Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Komandinė ir rinkos ekonomika

Autorius: Audrius

Tokia produkcija kaip duona, mėsa, drabužiai, šaldytuvai ir namai dabar yra gaminami ir parduodami faktiškai kiekvienoje pasaulio šalyje. Įvairiose šalyse šie produktai gaminami labai panašiais metodais ir iš panašių žaliavų: pavyzdžiui, kepėjai duoną užmaišo iš miltų ir vandens, prideda cukraus, druskos ir mielių ir kepa krosnyse. Iškeptus duonos kepalus parduoda vartotojams parduotuvėse, kurios, bent jau iš pirmo žvilgsnio, gali būti labai panašios šalyse turinčiose skirtingą ekonominę sistemą.

Komandinės ekonomikos nukrypimai

Tarybų Sąjungoje yra standartinis pavyzdys didžiulės ekonomikos, tariamai tvarkomos įsakymais. Tačiau tokia centralizuotai planuojama ekonomika yra daugiau regimybė negu faktas. Kiekviename ekonomikos lygmenyje įsiterpia savanoriškas bendradarbiavimas, papildantis centrinį planavimą arba atsveriantis jos nepaslankumą, kartais legaliomis, kartais nelegaliomis priemonėmis.

Žemės ūkyje valstybinių ūkių darbininkams buvo leidžiama laisvu nuo darbo laiku savo mažuose privačiuose plotuose auginti derlių ar gyvulius savo pačių vartojimui arba pardavimui santykinai laisvoje rinkoje. Šie plotai apėmė mažiau nei vieną nuošimtį visos šalies dirbamos žemės, bet, sakoma, kad jie teikė beveik trečdalį visos žemės ūkio produkcijos Tarybų Sąjungoje (“sakoma”, nes labai gali būti, kad kai kurie valstybinių ūkių produktai slapta gabenami į privačių produktų rinką).

Darbo rinkoje individams retai įsakinėjama dirbti specifinį darbą; šia prasme darbas yra mažai valdomas. Yra nustatyti atlyginimai už įvairius darbus ir individai į juos siūlosi, visai kaip kapitalistiniuose kraštuose. Kartą pasisamdę jie vėliau gali būti atleisti arba gali pereiti į kitą labiau geidžiamą darbą. Daugybė apribojimų nustato, kas kur gali dirbti ir, žinoma, įstatymai draudžia kam nors imtis darbdavio vaidmens, nors esama daugybės nelegalių dirbtuvių, teikiančių paslaugas plačiai juodajai rinkai. Prievartinis darbų paskirstymas plačiu mastu tiesiog nėra įmanomas, ir, regis, neįmanoma visiškai nuslopinti privačios verslininkystės veiklą.

Įvairių darbų patrauklumas Tarybų Sąjungoje dažnai priklausė nuo jų teikiamų galimybių užįstatyminei ar prieįstatyminei ekonominei veiklai. Maskvos gyventojui, sugedus namų ūkio įrenginiui, gali tekti laukti ištisus mėnesius, jeigu pagalbos jis kreipiasi į oficialią remonto įstaigą. Vietoj to jis gali pasisamdyti “šabašniką”, dirbantį greičiausiai toje pačioje oficialioje įmonėje. Namo savininkas gauna greitai suremontuotą įrenginį, o “šabašnikas” gauna papildomų pajamų. Abu yra patenkinti.

Šie laisvos rinkos elementai klestėjo nepaisant jų nesuderinamumo su oficialia marksistine ideologija, nes jų išnaikinimo kaina būtų per didelė. Privatūs sklypai galėtų būti uždrausti, tačiau 1930-ųjų metų badmečiai primena žiaurią tokio draudimo kainą. Tarybinė ekonomika toli gražu nėra efektyvumo pavyzdys. Be savanoriškumo elementų jos efektyvumo lygmuo būtų dar žemesnis. Nesena Kambodžos patirtis – tai tragiškas pavyzdys tos kainos, kurią reikia mokėti už visišką rinkos panaikinimą.

Kaip jokia visuomenė neveikia vien pagal komandinius principus, taip jokia visuomenė neveikia vien savanoriško bendradarbiavimo ar kooperavimosi principais. Kiekvienoje visuomenėje esama komandinių elementų, Jų yra įvairių formų. Jie gali būti tiesmuki, pavyzdžiui, šaukimas į kariuomenę arba draudimas pirkti ir parduoti heroiną, arba teismo potvarkis bylinėtojui nutraukti tam tikrus specifinius veiksmus. Jie gali būti ir labai subtilūs, pavyzdžiui, didžiulis cigarečių apmokestinimas kovojant prieš rūkymą, užuomina, jeigu ne komanda kai kuriems iš mūsų.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6

Rašykite komentarą

-->