Studijoms.lt

Referatai, konspektai

KASP ir Latvijos Zemessardze reformos ir jų palyginimas

Autorius: Justinas

Iki 1991 metų pabaigos visos krašto apsaugos struktūros formuotos savanoriškumo principu.

1991 metų sausį, kai 1991 sausį Sovietų Sąjunga karine jėga bandė nuversti teisėtą Lietuvos Respublikos valdžią, šimtai parlamento gynėjų, prisiekė Lietuvos Respublikai ir rengėsi Aukščiausiosios Tarybos rūmų gynybai. Kiti savanoriai stojo saugoti ir ginti spaudos, radijo ir televizijos pastatų, svarbių strateginių objektų.

1991 m. sausio 17 dieną Aukščiausioji Taryba priėmė Savanoriškosios krašto apsaugos įstatymą, kuriuo remiantis buvo įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba.

1991 m. vasario 9 d. išėjo pirmasis tarnybos laikraščio “Savanoris” numeris. Laikraštis leidžiamas iki šiol.

Kovo mėnesį suformuotas SKAT štabas, operatyvinis būrys, SKAT mokykla, 8 rinktinės, 200 kuopų. Kovo 1 d. SKAT štabo viršininku paskirtas Jonas Gečas. Iki 1991 metų rudens SKAT štabas dirbo AT rūmuose.

1991 m. rugpjūčio 21 dieną poste prie Aukščiausiosios Tarybos žuvo karys savanoris Artūras Sakalauskas.

1991 m. rudenį pradėti blokuoti okupacinės armijos daliniai, siekiant nebeleisti įvežti naujų karių iš Rusijos. Blokavimą vykdė 44 savanorių postai. Tai prisidėjo prie greitesnio Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos. 1991 metų pabaigoje pradėti saugoti svarbiausi Lietuvos strateginiai objektai.

Savanorių padaliniai padeda likviduoti ekologinių katastrofų, stichinių nelaimių padarinius.

1992 metais tūkstančiai savanorių gesino miškų ir durpynų gaisrus, valė Nemuno vandenis po ekologinės katastrofos Gudijoje, dalyvavo gelbėjimo darbuose Nemuno potvynio metu.

1993 m. popiežiaus Jono Pauliaus II vizito metu talkino policijai, palaikė viešąją tvarką.

Savanorių pajėgos dalyvavo pirmosiose kariuomenės pratybose “Barjeras-93”, taip pat vėliau – pratybose “Pavasario vėjai” (1997-1998m.), “Baltijos iššūkis” (1998m.), “Gintarinė viltis” ir kitose.

Nuo 1994 m. Savanoriai dalyvauja tarptautinėse taikos palaikymo misijose. 1998 m. Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba pertvarkyta į
Krašto apsaugos savanorių pajėgas, sutrumpintai – KASP ir integruota į Lietuvos kariuomenę. (Paveksl. Nr. 1, Paveksl. Nr.2, Paveksl. Nr.3)

1944– 1945 m. Latvijoje su ginkluotomis pasipriešinimo grupėmis kovojo NKVD (nuo 1946 m. kovo mėn. – MVD) Kovos su banditizmu skyrius (OBB), kuris turėjo gerai parengtą agentų ir informatorių aparatą.

Nuo 1947 m. kovo 1 d. kovoti su nacionalistiniu pogrindžiu buvo pavesta MGB, tuo tikslu buvo įsteigtas 2-N skyrius.

Latvijos SSR valstybės saugumo organų operatyvinė veikla+ buvo neįmanoma be agentūros, o kova su tautiniais partizanais – be specialiųjų agentų ir iš agentūros.

Pirmąsias žinias apie specialiųjų grupių veiklą Latvijoje randame LSSR NKVD komisaro A. Eglyčio ir LSSR NKGB komisaro Alfonso Noviko 1946 m. rugpjūčio 27 d. direktyvoje, kuri buvo išsiuntinėta visiems NKVD ir NKGB skyrių viršininkams. Direktyvoje pažymėta, kad Alūksnės apskrities NKGB skyriaus ryšiai su NKVD specialiąja grupe yra silpni. Stebina tai, kad direktyva išleista taip vėlai, nepaisant smarkaus priešinimosi sovietiniam režimui 1944-1945 m. Dėl nesuderintų NKVD ir NKGB veiksmų specialioji grupė 1945 m. apskritai negalėjo dalyvauti kovoje su partizanais Alūksnės apskrityje.

