Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Kelių transportas

Autorius: Elena

Lietuvai atgavus nepriklausomybę Lietuvos kelių transporto sistema buvo pertvarkoma. Didelis dėmesys buvo kreipiamas į krašto ūkio poreikių vežimams tenkinimą, vis plačiau taikant šiuolaikinius transporto valdymo logistinius metodus, pažangią techniką, technologiją, numatoma tolesnė Lietuvos ir ES šalių bendradarbiavimo galimybė, vienodinama teisinė bazė (tai buvo ir yra vienas iš svarbiausių Lietuvos transporto politikos prioritetų), techninis transporto priemonių bei infrastruktūros modernizavimas. Rengiama griežtesnė kontrolė užsiimant krovinių pervežimais, ypač užsienyje (ES šalyse). Numatyti ekologinių standartų taikymo principai, kontrolė ir ekologiniai prioritetai. Numatyta (reikia pažymėti, kad jau daug šioje srityje padaryta) rekonstruoti daugelį strateginių bei valstybinės reikšmės kelių, taip pat tranzitinių kelių.
Transportas nesukuria naujų produktų, naujų daiktų, o tik gabena produkciją, kurios sukurtos pramonėje ar žemės ūkyje. Transportas, gabendamas šią produkciją, atlieka materialinį procesą – šios produkcijos vietos pakeitimą, jos pristatymą vartotojui. Tai ir sudaro transporto, kaip materialinės gamybos šakos esmę. Produkto gamyba tik tada galutinai baigta, kai produktas yra pristatomas į vartojimo vietą – vartojimui arba tolesniam jo perdirbimui. Kelių transportas, gabendamas krovinius, toliau tęsia gamybos procesą paskirstymo srityje.
Šiame darbe mes trumpai apžvelgsime pagrindines transporto priemonių rūšis, bei jų klasifikavimo kriterijus, kokios transporto priemonės yra populiariausios. Taip pat išanalizuosime geležinkelių, automobilių, oro ir jūrų transporto padėtį Lietuvoje, t.y. kiek ir kokių krovinių jais buvo pervežta.

1. TRANSPORTO PRIEMONIŲ KLASIFIKAVIMAS IR KRITERIJAI
Transportas – tai sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis. Jo paskirtis – vežti keleivius ir krovinius bei teikti kitas transportavimo ir su tuo susijusias paslaugas.

Lietuvos Respublikoje yra šios transporto šakos: geležinkelio, automobilių, jūrų, vidaus vandenų, oro.
Geležinkelio transportui priklauso bendrojo naudojimo geležinkeliai, geležinkelių atšakos, riedmenys, ryšių signalizacijos, energetiniai įrengimai, stotys ir kiti inžineriniai statiniai, skirti tiesiogiai geležinkelio transportui aptarnauti.
Automobilių transportui priklauso keliai, transporto priemonės, technologiniai įrengimai, stotys ir kiti inžineriniai statiniai.
Jūrų transportui priklauso jūrų keliai, jūrų uostai, jūrų švyturiai ir kiti navigacijos ženklai bei techniniai įrengimai, reguliuojantys laivybą ir garantuojantys jos saugumą, laivai bei kitos plaukiojimo priemonės.
Vidaus vandenų transportui priklauso laivuojami vandens keliai, laivai ir kitos plaukiojimo priemonės, uostai, prieplaukos, navigacijos ženklai.
Oro transportui priklauso oro trasos, aerouostai, aerodromai ir transporto priemonės.
Transporto rūšys pasižymi tokiais kriterijais:

Kelių transportas:

 didelė transportavimo nuo durų iki durų galimybė;

 lankstumas;

 mažos išlaidos vežant trumpais atstumais;

 brangus ilgesnių nuotolių pervežimuose;

 greitas pristatymas.
Geležinkelių transportas:

 naudojamas ilgesnių distancijų pervežimuose;

 vežant ilgais nuotoliais mažesnės išlaidos lyginant su kelių transportu;

 konkuruoja su vandens transportu;

 ribota galimybė
transportuoti nuo durų prie durų.
Vandens transportas:

 ribotas tinklas;

 ribotas navigacinis periodas;

 ribota galimybė pervežti nuo durų prie durų;

 konkuruoja su geležinkeliu;

