišblaškanti dėmesio animacija;
• Kultūrinis jautrumas;
• Diskriminacijos vengimas.

12. Argumentavimas
Trys argumentų tipai:
• Racionalūs (koncepcijos, idėjos, logika, priežastys, analizės);
• Emociniai (jausmai, vizijos, vertybės, motyvacija…);
• Faktiniai (faktai, duomenys, rezultatai, realybė, metodai).

Argumentacijos pavyzdžiai:
Faktas  nuomonė  sentimentas
(Mano kambario plotas tik 12 m²  jis yra per mažas  savo kambaryje aš jaučiuosi nejaukiai).

Teiginys  faktas nuomonė  sentimentas  siūlymas veikti  rezonansas
Teiginys – Lietuvoje vyrai ir moterys turi lygias teises, ką garantuoja įstatymai.
Faktas (objektyvumas) – Lietuvoje gyvena daugiau moterų nei vyrų, tačiau politikoje dalyvauja tik dešimtadalis moterų.
Nuomonė (analizė, pasiūlymas, loginis subjektyvumas) – taip neturėtų būti, jeigu šalyje galioja lyčių lygybė.
Sentimentas (jausminis subjektyvumas) – be to, mes keistai atrodome kitų ES šalių kontekste. Moterys juk nėra kvailesnės už vyrus ar mažiau išprusę.
Siūlymas veikti (agitavimas, įtikinimas) – todėl turiu paruošęs konkrečius pasiūlymus, kurių realizavimas padės įtraukti daugiau moterų į politinę veiklą.
Rezonansas (pasekmė, laukiamas rezultatas) – tikiuosi, kad ši rengiama akcija bus sėkminga ir ateinančiuose rinkimuose mes matysi daug daugiau kandidatuojančių moterų.

Analogija  kontrastas  artimumas
• Parodomas ryšys tarp žinomų dalykų (tai primena…)
• Ieškote priešingų idėjų, nuomonių, pozicijų
• Tiesiate paraleles, vertinate

13. Debatai

Tai – griežtai reglamentuotas problemų svarstymas, kuriam skiriamas ribotas laikas.Debatams kruopščiai ruošiamasi iš anksto. Laimi nuosekliausia ir stipriausius argumentus patiekianti komanda.
3 principai:
• Svarbių komunikacinių įgūdžių įvaldymas (tolerancija, argumentavimas);
• Įsipareigojimas būti sąžiningu;
• Pagarba oponentui ir kitai nuomonei.Pagrindiniai terminai:
• Tema
• Teigiančioji pusė
• Neigiančioji pusė
• Argumentai
• Įrodymai
• Kryžminė apklausaDebatų struktūra (pagal Karlą Poperį):
T1 kalbėtojas – 6 min.
N3 ir T1 kryžminė apklausa – 3 min.
N1 kalbėtojas – 6 min.
T3 ir N1 kryžminė apklausa – 3 min.
T2 kalbėtojas – 5 min.
N1 ir T2 kryžminė apklausa – 3 min.
N2 kalbėtojas – 5 min.
T1 ir N2 kryžminė apklausa – 3 min.
T3 – 5 min.
N3 – 5 min.Svarūs argumentai ir jų analizė
• Atrėmimas
• Dėstymo nuoseklumas
• Retorika ir stilius
• Sąmojis
• Komandinis darbas
14. Organizacijos ryšių su visuomene būdai. Organizacijos įvaizdis. Reklama

Viešieji ryšiai: Apgalvotos, planingos ir ilgalaikės pastangos suformuoti ir išlaikyti abipusį supratimą tarp organizacijos ir visuomenės (Baršauskienė, 2002).
Viešiesiems ryšiams priskiriama:
•Kontaktai su žiniasklaida;
•Visuomenės nuomonės tyrimai;
•Reklama;
•Finansinė parama;
•Visuomeniniai kontaktai;
•Kalbų, pranešimų, brošiūrų rengimas;
•…Viešųjų ryšių publikos:
•Plačioji visuomenė
•Finansinės ar komercinės grupės
•Klientai
•Valdžios grupės
•Žiniasklaidos atstovai
Viešųjų ryšių tikslai:
• Komunikacijos organizacijoje optimizavimas;
• Organizacijos komunikacijos su aplinka užtikrinimas;
• Klientų poreikių tyrimas;
• Organizacijos įvaizdžio kūrimas;
• Organizacijos reklama.Viešieji ryšiai su žiniasklaida:
•Tarpininkas tarp verslo organizacijų ir visuomenės.
•Žiniasklaidos priemonės yra tiesioginis verslo organizacijos kelias į tikslinę grupę/-es;
•Žiniasklaidos atstovai gali kontroliuoti, ką tikslinė grupė/-ės mato ir girdi žiniasklaidoje apie tam tikrą organizaciją.
Komunikavimo su žiniasklaida žanrai:
•Informacinis (žinutė, ataskaita, interviu, reportažas);
•Analitinis (straipsnis, recenzija, apžvalga, komentaras);
•Publicistinis (apybraiža, esė);
•Pramoginis. Komunikavimo su žiniasklaida formos:1.Spaudos konferencija
2.Pranešimas spaudai
3.Viešoji kalba
4.Televizijos ir radijo laidų rengimas
5.Interviu
6.Renginys