Kova su pasipriešinimo sąjūdžiu Latvijoje ypatinga tuo, kad pirmąją specialiąją grupę kovai su tautiniais partizanais sukūrė ne valstybės saugumo organai, o LKP(b). LKP(b) CK sušaukė apskričių, miestų ir rajonų komitetų sekretorių posėdį, kuriame svarstė, kaip kovoti su tautiniais partizanais. Be kitų idėjų, LKP(b) CK sekretorius Janis Kalnberzinis posėdyje pažymėjo, kad prieš tautinius partizanus reikia panaudoti tuos raudonuosius partizanus, kurie Antrojo pasaulinio karo metu kovėsi prieš okupacinį režimą. Toks nutarimas buvo priimtas tikriausiai todėl, kad raudonieji partizanai:

1) žinojo vietos sąlygas,

2) mokėjo latvių kalbą,

3) buvo susipažinę su partizaninio karo ypatybėmis,

4) miestuose dislokuoti sovietinės kariuomenės daliniai negalėjo efektyviai kautis su miško broliais, kurių buvo kiekvieno valsčiaus miškuose.

LKP(b) CK 1945 m. kovo 28 d. nutarimu pritarė tam, kad būtų sukurtas “būrys kovai su banditizmu, kurį sudarytų 100 buvusių aktyvių partizanų”. Komunistų partijos nutarimu tas būrys, arba specialioji grupė, veiklą pradėjo Maduonos apskrityje, kur, LKP(b) CK nuomone, miško broliai ypač aktyviai veikė. Trūkstant dokumentų, partinio būrio, kuris skirstėsi į grupes, veikla nėra visiškai aiški. Nenuginčijamas tas faktas, kad būrys fiziškai sunaikino 27, suėmė 39 tautinio pasipriešinimo dalyvius ir daugiau kaip 20 jų rėmėjų, taip pat nužudė mažiausiai vieną rėmėją Rytų Latvijoje.

Krašto apsaugos savanorių pajėgos1 (Paveksl. Nr.4)
Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) yra Lietuvos kariuomenės dalis.

Savanorių pajėgose yra 10 rinktinių, 1 aviacijos rinktinė (paveksl. Nr.5) ir 5 mokymo centrai.

1998 m. rinktinėms suteikti istoriniai partizanų apygardų vardai.

1. Dainavos apygardos 1-oji rinktinė, Alytus.

2. Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė, Kaunas.

3. Žemaičių apygardos 3- ioji rinktinė , Klaipėda.

4. Tauro apygardos 4-oji rinktinė, Marijampolė.

5. Vyčio apygardos 5-oji rinktinė, Panevėžys.

6. Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė, Šiauliai.

7. Vytauto apygardos 7-oji rinktinė, Utena.

8. Didžiosios kovos apygardos 8-oji rinktinė, Vilnius.

9. Kęstučio apygardos 9-oji rinktinė, Tauragė.

10. Žemaičių apygardos 10 – oji rinktinė, Telšiai.

11. Aviacijos rinktinė, Vilnius.

Savanorių pajėgose tarnauja apie 9 tūkstančius rikiuotės karių savanorių ir apie 2 tūkstančius profesinės karo tarnybos karių.
KASP uždaviniai
1. KASP karių specialistų ir specializuotų vienetų, galinčių dalyvauti tarptautinėse atsako į krizes operacijose rengimas:

§ parengti misijoms logistikos, kovinio aprūpinimo ir medicinos vienetus ir karius specialistus (remontininkai, tiekėjai-vairuotojai, gydytojai, medicininis personalas, ryšių specialistai, inžinieriai ir t.t.);

§ parengti karius papildyti reguliariųjų batalionų manevrinius ir kovinės paramos vienetus vykdant atsako į krizes operacijas;

§ parengti karius vykdyti misijose ryšio karininkų, vertėjų, juristų, CIMIC, ryšių su visuomene ir kitas specializuotas funkcijas.

