Studijoms.lt

Referatai, konspektai

KASP ir Latvijos Zemessardze reformos ir jų palyginimas

Autorius: Justinas

Iki 1991 metų pabaigos visos krašto apsaugos struktūros formuotos savanoriškumo principu.

1991 metų sausį, kai 1991 sausį Sovietų Sąjunga karine jėga bandė nuversti teisėtą Lietuvos Respublikos valdžią, šimtai parlamento gynėjų, prisiekė Lietuvos Respublikai ir rengėsi Aukščiausiosios Tarybos rūmų gynybai. Kiti savanoriai stojo saugoti ir ginti spaudos, radijo ir televizijos pastatų, svarbių strateginių objektų.

1991 m. sausio 17 dieną Aukščiausioji Taryba priėmė Savanoriškosios krašto apsaugos įstatymą, kuriuo remiantis buvo įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba.

1991 m. vasario 9 d. išėjo pirmasis tarnybos laikraščio “Savanoris” numeris. Laikraštis leidžiamas iki šiol.

Kovo mėnesį suformuotas SKAT štabas, operatyvinis būrys, SKAT mokykla, 8 rinktinės, 200 kuopų. Kovo 1 d. SKAT štabo viršininku paskirtas Jonas Gečas. Iki 1991 metų rudens SKAT štabas dirbo AT rūmuose.

1991 m. rugpjūčio 21 dieną poste prie Aukščiausiosios Tarybos žuvo karys savanoris Artūras Sakalauskas.

1991 m. rudenį pradėti blokuoti okupacinės armijos daliniai, siekiant nebeleisti įvežti naujų karių iš Rusijos. Blokavimą vykdė 44 savanorių postai. Tai prisidėjo prie greitesnio Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos. 1991 metų pabaigoje pradėti saugoti svarbiausi Lietuvos strateginiai objektai.

Savanorių padaliniai padeda likviduoti ekologinių katastrofų, stichinių nelaimių padarinius.

1992 metais tūkstančiai savanorių gesino miškų ir durpynų gaisrus, valė Nemuno vandenis po ekologinės katastrofos Gudijoje, dalyvavo gelbėjimo darbuose Nemuno potvynio metu.

1993 m. popiežiaus Jono Pauliaus II vizito metu talkino policijai, palaikė viešąją tvarką.

Savanorių pajėgos dalyvavo pirmosiose kariuomenės pratybose “Barjeras-93”, taip pat vėliau – pratybose “Pavasario vėjai” (1997-1998m.), “Baltijos iššūkis” (1998m.), “Gintarinė viltis” ir kitose.

Nuo 1994 m. Savanoriai dalyvauja tarptautinėse taikos palaikymo misijose. 1998 m. Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba pertvarkyta į
Krašto apsaugos savanorių pajėgas, sutrumpintai – KASP ir integruota į Lietuvos kariuomenę. (Paveksl. Nr. 1, Paveksl. Nr.2, Paveksl. Nr.3)

1944– 1945 m. Latvijoje su ginkluotomis pasipriešinimo grupėmis kovojo NKVD (nuo 1946 m. kovo mėn. – MVD) Kovos su banditizmu skyrius (OBB), kuris turėjo gerai parengtą agentų ir informatorių aparatą.

Nuo 1947 m. kovo 1 d. kovoti su nacionalistiniu pogrindžiu buvo pavesta MGB, tuo tikslu buvo įsteigtas 2-N skyrius.

Latvijos SSR valstybės saugumo organų operatyvinė veikla+ buvo neįmanoma be agentūros, o kova su tautiniais partizanais – be specialiųjų agentų ir iš agentūros.

Pirmąsias žinias apie specialiųjų grupių veiklą Latvijoje randame LSSR NKVD komisaro A. Eglyčio ir LSSR NKGB komisaro Alfonso Noviko 1946 m. rugpjūčio 27 d. direktyvoje, kuri buvo išsiuntinėta visiems NKVD ir NKGB skyrių viršininkams. Direktyvoje pažymėta, kad Alūksnės apskrities NKGB skyriaus ryšiai su NKVD specialiąja grupe yra silpni. Stebina tai, kad direktyva išleista taip vėlai, nepaisant smarkaus priešinimosi sovietiniam režimui 1944-1945 m. Dėl nesuderintų NKVD ir NKGB veiksmų specialioji grupė 1945 m. apskritai negalėjo dalyvauti kovoje su partizanais Alūksnės apskrityje.

Kova su pasipriešinimo sąjūdžiu Latvijoje ypatinga tuo, kad pirmąją specialiąją grupę kovai su tautiniais partizanais sukūrė ne valstybės saugumo organai, o LKP(b). LKP(b) CK sušaukė apskričių, miestų ir rajonų komitetų sekretorių posėdį, kuriame svarstė, kaip kovoti su tautiniais partizanais. Be kitų idėjų, LKP(b) CK sekretorius Janis Kalnberzinis posėdyje pažymėjo, kad prieš tautinius partizanus reikia panaudoti tuos raudonuosius partizanus, kurie Antrojo pasaulinio karo metu kovėsi prieš okupacinį režimą. Toks nutarimas buvo priimtas tikriausiai todėl, kad raudonieji partizanai:

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7

Rašykite komentarą

-->