Gerai naujienai reikia:
• savalaikiškumo
• aktualumo
• artumo
• įžymumo
• neįprastumo
Pranešimo spaudai rengimo principai:
• Naudoti tik tikslią informaciją.
• Pirma pastraipa – KAS, KĄ, KUR, KADA, KODĖL?
• Rašyti glaustai.
• Vengti šablonų, štampų, įmantrių frazių.
• Nevartoti profesinio žargono.
• Pranešimo šerdis – NAUJIENA.
• Pranešimas turi būti objektyvus.
Kompanijos įvaizdžio formavimas:
•Savo nišos radimas;
•Vertybinių nuostatų tyrimai;
•Įvaizdžio įtvirtinimas;
•Įvaizdžio teritorija.Reklama – tai bet koks mokamas informacijos apie produktą ar paslaugą pristatymas, kuriuo siekiama daryti įtaką vartotojų emocijoms ir mąstymui.
Stereotipiniai manipuliacijos elementai: Nacija
• Tradicija, ,,senas geras stilius”
• Prestižas, statusas
• Įžymus veidas
• Priklausymas socialinei grupei
• Kliento išskirtinumo pabrėžimas
15. Rašytinė komunikacija

Dalykinės komunikacijos raštu privalumai•Informacijos saugojimo galimybė,
•Susitarimų užtvirtinimo būdas,
•Minčių dėstymo logikos kontrolė,
•Patogaus laiko bendravimui pasirinkimas,
•Perduodamos informacijos tikslumo užtikrinimas.
10 efektyvios dalykinės komunikacijos raštu charakteristikų1.Taktas. Siūloma:•Atsižvelgti į skaitytojo intelektą;
•Orientuotis į konkretų žmogų, o ne žmonių kategoriją;
•Vengti lytinės diskriminacijos;
•Vengti žodžių, kurie gali įžeisti;
•Įvertinti laišką iš skaitytojo pozicijų.2. Kreipimasis į asmenį. Rašant:1.Įterpti keletą ,,Jūs” pobūdžio sakinių.
2.1-2 kartus laiške paminėti žmogaus, kuriam rašote, vardą.
3.Rašyti taip, kad tarp eilučių skambėtų, jog perduodama žinia daug svarbesnė skaitytojui nei rašančiajam.
4.Stengtis kreipinyje nurodyti ne gavėjo pareigas, o vardą ir pavardę.3. Pozityvumą kuria•Tinkamai parinkti žodžiai
•Reversinių žodžių vartojimas
•Akcentų išdėstymo tvarka
•Teigiamų dalykų akcentavimas kelis kartus