2. Gynybos infrastruktūros apsaugos vykdymas, o krizės ir karo metu – strateginių šalies objektų apsauga:

§ suplanuoti ir vykdyti gynybos infrastruktūros, užnugario rajonų ir strateginių objektų apsaugą ir gynybą;

§ organizuoti ir vykdyti pastovią žvalgybą ir stebėjimą;

§ esant būtinybei stebėti ir saugoti strateginius šalies objektus, kuriems gali grėsti teroristiniai išpuoliai.

3. Įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis paramos civilinei valdžiai ir policijai teikimas:

§ reprezentuoti Lietuvos kariuomenę visuomenėje;

§ palaikyti pastovų ryšį su savivaldybėmis ir apskričių administracijomis;

§ dalyvauti įvairaus lygio ekstremalių situacijų valdymo centrų darbe;

§ padėti civilinei valdžiai likviduoti stichinių nelaimių ir katastrofų pasekmes; (paveiksl. Nr. 6)

§ įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis padėti policijai;

§ esant būtinybei padėti VSAT vykdyti pasienio priedangą.

4. Priimančiosios šalies paramos NATO bei partnerių pajėgoms užtikrinimas:

§ vykdyti sąjungininkų pajėgų priėmimą (iškrovimas, pristatymas į numatytus sukaupimo rajonus ir kt.);

§ sudaryti sąlygas sąjungininkų pajėgų judėjimui Lietuvos teritorijoje (kelių reguliavimas, ryšio karininkai, vertėjai, aprūpinimo organizavimas [degalai, maistas, paslaugos] ir t.t.);

§ vykdyti technikos ir įrangos susitelkimo vietų apsaugą.

5. Kariuomenės rezervo administravimas:

§ vykdyti aktyvaus savanoriško ir individualaus neaktyvaus rezervo karių apskaitą;

§ būti pasirengus vykdyti mobilizaciją karinių vienetų regeneracijos užtikrinimui.

§
Latvijos kariuomenė kartu su Latvijos savanorių Zemessardze pajėgomis2
Sausumos kariuomenę sudaro apie 20000 karių, iš jų 16000 – savanoriai. Pagrindinės užduotys karinio ir civilinių objektų gynyba, diversiniai ir partizaniniai veiksmai priešo užnugaryje, žvalgyba, kova su priešo diversinėmis grupėmis, pagalba civilinei valdžiai stichinių nelaimių atveju. l sausumos kariuomenės sudėtį įeina motošaulių, inžinerijos ir žvalgybos — desantinis batalionai bei specialiosios paskirties grupė. Taip pat sausumos kariuomenės vadui pavaldūs Zemzargių daliniai.