 trumpesnėse distancijose konkuruoja su kelių transportu;

 dideli infrastruktūros pajėgumai;

 riboti infrastruktūros kapitalo poreikiai.
Oro transportas:

 naudojamas ilgesnių distancijų (tarpkontinentinių) pervežimuose;

 labai greitas pristatymas;

 konkuruoja su vandens transportu;

 ribota galimybė transportuoti nuo durų prie durų;

 dideli transportavimo kaštai.
2. TRANSPORTAS LIETUVOJE

Lietuvos transporto sektoriuje per 2004 m. 9 mėnesius padidėjo krovinių vežimai geležinkelių, jūrų ir oro transportu, sumažėjo – kelių ir vidaus vandenų transportu. Taip pat sumažėjo ir krovos apimtys Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste (1 lentelė).

1 lentelė [2]

Vežimų pagrindiniai rodikliai

Mato vienetai 2003 m.

9 mėn. 2004 m.

9 mėn. Palyginti su 2003 m. 9 mėn., proc. (+,-)

Krovinių vežimas tūkst. t 76528,6 76423,8* -0,1

geležinkelių transportu tūkst. t 30808,2 33271,0 +8,0

iš jų: vidaus tūkst. t 3818,6 4193,6 +9,8

tarptautiniu tūkst. t 26989,6 29077,4 +7,7

iš jų: įvežta tūkst. t 4653,8 5797,0 +24,6

išvežta tūkst. t 4817,0 6322,8 +31,3

tranzitas tūkst. t 17518,8 16957,6 -3,2

kelių transportu tūkst. t 43330,1 39000,0* -10,0

vidaus vandenų transportu tūkst. t 588,4 530,7 -9,8

jūrų transportu tūkst. t 3427,2 3619,0* +5,6

oro transportu tūkst. t 2,7 3,1 +14,8

Krovinių krova į jūrų laivus ir iš jų Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale tūkst. t 24074,6 21402,2 -11,1

iš jų: naftos produktų tūkst. t 13192,8 11388,5 -13,7

kitų krovinių tūkst. t 10881,8 10013,7 -8,0

Klaipėdos uoste tūkst. t 15775,3 15055,2 -4,6

iš jų: kelių transporto priemonių vnt. 108481,0 112893,0 +4,1

konteinerių TEU 89445,0 123316,0 +37,9

2.1. Geležinkelių transportas

AB „Lietuvos geležinkeliai“ per 2004 m. 9 mėn. vežė 33,3 mln. t krovinių, tai 8% daugiau nei per 2003 m. 9 mėn. Krovinių vežimo mastų didėjimui įtakos turėjo Lietuvos ekonomikos augimas, nulėmęs krovinių importo, eksporto ir vietinių vežimų didėjimą, taip pat tranzito Kaliningrado srities kryptimi apimčių didėjimas (1 pav.). Analizuojant krovinių vežimus pagal rūšis pažymėtina, kad didžiausios įtakos vežimo mastų pokyčiui turėjo išaugę naftos ir jos produktų, statybinių medžiagų ir cemento bei cheminių ir mineralinių trąšų vežimai geležinkeliais. Tačiau šiuo laikotarpiu gerokai sumažėjo grūdų ir miltų vežimai (2 pav.). Nepaisant to, kad analizuojamu laikotarpiu krovinių tranzitas Kaliningrado srities kryptimi padidėjo 8,8%, bendri tranzitiniai vežimai sumažėjo 3,2%. Priežastis – 22,3% sumažėję vežimai per Klaipėdos uostą. Tai sietina su Rusijos vyriausybės taikoma tarifų politika, proteguojančia vežimus per savo uostus.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ apyvarta, t.y. pardavimo pajamos, per devynis 2004 m. mėnesius išaugo 15% ir sudarė 740,8 mln. Lt. Pardavimo pajamų augimui įtakos turėjo krovinių vežimo struktūros pokyčiai. Analizuojamu laikotarpiu buvo vežta daugiau krovinių, kurių vežimui taikomi didesni tarifai. Kita priežastis – padidinti krovinių vežimo tarifai tranzitui Kaliningrado srities kryptimi (metų pradžioje ir rugsėjo mėnesį naftos ir jos produktų bei metalų vežimo tarifas šia kryptimi buvo padidintas 15%). Nepaisant šio fakto, vežimai Kaliningrado srities kryptimi nesumažėjo, bet ir toliau turi augimo tendenciją. Tuo tarpu krovinių vežimo tarifai tranzitui per Klaipėdos uostą nebuvo didinami, nors ir šių vežimų gaunamos pajamos nepadengia vežimo savikainos. Vežimai per Klaipėdos uostą ir toliau mažėja dėl Rusijos vyriausybės taikomos tarifų politikos.