4. AktyvumasSiekiant sušvelninti neigiamus akcentus, geriau vartoti neveikiamosios rūšies veiksmažodžius.
5. Tikslingumas
6. Rišlumas
• Žodelių taigi, vadinasi ir pan. vartojimas
• Minčių numeravimas
• ,,Etikečių klijavimas” sakinių pradžioje Sakinio rišlumas
7. Aiškumas:
• Žargono ir nežinomų žodžių vengimasTeminiai sakiniai pastraipose8. Glaustumas. Būtina vengti:
• Daugiažodžių posakiųNereikalingų kartojimų (pvz. grąžinti atgal)9. Lengvai skaitomas stilius1.Reikėtų rašyti trumpais sakiniais.
2.Geriau paprastas sakinys nei sudėtinis. Geriau paprastas žodis nei sudurtinis.
3.Geriau gimtosios kalbos žodis nei tarptautinis.
4.Geriau paprasta kalba nei ,,aukštas” stilius.
5.Visi terminai turi būti suprantami skaitytojuiDėstomos mintys siejamos su skaitytojo patirtimi.
7. ,,Žaidžiama” žodžių ir sakinių struktūros įvairove.
8. Rašyti siekiant perteikti mintį, o ne padaryti įspūdį skaitytojui.10. Tinkama laiško forma•Atspausdintas laikantis šalyje patvirtintų raštvedybos reikalavimų,
•Atspausdintas kokybišku spausdintuvu ant gero popieriaus arba firminio blanko,
•Pasirašytas ranka,
•Jei tikimasi sulaukti atsakymo, kuriuo suinteresuotas siuntėjas, įdedamas vokas su atgaliniu adresu ir pašto ženklu.Rekvizitas:
• Dokumento sudedamoji dalis, reiškianti nustatytas dokumento rengimo ir įteisinimo procedūras ir turinti nustatytą pastovią vietą.Visi dokumentai turi turėti šiuos privalomus rekvizitus: įstaigos (dokumento rengėjo) pavadinimą, dokumento pavadinimą (išskyrus raštus), datą, indeksą (numerį), teksto antraštę, tekstą, parašą (-us). Prieš rašant laišką:Atliekama AUDITORIJOS analizė, įvertinant:•auditorijos kompetenciją,
•laiško gavėjo statusą,
•gavėjo amžių,
•gavėjo išsilavinimą,
•gavėjo veiklos pobūdį,
•galimas auditorijos nuostatas. Atliekama TURINIO analizė, įvertinant:Ar laiške pateikta būtina informacija?
• Ar pateikta informacija yra tiksli?
• Ar pateikta informacija yra pagrįsta?
• Ar laiške pateikiami atsakymai į galimus gavėjo klausimus?Atliekama KALBOS analizė, įvertinant:
• Ar nėra rašybos ir skyrybos klaidų?
• Ar kalba taktiška ir aiški?
• Ar kalbos tonas yra energingas?
• Ar kalbos stilius yra glaustas ir lengvai skaitomas?Atliekama STRUKTŪROS analizė, įvertinant:Ar logiškai ir nuosekliai dėstomos mintys?
• Ar pastraipos pradedamos teminiais sakiniais?
• Ar aiškus laiško tikslas ir struktūra?Rašant geros ar neutralios žinios laišką, rekomenduojama:1)pradėti nuo PAGRINDINĖS minties,
2)pristatyti ANTRAEILES detales,
3) užbaigti ,,TEIGIAMA nata”. BLOGOS žinios laiško rašymasPradėkite neutralia mintimi, su kuria skaitytojas sutiktų,
• Paaiškinkite priežastis, nulėmusias sprendimą,
• Aiškiai formuluokite neigiamą atsakymą,
• Jei įmanoma, pateikite alternatyvų pasiūlymą,
• Stenkitės neatsiprašinėti,
• Užbaikite pozityviai.
Dalykinių laiškų rūšys:REKLAMINIAI ir pardavimo laiškai;
• PALANKUMO laiškai;
• UŽUOJAUTOS laiškai;
• DARBO SANTYKIŲ laiškai.Dalykinį laišką dažniausiai sudaro šios dalys:
• Antraštė,
• Data,
• Kreipinys,
• Tikslas ir sudominimas (nauda),
• Išsami informacija (nauda),
• Laiško santrauka,
• Padėka arba ryšio palaikymo detalės,
• Baigiamoji mandagumo frazė,
• Parašas,Priedai.UAB ,,Audimas”
Laisvės 36, 42113 Vilnius
2005 m. balandžio 6 d.
Vilmai Daugėlienei,,Baldai Jums” gamybos skyriaus vadybininkei

Gerbiamoji p. Daugėliene,
Norėčiau su Jumis susitikti ir aptarti galimybę Jūsų kompanijai įsigyti mūsų gamybos audinių. Balandžio 18 d. būsiu Vilniuje, todėl galėčiau užsukti į Jūsų biurą.

Pridedu mūsų naujausią katalogą, kuriame yra demonstruojami audinių pavydžiai, pateikiamos jų charakteristikos. Prašau atkreipti dėmesį į geltonai paryškintus dalykus. Tai –nauji gaminiai, pritaikyti baldų gamybai.
Susisieksiu su Jumis dėl susitikimo detalių. Jeigu turite klausimų, skambinkite 8-600-12221. Laukiu pokalbio su Jumis. Dėkoju už ilgą bendradarbiavimą su mumis.