Sausumos pajėgos yra palyginti negausios ir gana prastai ginkluotos, todėl bene daugiausia dėmesio skiriama karių profesionalumui ugdyti. Mobiliausiu koviniu junginiu turėtų tapti kuriamos “greitojo reagavimo pajėgos”. Jas sudaro specialiosios paskirties grupė ir žvalgybos – desantinis batalionas, dislokuotas Sužių gyvenvietėje. Specialiosios paskirties grupė skiriama atlikti strateginio pobūdžio, o batalionas – operatyvines taktines užduotis. Žvalgybos – desantinio bataliono kariai ginkluoti lengvaisiais pėstininkų ginklais. Nuo 2000 – ųjų metų batalione tarnauja tik kontraktus pasirašę kariai – profesionalai. Sausumos kariuomenės ginkluotė: Alūksnės motorizuotas pėstininkų batalionas, dislokuotas netoli Rusijos sienos. Organizacine struktūra jis beveik analogiškas žvalgybos – desantinio batalionui. Sausumos kariuomenės ginkluotė: 24 lOOmm artilerijos pabūklai K — 53, 24 120mm minosvaidžiai M – 120, 4 82mm minosvaidžiai, 2 žvalgybos šarvuočiai BRDM – 2, 13 švediškų šarvuočių M – 42, prieštankiniai granatsvaidžiai RPG – 7, Kinijoje ir Rumunijoje pagaminti automatai “Kalašnikov”, amerikietiški automatai M 16A. Automobilių parką daugiausia sudaro iš Vokietijos gauti sunkvežimiai IFA, amerikietiški lengvieji visureigiai “CHEVROLET” ir rusiški sunkvežimiai GAZ – 66. Planuojama gauti ginkluotės ir technikos iš Švedijos. Pasienio apsaugos brigada – didžiausias ginkluotųjų pajėgų junginys, susidedantis iš septynių pasienio apsaugos batalionų, dviejų atskirų pasienio kontrolės punktų ir dviejų mokymo centrų. Brigadoje tarnauja daugiau kaip 4000 karių. Artimiausiu metu numatyta pasienio apsaugos pajėgas perduoti vidaus reikalų ministerijai. Latvijos valstybės sienų apsauga pavesta kariuomenei. Pasienio apsaugos pajėgas sudaro štabas, aprūpinimo tarnybos, septyni sienos apsaugos batalionai ir pasieniečių mokymų centras Rezeknėje. Mobilioji pėstininkų brigada – pagrindinis sausumos pajėgų junginys. Jame yra trys lengvųjų pėstininkų batalionai, bei kovinio palaikymo ir kovinio aprūpinimo daliniai. Du pėstininkų batalionai sukomplektuoti iš nedidelio profesionalų branduolio (karininkų ir puskarininkių), bet daugiausia – iš šauktinių karių. Trečias batalionas suformuotas vien iš profesionalų, turi lengvus ratinius šarvuočius ir kartu su specialiaisiais daliniais vykdo greitojo reagavimo funkcijas. Pėstininkų batalionai — organizuoti pagal Didžiosios Britanijos bataliono struktūrinį modelį. Turi štabą ir penkias kuopas arba (štabo, trijų pėstininkų ir palaikymo ugnimi). Štabo kuopa sudaryta iš kuopos valdymo grupės, štabo, ryšių, medicinos, tiekimo, maitinimo ir inžinerijos būrių bei mokymo komandos. Pėstininkų (šaulių) kuopa sudaryta iš valdymo grupės ir trijų pėstininkų (šaulių) būrių. Kiekviename būryje yra valdymo komanda ir trys pėstininkų skyriai po 8 karius. Palaikymo ugnimi kuopa sudaryta iš kuopos valdymo grupės, žvalgybos, minosvaidžių, prieštankinio ir kulkosvaidžių būrių. Mokomasis batalionas organizuotas pagal pėstininkų bataliono struktūrinį modelį ir gali vykdyti pėstininkų batalionui skiriamas kovos užduotis.