2004 m. 9 mėn. sąnaudos padidėjo 24% dėl padidėjusio akcizo dyzelinui (nuo 860 Lt/t iki 1002 Lt/t) bei pakilusių dyzelino kainų analizuojamu laikotarpiu sąnaudos traukos priemonių degalams išaugo 17%. AB „Lietuvos geležinkeliai“ per 2004 m. 9 mėn. dirbo pelningai. Pelno rodiklio sumažėjimas, palyginti su 2003 m. 9 mėn. rezultatu, yra sietinas su padidėjusiomis bendrovės sąnaudomis, kurias sąlygojo išaugusios išteklių kainos. 2004 m. 9 mėn. vidutinis sąrašinis bendrovės darbuotojų skaičius – 11850 žmonių. Palyginti su 2003 m. 9 mėn., darbuotojų sumažėjo 940 žmonėmis.

Išankstiniais duomenimis, AB „Lietuvos geležinkeliai“ per 2004 m. 9 mėn. investicijoms panaudojo 239,8 mln. Lt. Tai trečdaliu daugiau nei per 2003 m. 9 mėn., kuomet buvo panaudota 185,2 mln. Lt investicinių lėšų. Nuosavomis lėšomis buvo finansuojama apie 80% visų investicinių projektų. Panaudota 17,2 mln. Lt ES finansinės paramos lėšų, skirtų IX B transporto koridoriaus telekomunikacijoms ir elektros tiekimo linijoms modernizuoti bei tiltams rekonstruoti. Taip pat panaudota ir 5,2 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų Pauosčio geležinkelio bei Kybartų pasienio – perdavimo stotims rekonstruoti. Investicijos į geležinkelių infrastruktūrą ir toliau sudaro didžiąją investicinės programos dalį, t.y. apie 70%. Kita prioritetinė investicijų sritis – investicijos, skirtos traukos riedmenų parkui atnaujinti. Išankstiniais duomenimis analizuojamu laikotarpiu dyzeliniams traukiniams, keleiviniams vagonams bei prekiniams lokomotyvams modernizuoti buvo skirta daugiau nei 27 mln. Lt.

2.2. Kelių transportas

2004 m. sausio-rugsėjo mėn. įvyko ryškių pokyčių kelių transporto sistemoje. Lietuvos narystė Europos Sąjungoje atvėrė mūsų vežėjams naujas perspektyvas, kurių didžiausias privalumas – laisva, jokiomis kvotomis nereguliuojama tarptautinių vežimų paslaugų rinka visoje Europos Sąjungoje.

Šiais metais buvo pasiruošta Lietuvos kelių transporto vežėjų darbui Europos Sąjungos tarptautinių vežimų rinkoje. 2004 m. balandžio 29 d. buvo priimtos Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso pataisos, kurios sudarė prielaidas Bendrijos leidimų išdavimui Lietuvos vežėjams. Vežėjams buvo pradėti išdavinėti Bendrijos leidimai, kurie nuo 2004 m. gegužės 1 d. pakeitė iki šios datos naudotus Europos Sąjungos valstybių kelionės leidimus tarptautiniam krovinių vežimui. Šis pokytis kelių transporto sektoriuje leido Lietuvos vežėjams netrukdomai teikti transporto paslaugas Europos Sąjungos ekonominėje erdvėje.

Nuo š. m. gegužės 1 d. panaikinus leidimus tarptautiniam krovinių vežimui tarp Europos Sąjungos valstybių, leidimai išliko tik su ne Europos Sąjungos valstybėmis. Per šių metų sausio-rugsėjo mėn. padidėjo šių valstybių leidimų naudojimas (Kazachstano – 114,3%, Rumunijos – 42,1%, Rusijos – 25,1%, Baltarusijos – 12,7%).