Pagarbiai,
Parašas
Vaidotas ValaitisPardavimo skyriaus vadybininkas

Idėjų parkas
Lakštingalų 94, 37115 Kaunas2005 m. kovo 3 d.
Monikai Bartkūnaitei
Jotvingių 56-17, Kaunas
Gerbiamoji panele Bartkūnaite,
Siunčiame Jūsų pravesto seminaro rezultatus bei įvertinimą. Džiaugiamės rezultatais ir esame labai patenkinti Jūsų darbu. Esame dėkingi, kad seminaro metu rėmėtės mūsų įmonės duomenimis bei keliamais uždaviniais.

Nors atsiliepimai geri, visgi mes neturime lėšų pakviesti Jus tęstiniam seminarui. Tikimės, kad kitais metais padėtis pasikeis ir mes galėsime Jus pakviesti naujam darbuotojų kvalifikacijos kėlimo seminarui.

Buvo malonu su Jumis dirbti. Tikimės ateityje bendradarbiauti toliau.
Nuoširdžiai,
ParašasJanina Vyšniauskienė
Personalo skyriaus viršininkė
16. Karjera šiuolaikiniame darbo pasaulyje

Karjera –
• Greitas ir sėkmingas kilimas profesinėje srityje;Sąmoningas nuostatų ir aktyvumo strategijų pasirinkimas, susijęs su profesinės veiklos patirtimi;
• Tęsiasi visą žmogaus gyvenimą.
Siekiant sėkmės profesiniame gyvenime, svarbu:
• Tinkamai save vertinti;
• Atkakliai siekti savo tikslo;
• Analizuoti sėkmių ir nesėkmių priežastis;
• Tobulinti komunikacinius įgūdžius.
Tikslo vaidmuo karjeros siekime:Fiziniai tikslai
• Socialiniai tikslai
• Intelektualiniai tikslai
• Emociniai tikslai
• Dvasiniai tikslai
• Finansiniai tikslaiIeškant darbo reikėtų turėti:
• Kompetencijos portfelį
• CV
• Motyvacinį laišką

Kompetencijos portfelį sudaro:
• CV
• Diplomai ir sertifikatai
• Apdovanojimai
• Rekomendaciniai laiškai
• Dalyvavimo tam tikroje veikloje duomenys
• Kita informacijaCV sudaro:
• Biografiniai duomenys
• Išsilavinimas
• Profesinė veikla
• Kompetencijos
Motyvacinio laiško rašymo principai:
• Tikslas – sudominti potencialų būsimąjį darbdavį jus pakviesti pokalbiui.
• Turinys turi atskleisti jūsų asmenybę, išsilavinimą ir kvalifikacijas.
• Laiško skaitymui bus skirtos kelios sekundės.
• Laisva forma, kuriai galioja taisyklės;
• Stenkitės paaiškinti, kodėl jūs esate geriausias kandidatas;
• Būkite įtaigus, bet nekategoriškas;
• Tvarkingas laiškas – jūsų išprusimo ženklas;
• Laiško ilgis – nuo pusės iki vieno psl.Ruošiantis pokalbiui yra svarbu: Daugiau sužinoti apie siūlomas pareigas bei profesinės veiklos pobūdį;
• Parengti savo kompetencijų portfelį bei reikiamus dokumentus;
• Pasiruošti interviu.
Susitikimas su darbdaviu:Atvykite 5-10 min. anksčiau;
• Išjunkite mobilų telefoną;
• Atsipalaiduokite;
• Pasirūpinkite savo išvaizda;
• Prisiminkite frazę ,,tau pasiseks”.
Įdarbinimo interviu – Kontroliuojamasis pokalbis;
• Vyksta klausimų – atsakymų forma;
• Pretendentų atrankos metodas;Klausimus užduodantis asmuo yra pasyvus, • atsakinėjantis – aktyvus.Interviu metu:Į klausimus atsakinėkite mandagiai;
• Nepertraukite klausinėjančiojo;
• Stenkitės atsakymus orientuoti į siūlomą profesinę veiklą;
• Neįsitraukite į ginčą;
• Neklauskit apie viršvalandžius ar apie pirmąsias atostogas;
• Nemeluokite.Kūno kalba interviu metu:Akių kontaktas;
• Adaptacija;
• Laikysena;
• Rankos paspaudimas;
• ŠypsenaDarbdavys dažniausiai atsisako kandidatų dėl šių priežasčių:Nepriimtina išvaizda;
• Per didelis aktyvumas interviu metu;
• Nesugebėjimas aiškiai reikšti mintis;
• Silpni komunikaciniai įgūdžiai;
• Nepakankama darbo patirtis;
• Nervingumas, pasitikėjimo savimi stoka.

Rašykite komentarą

-->