IDB – elitinis Latvijos kariuomenės dalinys2

Mūsų šiaurinių kaimynų kariuomenė yra gerokai mažesnė už Lietuvos. Pagal Latvijos Respublikos nacionalinės gynybos koncepciją šalies ginkluotųjų pajėgų pagrindas yra savanorių (Zemessardze) junginiai. Specifines užduotis vykdo reguliariosios kariuomenės daliniai, tarp jų elitinis žvalgybos desantinis batalionas (Izlūksdesanta bataljons) sutrumpintai vadinamas IDB. Batalioną, tiesiogiai pavaldų kariuomenės vadui, sudaro štabo ir aprūpinimo bei trys kovinės kuopos. IDB savo organizacija ir keliamomis užduotimis yra panašus į mūsų kariuomenės Atskirąjį jėgerių batalioną. Pirmoje ir antroje kuopoje tarnauja lygtiniai ir šauktiniai, o trečioje — tik profesionaliosios tarnybos kariai. Į pastarąją kuopą gali patekti tik būtinąją tarnybą kariuomenėje atlikę vyrai, specialiai atrinkti. Kiekvienas kandidatas pirmiausiai tikrinamas psichologiniu testu. Jei jo rezultatai pakankamai aukšti, karys siunčiamas į trijų savaičių trukmės atrankos stovyklą. Pirmąją dieną kandidatai laiko fizinio pasirengimo kontrolinę įskaitą, atlieka topografijos užduotį ir keliauja į trumpą penkių kilometrų orientacinį žygį. Per keturias kitas dienas žygiai gerokai pailgėja (iki 50 kilometrų per parą). Jų metu kariai, keliaujantys mažomis grupėmis susiduria su pasalomis, pagal koordinates žvalgo tam tikrus objektus, prireikus juos atakuoja, įveikia sudėtingus kliūčių ruožus. Didžioji dalis vyrų pretenduojančių tapti trečios kuopos kariais, nesunkiai įveikia pirmojo etapo išbandymus, nes tokio pobūdžio užduotis vykdė, tarnaudami IDB šauktiniais. Po laisvo savaitgalio, pirmadienį prasideda trijų dienų 180 kilometrų žygis su pilna ekipuote. Ketvirtadienis ir penktadienis – trumpų, bet labai sudėtingų žygių dienos. Trečiosios savaitės programa “sumažėja” iki vieno 250 kilometrų žygio. Kariai turi žvalgyti “priešą”, įrengti stovyklavietes ir jas maskuoti, taip pat užimti ir atakuoti budriai saugomus priešo objektus. Kartais patiems žvalgams – desantininkams tenka miškuose dingti kaip į vandenį, siekiant išvengti susidūrimo su “gausiomis priešo pajėgomis” – miškus šukuojančiais zemsargių ir VRM daliniais. Žygių metu kontroliniuose punktuose kandidatų laukia “malonūs siurprizai”, pavyzdžiui, pasiūlymas penkis kilometrus per klampias smėlio kuopas stumti “Landroverį”. Iš dvidešimt kandidatų atrankos sunkumus išlaiko 3 — 5 vyrai. Dar prieš penketą metų IDB kariai daugiausia buvo mokomi gynybinių operacijų. Dabar pagrindinis mokymo tikslas — parengti karius kovai priešo užnugaryje, žvalgybos ir diversinėms operacijoms. Latvių kariai sako, kad “IDB vyrai mokomi įveikti priešus plikomis rankomis”. Latvijos kariškiai, skirtingai nei lietuviai stengiasi kuo artimiau bendradarbiauti su VRM daliniais. IDB kariai dažnai rengia bendrus mokymus su specialiuoju policijos daliniu “Omega” (lietuviškojo “Aro” atitikmuo). Vieni tokių mokymų vasarą vyko Gaujos upės baseine, šiaurinėje Latvijos dalyje. Pirmąją mokymų dieną dvylikos IDB karių grupė atvyko į mokymo rajoną lengvaisiais visureigiais “Land-Rover”. Kariai persiskyrė į dvi grupes po 6 žmones ir tos pačios dienos vakare užpuolė ir “susprogdino” saugomą tiltą per upę. Į įvykio vietą iš Rygos atskubėjo “Omegos” pareigūnai. Netoli minėtojo tilto juos iš pasalų užpuolė ir sunaikino IDB kariai. Pratybos nebūtų pratybos jei “mirusieji” neprisikeltų naujiems žygiams. Antrąją dieną “Omegos” policininkai įrengė savo padalinio mobiliąją vadavietę, aplinkui išstatė sargybos postus. IDB kariai pasalūniškai sėlino atakos objekto link, tačiau vienos grupės vadas suklydo, susidūrė su policininkais ir sukėlė aliarmą “priešo” stovykloje. Vis dėlto per susišaudymą “žuvo” didesnioji “Omegos” padalinio dalis. Pergalę vėl šventė kariai. Tos pačios dienos vakare kovojančios pusės pasikeitė vaidmenimis. Policininkai tapo “medžiotojais”, o kariai – “žvėriena”. Nakčiai IDB įrengė stovyklą sunkiai prieinamoje vietoje tarp pelkių. “Omegos” policininkai žinojo tik keturių kvadratinių ploto kvartalą, kuriame slėpėsi kariai. Pareigūnai turėjo aptikti jų stovyklą, pranešti savo vadovybei ir tik gavę įsakymą atakuoti. Visa tai policininkams pavyko puikiai. Ypatingos paskirties bataliono kariai nebuvo itin budrūs, tai baigėsi jų pralaimėjimu. Mokymų metu taip pat buvo puolama ir ginama elektros pastotė, įvyko “Omegos” ir IDB mobiliųjų patrulių susišaudymas. Kariai atliko oro desantinę operaciją. Parašiutinis rengimas — svarbus skirsnis bataliono mokymo programose. Lietuvoje vykusiose pratybose “Baltik Challenge ’98” buvo sudaryta jungtinė lietuvių, latvių, estų ir amerikiečių parašiutinė kuopa. Latvių būrį sudarė IDB kariai. Jame yra apie 500 etatų. Sudarytas iš štabo kuopos, trijų žvalgybos kuopų. Batalionas organizuoja įvairią žvalgybą tiek savo šalies, tiek priešo teritorijoje iki 100 kilometrų nuotolio. Daug batalione tarnavusių karių įsiliejo į BALTBAT’o, zemsargių gretas. Be žvalgybos — desantinio bataliono, kariuomenės vadui tiesiogiai pavaldūs štabo, inžinerijos, motošaulių batalionai, BALTBAT’o latviškieji padaliniai.

