Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Kazimieras Būga – lietuvių kalbos tyrėjas

Autorius: Kamilė

Moksliškai, lietuvių kalbą imta tirti nuo XIX amžiaus vidurio. Tai buvo susiję su lyginamosios-istorines indoeuropiečių kalbotyros atsiradimu bei suklestėjimu.

Į XIX a. pabaigą užsienyje lietuvių kalbos studijos labai išsiplėtė. Įvairiose šalyse susiformavo tam tikri lituanistiniai centrai. Lietuvoje tuo metu – tamsūs laikai. „Diduomenė ir miestų inteligentija iki XIX a. vidurio spėjo, galima sakyti, visai nutausti. Lietuvių kalba liko daugiausia tik beraščių kaimo baudžiauninkų lūpose. Susidarė paradoksas: didžiuosiuose Europos universitetuose mokslininkai žavisi lietuvių kalba kaip iš visų gyvųjų kalbų geriausiai išlaikiusia senovės indoeuropiečių prokalbės modelį, o pačioje Lietuvoje ši kalba niekinama ir persekiojama. Į XIX a. pabaigą , atsiradus iš kaimo kilusiai naujai inteligentijai ir prasidėjus nacionalinio išsivadavimo sąjūdžiui, Lietuvoje ėmė rastis gimtosios kalbos mėgėjų ir savamokslių jos tyrinėtojų”.¹

Kazimieras Būga buvo pirmasis lietuvių kalbininkas profesionalas, išėjęs gerą lingvistikos mokyklą ano meto Peterburgo (dab. Leningrado) universitete, tobulinęsis užsienyje, gerai pasirengęs ir sugebąs dirbti mokslo darbą. Lietuvių kalbos ir apskritai baltų kalbų tyrimo jis mokėsi iš savo pirmtakų: Juškų, Baranausko, Jauniaus, Kuršaičio ir ypač iš užsienio indoeuropeistų baltistinių bei lituanistinių studijų. Iš jų paėmė tai, kas buvo geriausia, papilde savo paties su didžiausia aistra sukauptais kalbiniais duomenimis ir sukūrė lituanistikos bei baltistikos mokslą Lietuvoje.

Kazimieras Būga gimė 1879 m. lapkričio 6 d. Pažiegės vienkiemyje, netoli Dusetų. Būsimas mokslininkas elementorių skaityti išmoko iš tėvo. Sulaukęs devynerių metų, tėvo leidžiamas slapta mokytis pas „daraktorius”, nes lietuviams skaityti ir rašyti gimtąja kalba tada caro valdžios buvo griežtai draudžiama.

Vėliau K. Būga mokėsi Dusetų ir Zarasų pradinėse mokyklose, vėliau baigė keturklasę mokyklą Sankt Peterburge. 1897 m. rudenį, tėvų verčiamas, įstojo į Peterburgo kunigų seminariją, iš kurios po metų išstojo, tuo užsitraukdamas tėvų ir visos giminės rūstybę.

Savo autobiografijoje Būga teigia, jog su draudžiamais lietuvių raštais susipažinęs seminarijoje iš katedros zakristijonu tuomet dirbusio Juozo Zaukos, kuris tarp bažnytinių drabužių ir indų laikęs lietuvių laikraščių ir knygų sandelį. Seminarijoje 1898 m. Būga susipažino ir su tik ką išėjusiu iš spaudos pirmuoju Juškos žodyno sąsiuviniu ir mokinių hektografuota (tam tikru būdu padauginta) Jauniaus gramatika.

Netekęs tėvų paramos, nuo 1898 m. spalio mėn. pirmųjų dienų Būga pradėjo savarankišką gyvenimą. Grįžti į namus jis nebegalėjo, juo labiau svajoti apie paramą, nes tėvas ir taip jau buvo įsiskolinęs. Tad nieko kito neliko daryti, kaip priimti vieno seminarijos draugo pasiūlymą vykti I Mosarį pas ten dirbusį lietuvį Bernotą mokyti jo broliavaikių.

Būga Mosaryje praleido 1898 – 1899 m. žiemą, mokydamas Antaną ir Juozą Bernočiukus, kurie taisėsi Peterburge stoti į mokyklą. Šitaip užsidirbęs kiek pinigų, tikėjosi toliau gyventi Peterburge. Kadangi vaikai buvo tinkamai parengti ir sėkmingai išlaikė egzaminus, Bernotas pavedė Būgai ir toliau juos globoti.

Tų pačių metų lapkričio ar gruodžio mėn., moksladraugių padedamas, Būga gavo tarnybą Meteorologijos observatorijoje, kurioje ištarnavo beveik ketverius metus.

Puslapiai: 1 2 3 4 5

Rašykite komentarą

-->