Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Kaunas Vokiečių okupacijos metais

Autorius: Raminta

Šis darbas, tai žvilgsnis į praeitį. Negi mums vis vien kas buvo prieš keletą dešimčių metų? Negi vien dėl to, kad šiuo metu Lietuva išgyvena gana ramų laikotarpį, spėjome pamiršti sunkias akimirkas? Tuos metus, kuriuos butų galima vadinti Tėvynės žaizda, juodąja Lietuvos istorijos dėme? Negalima sakyti, jog pamiršome. Galbūt mes, mokiniai, dar per mažai apie tai žinome… Todėl šitas rašinys kartu ir maža kelionė į praeitį, bandymas išgyventi viską dar kartą. Tiesa, galbūt mes, rašantys, taip stipriai niekada nepajusime tų laikų dvasios, tų išgyvenimų ir skausmo, tačiau tiems, kurie visa tai prisimena, kurie pasakoja savo prisiminimus, tai tikrai bus simboliška kelionė atgal. Ko gero mums, jaunosios kartos atstovams, niekada tie įvykiai nebus tokie skausmingi. Tai natūralu, nes žmogus negali suprasti ir tuo labiau įvertinti bei pajausti skausmo, kurio dar neteko patirti… Tačiau yra tokių, kurie prisiminę, regis, jaučia tuos įvykius, regis, ranka apčiuopia, nes juose dalyvavo. Taip, juk kartą patyręs tokius dalykus, ko gero, jau niekada nepamirši…

O VISKAS PRASIDĖJO TAIP…
1941 m. birželio 22 d. ankstyvą rytmetį vokiečių lėktuvai bombardavo Kauno aerodromą. Vidurdienį Tassui buvo perduotas I.Kaplano rusiškai surašytas Tarybų Lietuvos rašytojų pareiškimas: lietuvių tauta pasitiki genialiuoju vadu draugu Stalinu ir prisidės triuškinant priešą jo paties žemėje. Bet tos pačios dienos popietę Lietuvos TSR vyriausybės automobilių vilkstinė nurūko Savanorių prospektu Daugpilio link. Tik nedaugeliui rašytojų, aktyviausių sovietinės valdžios rėmėjų, atsirado vietos perkrautuose automobiliuose. Drauge su paniškai bėgančiu partiniu aktyvu pasitraukė S.Nėris, P.Cvirka, K.Korsakas, A.Venclova, J.Šimkus, J.Marcinkevičius, L. Gira. Kitos dienos rytmetį, dar būdami Zarasuose, jie išgirdo per Kauno radiją skaitomą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą.

Jau pirmą karo dieną Lietuvos aktyvistų fronto grupės (100 000 vyrų), išėję iš pogrindžio, apšaudo besitraukiančią vyriausybinių automobilių koloną ir pavienius Raudonosios armijos būrius, užima telefono pastotes ir milicijos nuovadas, puola tiltus ir kareivines. Kaunas atsiduria sukilėlių rankose, hitlerinei kariuomenei net nepriartėjus prie miesto. Birželio 24 d. „Žaibo” spaustuvės patalpose susirenka Laikinoji vyriausybė pirmajam posėdžiui, kuriam pirmininkauja J.Ambrazevičius – literatūros vadovėlių autorius, kritikas, Teologijos-filosofijos fakulteto dėstytojas. Laikinosios vyriausybės ministrai pasmerkia okupacinį sovietinį režimą ir paskelbia: „Norime būti nepriklausomi, pasiryžę aukotis ir viską atiduoti Lietuvai”. Senoji apskričių ir valsčių administracija pašaukiama atstatyti buvusią tvarką – likviduoti sovietinės nacionalizacijos pasekmes, atšaukti bažnyčios ir mokyklos atskyrimą, grąžinti Lietuvos civilinio kodekso veikimą. Visuose miestuose ir miesteliuose iš buvusių šaulių, iš kareivių ir karininkų, pasprukusių iš Raudonosios armijos lietuviškojo korpuso, susidaro savanoriški kariniai būriai, kuopos, batalionai, pavaldūs Laikinajai vyriausybei.

Pirmųjų karo dienų džiaugsmas greitai pasikeitė nusivylimu, išgąsčiu ir pasipriešinimu „naujosios Europos” tvarkai. Laikinoji vyriausybė išsilaikė vos 6 savaites – ją pakeitė civilinė Ostlando komisariato valdžia okupuotoms Rytų sritims. 1941 m. rudenį prasidėjo žydų egzekucijos – tūkstantinės voros genamos į Panerius ir Kauno IX fortą, čia turi nusirengti ir gulti į duobes ant nušautųjų, kad būtų sušaudyti atsiųstų ir vietoj suburtų naikintojų komandų. Kalnai drabužių styro iš toli, ir žudikai čia pat juos pardavinėja. Antrą kartą Lietuvą ištiko siaubo šokas – vėl naikinami žmonės be jokios kaltės. Kauno VI forte kasdien badu numarinama iki 400 karo belaisvių. Už pyliavų nepristatymą Vilniaus komisariato gestapininkai sušaudo po 5 kiekvieno valsčiaus ūkininkus ir palieka miestelių aikštėse. Už pašautą vokiečių pareigūną sudeginamas visas kaimas arba sušaudoma 100 iš eilės susemtų apylinkės gyventojų. Kauno Ąžuolyne ir Vilniaus Katedros aikštėje kybo pakartieji. „Gerbiamas pone pilieti, / Tu jau kojomis žemės nelieti. / Ant šakos tu švieti pakabintas, / Kaip Naujosios Europos žibintas”, – ironiškai eiliavo anoniminis autorius.

Puslapiai: 1 2 3 4 5

Rašykite komentarą

-->