ZEMSARGIŲ PAJĖGOS Gausiausia Latvijos kariuomenės dalis — zemsargių pajėgos (apie 16000 žmonių). Štabas ir štabo batalionas įsikūrę Rygoje. Savanorių batalionai sujungti į 5 brigadas – Rygos, Kuršžemės (štabas Liepojoje). Žiemgalos (Štabas Ogrėje), Vidžemės (štabas Cėsyje) ir Latgalos (štabas Rezeknėje). Rygos brigada sudaro 9 batalionai (7 Rygos miesto, l Rygos rajano, l Jūrmalos). Vidžemės brigadą sudaro septyni batalionai (Limbadžių, Valmieros, Valkos, Alūksnės, Gulbenės, Madonos ir Cėsio). Brigada dengia šiaurinę šalies dalį palei sieną su Estija. Latgalos brigada sudaro šeši batalionai (Rezeknės, Balvų, Lūdzos, Kraslavos, Daugpilio ir Preilių). Brigada dengia rytinę šalies dalį palei Rusijos ir Baltarusijos sieną. Pietinėje Latvijos dalyje dislokuota Žiemgalos brigada. Ją sudaro šeši batalionai – Duobelės, Jelgavos, Bauskos, Ogrės, Aizkrauklės ir Jekabpilio. Vakarinėje šalies dalyje dislokuoti batalionai, sujungti į Kuršžemės brigadą. Ją sudaro septyni batalionai (Talsų, Tukumo, Saldaus, Kuldygos, Ventspilio, Liepojos ir Liepojos rajono). Savanorių pajėgose tarnauja daugiau kaip 14 tūkstančių savanorių ir apie 2 tūkstančiai etatinių kariškių. Be brigadų, zemsargių pajėgose yra keletas atskirųjų kuopų. Veteranų kuopos kariai (buvę partizanai, latviškojo “SS” legiono kariai ir kt.) rūpinasi patriotiniu savanorių auklėjimu Daugelis studentų tarnauja atskiroje studentų kuopoje. Beje, daugelis šauktinių, prieš privalomąją tarnybą buvusių savanoriais, kariuomenėje patenka į žvalgybos – desantinį batalioną. Latvijos zemsargiai, kaip ir Lietuvos savanoriai, perėmė dalį buvusių DOSAAF aeroklubų turto. Taip pat zemsargiams atiteko didesnė dalis buvusių žemės ūkio aviacijos eskadrilių lėktuvų AN – 2. Šiuo metu zemsargių aviacijos padaliniai dislokuoti Limbažiuose, Cėsyje, Rezeknėje ir Daugpilyje. Kiekviename batalione gali būti neapibrėžtas skaičius teritorinės gnybos padalinių, j kuriuos priimami senyvo amžiaus savanoriai. Jų užduotis – saugoti objektus ir padėti policijai palaikyti tvarką.

