Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Komerciniai bankai

Autorius: Eugenija

Atkūrus nepriklausomybę ne vienas ūkio reformos aspektas nebuvo toks komplikuotas ir sudėtingas kaip bankų ir pinigų reforma. Tai sąlygojo tiesioginiai ekonominiai atskirų ūkio subjektų bei jų grupių interesai. Bankų ir pinigų reforma daugiausia nulėmė visos ūkio reformos sėkmę, o kartu ir politinį valstybės stabilumą. Šios reformos eiga buvo suinteresuoti įvairūs politiniai sluoksniai, kurie savo ruožtu veikė jos eigą.

Bankų ir pinigų reforma reikalavo išspręsti šiuos pagrindinius uždavinius:

1. atskirti Lietuvos bankus nuo SSRS bankų sistemos;

2. sukurti savarankišką dvipakopę Lietuvos bankų sistemą su centriniu banku priešakyje;

3. įvesti nacionalinius pinigus;

4. vykdyti nuoseklią, ūkio interesus atitinkančią pinigų politika.

1990 09 04 buvo patvirtintas Lietuvos banko statutas, pagal kurį šis bankas buvo įpareigotas parengti ir įgyvendinti valstybės ekonominę strategiją pinigų apyvartos, kredito, atsiskaitymų ir valiutų santykiu srityje.

Lietuvos bankui buvo suteikta teisė iš komercinių bankų, kitų kreditų įstaigų , ministerijų, departamentų, valstybinių tarnybų, įmonių, įstaigų ir organizacijų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų gauti informaciją, reikalingą ekonominiam, kontrolės ir revizijos darbui. Lietuvos bankui buvo nustatyta500mln. rublių (apie 33mln. dolerių) įstatinis kapitalas, kuris turėjo būti suformuotas iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų bei tikslininių įnašų.

Tokiu būdu Lietuvos bankas įgijo teisę vykdyti Centrinio valstybės banko funkcijas pinigų apyvartos, atsiskaitymų ir kredito, komercinių banko veiklos priežiūros, ryšių su užsienio bankais srityse. Kartu Lietuvos bankas įgijo visas būtinas teises vadovauti bankų ir pinigų reformai.

Lietuvos Komerciniai bankai ir toliau nepakluso Lietuvos banko sprendimams. Komerciniai banko, matydami Vyriausybės poziciją, savo ruožtu ignoravo Lietuvos banko sprendimus ir nesutiko perduoti savo turto teisėtam šeimininkui – Lietuvos bankui. Lietuvos bankas visiškai pagrįstai kėlė pretenzijas Vyriausybei dėl to, kad ji faktiškai atsisakė formuoti įstatymu numatyta Lietuvos banko įstatinį kapitalą ir ypač dėl to, kad Vyriausybė ėmėsi vykdyti tik Lietuvos bankui priklausančias funkcijas, tuo pačiu pažeisdamas jo Statute numatytas teises. Vyriausybės ir Lietuvos banko nesutarimai, pasiekę konfrontaciją, pakenkė bankų ir pinigų reformai bei atitolino lito įvedimą. 1992 07 02 buvo priimtas Komercinių bankų įstatymas, reglamentuojantis komercinių bankų steigimą, jų veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą. Komerciniai bankai buvo įpareigoti patikslinti savo statutus ir per du mėnesius perregistruoti Lietuvos banke.

Kol buvo priimtas Komercinių bankų įstatymas, Lietuvoje buvo steigiami beveik nekontroliuojami komerciniai bankai, turintys privatų kapitalą. Kartu steigėsi įmonės, kurios, įsipareigodamos mokėti labai dideles palūkanas, iš esmės ir teikė kreditus, taip pat už didele palūkanas. iki 1995m. smulkūs komerciniai bankai ir kreditine veikla besiverčiančios įmonės bankrutavo, padarydamos didžiulius nuostoliu indėlininkams.

Nacionalinė valiuta – litas buvo įvestas1993 06 25. nuo 1993 08 01 litas tapo vienintele teisėta atsiskaitymo priemone Lietuos Respublikoje. s4kmingą lito įvedimą lėmė tai, kad įstojo į Pasaulio ir Tarptautinį valiutos fondą. Litų įvedimą galima sąlyginai laikyti pagrindinio bankų ir pinigų reformos etapo pabaiga.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8

Rašykite komentarą

-->