Per 2004 m. 9 mėn. kelių transportu vežta 39,0 mln. t krovinių – tai 10% mažiau nei per 2003 m. 9 mėn. dėl vidaus vežimų (birių krovinių) mažėjimo nuo š. m. II ketv. Keleivių vežimo apimtys miesto elektriniu transportu, palyginti su 2003 m. 9 mėn., išaugo 4,3%, o viešojo naudojimo autobusais – 2,8%.

Siekiant gerinti eismo saugumą, užtikrinti saugų medienos vežimą ir sustiprinti transporto priemonių, vežančių medieną, kontrolę, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 3-183 „Dėl Medienos vežimo kelių transportu reikalavimų patvirtinimo“ patvirtinti medienos vežimo kelių transportu reikalavimai.
2.3. Oro transportas

Bendras Palangos, Kauno ir Vilniaus oro uostų ūkinis ekonominis pokytis per 2004 m. 9 mėn., palyginti su 2003 m. tuo pačiu laikotarpiu, buvo toks:

– skrydžių skaičius išaugo 17,2%;

– aptarnautų keleivių skaičius padidėjo 37,5%;

– gabentų krovinių ir pašto kiekis sumažėjo 29,3%.

Lietuvos tarptautiniuose oro uostuose per ataskaitinį laikotarpį iš viso buvo gabenta 6,0 tūkst. t krovinių ir pašto. Vilniaus ir Palangos tarptautiniai oro uostai 2004 m. 9 mėn. dirbo pelningai, o Kauno oro uostas patyrė nuostolį.

Lietuvos aviakompanijos per 2004 m. 9 mėn. vežė 3,1 tūkst. t krovinių ir pašto, tai 14,8% daugiau nei per 2003 m. 9 mėn.

VĮ „Oro navigacija“ per 2004 m. 9 mėnesius aptarnavo 81,2 tūkst. skrydžius vykdančių orlaivių, suteikdama oro navigacijos paslaugas, t.y. 23,7% daugiau negu per 2003 m. tą patį laikotarpį. Iš jų 57,2 tūkst. orlaivių (arba 70,4%) skrido tranzitu. Tranzitinių skrydžių skaičius, palyginti su 2003 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 26,8%. Ataskaitiniu laikotarpiu įmonė dirbo pelningai, palyginti su 2003 m. tuo pačiu laikotarpiu, pelnas padidėjo 3,4 karto.

Teigiami veiksniai: daugėja reguliarių skrydžių maršrutų, išaugo užsakomųjų skrydžių srautai, plečiama skrydžių geografija.

2.4. Krovinių krova Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste

Per 2004 metų sausio–rugsėjo mėnesius Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste perkrauta 15,06 mln. t krovinių, t.y. 4,6 % mažiau negu per 2003 metų atitinkamą laikotarpį.

Visos pagrindinės krovos kompanijos, išskyrus AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO), viršijo praeitų metų rezultatus: AB „Klaipėdos Smeltė“ krovos apimtys padidėjo 6,9%, AB „Klaipėdos nafta“ 0,1%, JKK „Bega“ 2,9%, UAB „Klaipėdos terminalo grupė“ 11%. KLASCO krovos apimtys sumažėjo 10,5%.

Bendram krovos sumažėjimui daugiausia įtakos turėjo sumažėjusi grūdų krova, net – 0,53 mln. t. Grūdų srautas sumažėjo ne tik Klaipėdos, bet ir kituose uostuose. Po gero 2002 metų derliaus Rusijoje ir Ukrainoje susidarė grūdų eksporto pajėgumų trūkumas, todėl dalis krovinių 2003 metais buvo nukreipta į Baltijos uostus. Tačiau 2004 metais tokio poreikio nėra, todėl pastebimas ryškus grūdų srauto sumažėjimas. Kitų krovinių srautų pokyčiai nėra tokie dideli. Sumažėjo medienos (- 0,25 mln. t), trąšų (-0,26 mln. t), o padidėjo naftos produktų (+ 0,15 mln. t), konteinerių (+ 0,24 mln. t) krova.