Lietuvos kariuomenė ruošiasi būti lygiaverte partnere NATO 3sąjungininkėms
Lietuvos kariuomenė pertvarkoma taip, kad galėtų kuo geriau bendradarbiauti su NATO pajėgomis. Ateinančių 10 metų plėtros gairės kol kas dar rengiami.

Lietuvos kariuomenė modernizuojama detaliai atlikus situacijos analizę ir konsultacijų su sąjungininkais metu nusprendus, kuriuos karinius vienetus reikia plėtoti toliau, kurių galima atsisakyti, kokis naujas struktūras būtina sukurti. Reformuojant kariuomenę siekiama, kad ji būtų profesionali , gerai ginkluota, mobili, sugebanti greitai dislokuotis, išsiskleisti ir išsilaikyti nustatytą laiką apibrėžtoje teritorijoje, galinti veikti plataus spektro operacijose. Sausumos pajėgoms tenka didžiausias krūvis užtikrinant šalies saugumą ir vykdant kolektyvinės gynybos bei tarptautinių operacijų užduotis.

Krašto apsaugos savanorių pajėgos tapo Sausumos pajėgų dalimi, joms suformuotos naujos užduotys – rengti specializuotus vienetus, galinčius dalyvauti tarptautinėse atsako į krizes operacijose, ruoštis priimti sąjungininkų pastiprinimą, saugoti strateginius objektus, padėti civilinei valdžiai. Numatoma, kad šioms operacijoms pakaks maždaug 6500 karių.
Einame ta pačia linkme4 (Paveksl. Nr.7)
Tradiciniame Skandinavijos ir Baltijos šalių savanoriškų organizacijų štabų pokalbiuose, kurie vyko Briuselyje , buvo aptarti tarpusavio bendradarbiavimo veiksmai, planai ir ateities projektai, kurie ypač svarbūs perimant Vakarų patirtį.

Latvijos Zemessardze štabo viršininkas plk. Guntis Porietis paminėjo,kad jų tarnyba visiškai integruota į Sausumos pajėgas, o štabas nebeteko kai kurių skyrių, tarp jų – žvalgybos skyriaus. Zemessardze vadas, išvykus Latvijos kariuomenės vadui, skiriamas eiti kariuomenės vado pareigas.

Šiuo metu Latvijoje yra 4 Zemessardze brigados, kurias, planuojama, sudarys 20 zemsargių batalionų. Dabar jų Latvijoje – 28. Ogrėje išformuota 5 – ji brigada.

Rygoje dislokuota 1 – ji Zemessardze brigada, todėl , atsižvelgiant į miesto geografinę padėtį, 1 – jai brigadai tenka ypač sudėtinga užduotis. Šiuo metu Latvijos Zemessardze tarnauja apie 13,5 tūkst. Savanorių nuo 18 iki 56 metų.

Apžvelgdamas kolegų pranešinus ir pradėdamas KASP situacijos pristatymą, plk. Ltn. Gintautas Zenkevičius pastebėjo – svarbu žinoti, kad judame ta pačia kryptimi. Štabo viršininkas pažymėjo, kad pagal Savanorių pajėgų reformą pagrindinės jų užduotys: iki 2008 m. pradžios parengti krašto apsaugos savanorių pajėgų vienetus pagal funkcinę paskirtį, rengti KASP karius specialistus ir specializuotus vienetus, galinčius dalyvauti tarptautinėse atsako į krizes operacijose, administruoti kariuomenės rezervą, užtikrinti priimančiosios šalies paramą NATO bei partnerių pajėgoms, vykdyti gynybos infrastruktūros apaugą, o krizės ir karo metu – saugoti strateginius šalies objektus, teikti paramą civilinei valdžiai ir policijai; iki 2009 m. sumažinti KASP (į KASP įskaičiuojant rezervą, kuris krizės atveju papildytų reguliariąsias pajėgas iki karo meto struktūros) iki 6800 karių, iš jų KASP profesinės karo tarnybos karių skaičių – iki 800. Didžiausias rezervo mažinimas turi vykti 2004-2006 metais; iki 2004 m. pabaigos reorganizuoti KASP mokymo centrus į Sausumos pajėgų ir rezervo rengimo mokyklą;
Lietuvos respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas
Savanorių pajėgų uždaviniai iki 2009 m.5
KASP karių specialistų ir specializuotų vienetų, galinčių dalyvauti tarptautinėse atsako į krizes operacijose rengimas:

