Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Kazimieras

Autorius: Agnė

KAZIMIERAS

Kazimiero išrinkimas didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu (1440 m.)

Zigmantui žuvus, kandidatu į Lietuvos sostą tapo jo sūnus Mykolas; Mykolo šalininkai tuojau ir užėmė žemutinę Vilniaus pilį, Trakus ir Brastą. Žemaičiai taip pat palaikė jo pusę, tačiau dauguma didikų, bijodami keršto už tėvo mirtį, buvo nusistatę prieš jį. Nors tuo pat metu savo pretenzijas į sostą pareiškė ir Švitrigaila, bet galingesnieji Lietuvos didikai ,susirinkę į Alšėnus, didžiuoju kunigaikščiu išrinko jaunėlį Jogailos sūnų Kazimierą. Jis buvo iškviestas į Vilnių ir čia paskelbtas didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu. Kadangi Kazimieras turėjo vos 13 metų, tai jo vardu kraštą valdė skirtieji patarėjai, kuriems vadovavo išmintingasai politikas Jonas Goštautas.


Kazimiero išrinkimas lenkų karalium

Kazimiero valdžiai Lietuvoje jau įsigalėjus, 1444 m. Atėjo žinia, kad jo brolis, lenkų ir vengrų karalius Vladislovas, žuvo mūšyje su turkais. Lenkų ponai tuojau pakvietė į sostą Kazimierą. Bet kadangi Lietuva su Lenkija tada turėjo daug ginčų, tai lietuviai nenorėjo Kazimiero išleisti ir jo vardu atsakė lenkų ponams, kad reikia dar palaukti, nes Vladislovas dar gali atsirasti (mat, jis buvo dingęs ir apie jo mirtį tikrų žinių nebuvo). Bet kai lenkai pagrasino, jog sostą atiduos Mozūrų kunigaikščiui Boleslovui, tai lietuviai pagaliau nusileido: Boleslovas buvo Kazimiero konkurento Mykolo giminė, todėl, tapęs Lenkijos karalium, galėjo paremti Mykolo pretenzijas į Lietuvos sostą. Lietuviai sutiko išleisti Kazimierą į Lenkiją, bet išreikalavo iš jo privilegiją, kuri apdraudė Lietuvos interesus ir praplėtė bajorijos teises.

1447 m. privilegija

kadangi tuo metu tarp Lietuvos ir Lenkijos dar tebeėjo ginčas dėl Podolės ir Voluinės, tai lietuviai į šitą privilegiją įrašė punktą, kuriuo Kazimieras pasižadėjo išlaikyti Lietuvą tose pačiose ribose, kokias ji turėjo Vytauto laikais. Tai reiškė, kad Padolė su Voluinė turi likti Lietuvai. Be to, norėdami apsidrausti nuo lenkų įtakos, lietuviai į privilegiją įrašė nuostatą, kad didysis kunigaikštis negali duoti Lietuvoje nei urėdų, nei žemių jokiam svetimšaliui. Mat, lietuviai bijojo, kad gyvendamas Krokuvoje Kazimieras nepradėtų lenkų Lietuvoje skirti urėdais ir dovanoti jiems čia žemių. Tuo būdu privilegija visą laiką saugojo Lietuvos valstybę nuo lenkų kišimosi.

Ta privilegija, be to, turėjo ir didelę socialinę reikšmę. Ją išsirūpindama, bajorija nepamiršo ir savęs. Nuo to laiko visi bajorų dvaruose gyvenantys valstiečiai liko visiškoje savo ponų valdžioje. Jau Zigmantas bajorų valstiečius buvo atleidęs (1434 m.) nuo mokesčių javais; dabar jie, be to, buvo atleisti ir nuo pastočių, nuo pilių statymo ir remontavimo, nuo pareigos pjauti didžiojo kunigaikščio dvarų pievas ir, pagaliau, nuo piniginio mokesčio (sidabrinės). Tačiau bajorų valstiečių būklė dėl to nepalengvėjo, nes, vietoj buvusių pareigų ir mokesčių didžiajam kunigaikščiui, jie buvo apkrauti didesnėmis pareigomis savo dvarų savininkams – bajorams. Bajorija, trokšdama pelno, kaskart vis labiau spaudė savo valstiečius, todėl laisvieji valstiečiai iš bajorų dvarų mielai kėlėsi į didžiojo kunigaikščio žemes. Norėdama pastoti tam kelią, bajorija išreikalavo, kad į šitą privilegiją būtų įrašytas nuostatas, draudžiantis didžiajam kunigaikščiui priimti pabėgusius bajorų valstiečius. Taigi privilegija padėjo pamatą visuotinei baudžiavai.

Puslapiai: 1 2 3 4

Rašykite komentarą

-->