Per 2004 m. 9 mėn. Klaipėdos uoste Lietuvos kroviniai sudarė 67,2%, o tranzitas – 32,8% visų krovinių (3 pav.). Lietuvos krovinių perkrauta 10,1 mln. t, t.y. 8,3% daugiau negu pernai. Antroje vietoje išlieka Baltarusija, kurios kroviniai sudarė 20,6% visos uosto krovos, tačiau pagal preliminarius duomenis Baltarusijos krovinių sumažėjo 16%. Trečioje vietoje yra Rusija, kurios kroviniai sudarė 4,9% visos uosto krovos, o krovinių kiekis sumažėjo 49%. Iš tranzitinių krovinių 24% padidėjo tik Ukrainos krovinių srautas, tačiau jis sudaro tik 3% visos uosto krovos.
Krovinių krova Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste 2000-2004 m.

Toliau didėja konteinerių srautas. Vien per š.m. rugsėjo mėnesį perkrauta 16525 TEU konteinerių, tai didžiausias konteinerių mėnesio krovos rezultatas per visą uosto istoriją. Per 2004 metų devynis mėnesius uoste jau yra perkrauta 123,3 tūkst. TEU, arba 37,9% daugiau negu pernai (4 pav.). Pagal devynių mėnesių konteinerių krovos rezultatus Klaipėdos uostas yra didžiausias konteinerinis uostas Baltijos valstybėse.

Konteinerių krova Klaipėdos uoste 1997-2004 m.

Kelių transporto priemonių per 2004 metų 9 mėnesius perkrauta 112,9 tūkst. vnt., t. y. 4,1% daugiau negu pernai. Labiausiai padidėjo autotreilerių ir sunkvežimių krova – net 46,9%. Geležinkelio vagonų per 2004 m. 9 mėn. perkrauta 5,5 tūkst. vnt., t. y. 49% daugiau negu pernai.
Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste tęsiasi krantinių rekonstravimo darbai, uosto gilinimo darbai, uosto vartų rekonstrukcija, uosto privažiavimo geležinkelių ir kelių rekonstravimas ir išplėtimas. Per analizuojamą laikotarpį atlikta darbų už 29,16 mln. Lt

Būtingės terminale per 2004 m. 9 mėn. perkrauta naftos 23,5% mažiau negu per 2003 metų 9 mėn.

Iš viso per 2004 m. sausio-rugsėjo mėn. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale perkrauta 21,4 mln. t krovinių – tai 11,1% mažiau nei praeitais metais.

Per 2004 m. 9 mėnesius jūrų transportu buvo vežta 3,6 mln. t krovinių, tai 5,6% daugiau nei praeitais metais.

Per 2004 m. 9 mėnesius vidaus vandenų transportu vežta 530,7 tūkst. t krovinių, tai 9,8% mažiau nei per 2003 m. 9 mėn. Didžiausią dalį krovinių vežimo vidaus vandenų transportu sudaro keltais į Neringą keliami kroviniai.

IŠVADOS
Pagrindinės transporto rūšys yra: geležinkelių, automobilių, oro, jūrų ir vidaus vandenų transportas.

Per 2004 m. 9 mėn. AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovinių vežimo apimtys, palyginti su 2003 m. 9 mėn., padidėjo (8%): tarptautinių vežimų – 7,7%, o vidaus vežimų – 9,8%. Krovinių krova į jūrų laivus ir iš jų Klaipėdos uoste sumažėjo 4,6% (dėl Rusijos vykdomos krovinių nukreipimo į savo uostus politikos Rusijos krovinių srautas sumažėjo iki 0,7 mln. t. Mažėjant Rusijos krovinių, didėja konkurencija dėl tranzitinių Baltarusijos krovinių, kurios krovinių srautas per 2004 m. 9 mėn. taip pat sumažėjo. Lietuvos krovinių srauto augimas tik iš dalies kompensuoja tranzito praradimą). Stabiliai didėja Ro-Ro krovinių ir konteinerių krova: konteinerių krova išaugo 38%, kelių transporto priemonių – 4,1%. (Reikia atkreipti dėmesį, kad iki įstojimo į Europos Sąjungą kelių transporto priemonių srauto augimas buvo didesnis (balandžio mėnesį + 17%), taigi sumažėjus kliūčių prie Lenkijos sienos keltų maršrutų konkurencingumas mažėja ir rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais kelių transporto priemonių perkrauta mažiau negu pernai.

LITERATŪROS SĄRAŠAS:
1. Lietuvos Respublikos Seimas. Internet.

Rašykite komentarą

-->