1. Kariuomenės rezervo administravimas: Aktyvaus savanoriško rezervo karių verbavimas su tikslu turėti pilnai sukomplektuotas Lietuvos kariuomenės struktūras;

Aktyvaus savanoriško rezervo karių administravimas apimantis tokias sritis kaip jų aprūpinimas, mokymo organizavimas, personalo bylų tvarkymas ir apskaita, karjeros, atlyginimo sekimas, paskyrimų tvarkymas, sveikatos lygio sekimas, socialinių garantijų išpildymo sekimas;

Aktyvaus savanoriško rezervo karių pašaukimas mokymui;

Aktyvaus savanoriško rezervo karių pašaukimas (mobilizavimas) kai reikia vykdyti užduotis Lietuvoje arba tarptautinių operacijų vykdymui.

Parengti karius vykdyti misijose ryšio karininkų, vertėjų, juristų, CIMIC, ryšių su visuomene ir kitas specializuotas funkcijas;

Parengti karinius vienetus (būrius, kuopas), galinčius vykdyti taikos palaikymo ir humanitarines operacijas. 2. Paramos NATO bei partnerių pajėgoms užtikrinimas:Vykdyti sąjungininkų pajėgų priėmimą (iškrovimas, pristatymas į numatytus sukaupimo rajonus ir kt.);

Sudaryti sąlygas sąjungininkų pajėgų judėjimui Lietuvos teritorijoje (kelių reguliavimas, ryšio karininkai, vertėjai, aprūpinimo organizavimas: degalai, maistas, paslaugos);

Vykdyti technikos ir įrangos susitelkimo vietų apsaugą3. Priimančiosios šalies paramos NATO bei partnerių pajėgoms užtikrinimas:Vykdyti sąjungininkų pajėgų priėmimą (iškrovimas, pristatymas į numatytus sukaupimo rajonus ir kt.);

Sudaryti sąlygas sąjungininkų pajėgų judėjimui Lietuvos teritorijoje (kelių reguliavimas, ryšio karininkai, vertėjai, aprūpinimo organizavimas:degalai, maistas, paslaugos.);

-Vykdyti technikos ir įrangos susitelkimo vietų apsaugą.

Išvados
Lietuvos Krašto apsaugos savanorių pajėgų ir Latvijos savanorių pajėgų “Zemessardze” reformų perspektyvos eina viena linkme: kariuomenės pertvarkomos taip, kad galėtų kuo geriau bendradarbiauti su NATO pajėgomis, rengiami specializuoti vienetai, galintys dalyvauti tarptautinėse atsako į krizes operacijose, ruošiamasi priimti sąjungininkų pastiprinimą, diskutuojama apie galimybę turėti profesionalias kariuomenes, abiejų šalių savanoriai bus ruošiami kaip profesionalai. Pagrindinis abiejų šalių performuojamų savanorių pajėgų tikslas – sukurti modernias, gerai ginkluotas, mobilias, greitai perdislokuojamas ir išskleidžiamas pajėgas, galinčias vykdyti įvairias operacijas ir dalyvauti misijose.

Naudota literatūra
1. mėnesinis žurnalas kariams “KARYS” 2004 Nr. 3

2. Lietuvos savanorių laikraštis “SAVANORIS” 2003. nr.3,

3. Brošiūra “Krašto apsaugos savanorių pajėgos” parengta pagal Lietuvos respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą 2003 m. Vilnius

4. Brošiūra “Krašto apsaugos sistemos. PLĖTROS GAIRĖS 2002 – 2005 m

5. internetiniai puslapiai : www.ginklai.net.lt, www.army.lt, www.kam.lt, www.zie

Rašykite komentarą

-->