Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Kokius mokesčius moka verslininkas?

Autorius: Artūras

Daugiau ar mažiau šalies ūkį visuomet valstybė reguliuoja. Valstybė šalies ūkį veikia naudodama:

teisinį reguliavimą (įstatymų ir kitų teisės aktų leidyba);

išlaidas;

mokesčius;

valstybinių įmonių steigimą ir valdymą.
Taigi mokesčiai – tai įvairūs privalomo pobūdžio mokėjimai į valstybės biudžetą. Juos moka pavieniai asmenys, įmonės, kiti ekonominiai subjektai, esantys šalies teritorijoje. Mokesčiai – sandorio tarp valstybės ir piliečio (tarp valstybės ir verslo subjekto) išraiškos forma, kuriuo valstybė įsipareigoja piliečiams suteikti tam tikras paslaugas, o pilietis – prisidėti prie visuotinio valstybės išteklių, reikalingų jos funkcijoms atlikti, mobilizavimo.

Mokestis – Mokesčių administravimo įstatyme mokesčio mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei, kad būtų gauta pajamų valstybės (savivaldybės) funkcijoms vykdyti.
LR nacionalinio biudžeto struktūra 2002 m. proc.
37% – pridėtinės vertės mokestis;

27% – pajamų ir pelno mokestis;

16% – akcizai;

14% – neapmokestintos pajamos;

6% – kiti mokesčiai.

Mokesčiai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius atsižvelgiant į apmokestinimo objektą ir mokėtojo bei valstybės santykius. Tiesioginiai nustatomi tiesiogiai pajamoms ir turtui. Tokiems mokesčiams priklauso pajamų, turto žemės, verslo, kapitalo, palikimo ir kt. mokesčiai.

Netiesioginiais priklauso mokesčiai už prekes ir paslaugas, sumokami per prekės kainas ar įtraukiami į tarifus. Tokiems mokesčiams priklauso akcizas, muitai, rinkliavos ir t.t.

Mokesčiai skirstomi į rūšis. Tiesioginiai mokesčiai būna realiniai (žemės, verslo, kapitalo, pelno) ir asmeninius (pajamų, nekilnojamojo turto, palikimo). Netiesioginiai mokesčiai – akcizai: individualūs konkrečioms prekėms (alui, cukrui); universalūs – apyvartos mokestis, pridėtinės vertės mokestis (druskai, tabakui), muitų rinkliavos.

Pagal apskaičiavimo metodą mokesčiai būna vienetiniai – pastovūs – konkreti suma apmokestinimo vienetui (mokestis už žemės hektarą); proporciniai, kai vienodu procentu apmokestinamas visas objektas (pajamų suma, turto vertė); progresiniai – didėjant objekto apimčiai (pajamoms, turto vertei), didėja mokesčio procentas; regresiniai – didėjant objekto apimčiai, apmokestinimo procentai mažėja.

Pagal nustatymą, rinkimą ir įplaukų paskirstymą mokesčiai būna valstybiniai – skiriami centrinės vyriausybės funkcijų išlaidoms dengti, kuriems priklauso pajamų, pelno mokesčiai, muitų rinkliavos, pridėtines vertės mokesčiai; vietiniai – kuriuos ima vietos valdymo organai atitinkamoje teritorijoje ir skiria vietos biudžetams.

Pagal paskirtį mokesčius dar galima skirtyti į bendruosius (mokami į valstybės iždą ir naudojami bendra tvarka) ir specialiuosius (jų pagrindu formuojami mokesčių panaudojimo valstybiniai – vyriausybiniai fondai).
1. Mokesčių struktūrinės dalys (elementai).

mokesčio subjektas – arba mokesčio mokėtojas, įstatymu įpareigotas mokėti mokestį, gali būti juridinis ar fizinis asmuo kiekvienas mokestis turi savus mokesčio mokėtojus,Kiekvieno mokesčio loginę sistemą sudaro septynios struktūrinės dalys:
atsižvelgiant į mokesčio paskirtį.

mokesčio objektas – tai įstatymais apmokestintos prekės ir paslaugos, įvairių rūšių fizinių ir juridinių asmenų pajamos, įvairus kitas fizinių ir juridinių asmenų turtas, tam tikros veiklos rūšys, teisė naudotis ribotais ištekliais, finansinių operacijų rezultatai ir kiti. Vienas mokestis gali turėti vieną mokesčio objektą arba keletą.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

Rašykite komentarą

-->