Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Kas padėjo tremtiniams išlikti laisviems?

Autorius: Petras

1941m. birželio 14 d. trečią valandą nakties Maskvos įsakymu visame Pabaltijyje – Lietuvoje, Latvijije ir Estijoje – vienu metu prasidėjo masiniai areštai ir žmonių deportacija į Sibirą. Perpildyti ešelonai vienas po kito ėjo į Rytus, išveždami tuos, kurių didžiajai daliai niekada nebuvo lemta sugrįžti. Vežė liaudies mokytojus, gimnazistus ir aukštųjų mokyklų dėstytojus, teisininkus, žurnalistus, Lietuvos kariuomenės karininkų šeimas, diplomatus, įvairių įstaigų tarnautojus, ūkininkus, agronomus, gydytojus, verslininkus ir t. t. Vežė iš miestelių, vežė iš miestų, vežė iš kaimų. Sunkvežimiai nenutrūkstama srove slinko link geležinkelio stočių, kur vyrus, šeimų galvas, čekistai atskirdavo į kitus, prekinius vagonus, sakydami, kad atskiria laikinai, tik kelionės laikui. O iš tikrųjų jų likimas jau buvo iš anksto nuspręstas – į Krasnojarskio ir Šiaurės Uralo lagerius likvidacijai, nors jie nebuvo nei tardyti, nei nuteisti. Niekuo nekalti jie ėjo į tuos vagonus, nežinodami, kad yra jau mirtininkai, kad šią akimirką jiems reikia atsisveikinti ir paskutinį kartą apkabinti savo vaikus, žmonas, tėvus.

Per masinius trėmimus iš Lietuvos buvo išvežti 16 989 asmenys, iš jų 12 331 – į tremtį, 3915 – į lagerius, 743 – į Gorkio ir Sol Ilecko kalėjimus. Prieš šiuos trėmimus iš Lietuvos buvo išvežta dar 4553 žmonės.

Maždaug trečdalis jų mirė dėl nepakenčiamų sąlygų. Tremtiniai yra žmonės prievarta išvežti iš namų, tačiau kūryba nėra benamė, ji pati yra namai, neleidžiantys pamiršti kas esi ir kuo turi būti.

Martyno Jankaus istorija
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Martynas Jankus su šeima iš Klaipėdos persikraustė gyventi į Bitėnus. Du jo sūnūs buvo mobilizuoti į karą. Kadangi M. Jankus rusams buvo žinomas kaip lietuviškų kontrabandinių knygų leidėjas. 1915 m. sovietų kareiviai įsiveržę į Bitėnų kaimą, suėmė Jankų bei kitus jo šeimos narius ir išgabeno į Samaros guberniją (anapus Volgos upės).

1917 m. pavasarį ten apsilankė iki 1917 m. demokratinėje spaudoje bendradarbiavęs, vėliau komunistu tapęs Zigmas Valaitis. Jis išvežė M. Jankų ir jo šeimą į Saratovo miestą. Saratove susirinkę Mažosios Lietuvos lietuviai nutarė siųsti delegaciją į Petrapilį, kad iš Rusijos valdžios išsireikalautų leidimą grįžti į tėvynę. Martynas Jankus balsų dauguma buvo išrinktas delegacijos pirmininku.

Petrapilyje M. Jankui daug padėjo Mažosios Lietuvos tremtinių globotoja Felicija Bortkevičiutė ir Švedijos konsulas. Jie buvo sudarę planą, pagal kurį vokiečiai būtų turėję paleisti iš nelaisvės Didžiosios Lietuvos lietuvius, o rusai – ištremtus Mažosios Lietuvos lietuvius.

Vokiečiai su planu nesutiko, tvirtindami, kad dauguma lietuvių Vokietijoje pasiliko kaip darbininkai.

Išėjus iš kalėjimo ir grįžus į Bitėnus, M. Jankui pragyventi buvo nepaprastai sunku: nebuvo duonos, nes vokiečiai jam neišdavė maisto kortelių, tad jis tenkinosi gerų žmonių pagalba. Negana to, du namai ir visas jo turtas buvo sunaikinti. Atlyginimo, kaip gaudavo kiti gyventojai, M. Jankui nedavė. Vienas jo sūnus buvo prancūzų nelaisvėje, antras žuvo fronte nuo granatos, trečias sūnus ir tėvas mirė Rusijoje. Padėtis pagerėjo, kai grįžo 3 M. Jankaus dukros. Tada jis iš Tilžėje gyvenančio Sakučio pasiskolino pinigų, nusipirko karvę ir taip galėjo savo šeimą nors šiek tiek išmaitinti. M. Jankaus mirties data nežinoma.

Lietuvių kūryba tremtyje

Dabar žinoma daugiau kaip šimtas tremtyje kūrusių žmonių, tik nedaugelis iš jų išleidžia savo atskirą knygą ar prisiminimų rinkinį.

Didelė poezijos dalis nebuvo išsaugota iki dabar, ko nesunaikino drėgmė, pelėsiai ir pelės dabar perduoda mirusiųjų giminės, nes daugelis autorių nebesulaukė šių dienų.

Po karo poezijoje visai išnyksta Lietuvos tema, poezija nebesprendžia tautos likimo klausimų. Bet pačioje pavojingiausioje “zonoje” – Sibiro platybėse šie klausimai vis dar gyvavo, šie tremties eilėraščiai atskleidžia unikalią kūrybos situaciją. Tremtyje tarsi suaktyvėja tautos kūrybos instinktas, sukyla gyvybinės galios. Įdomiausia tai, kad eilėraščius rašo ne “rašto” žmonės ( poetai, mokytojai, mokslininkai ), o ir paprasčiausi beraščiai ūkininkai, darbininkai ir t. t. . Tremtinių kūryba, kaip ir liaudies daina, turi bendrą motyvą – tėvynės ilgesio, sugrįžimo į ją motyvus. Tremtinių eilėraščiai rašomi kaip liaudies dainos, kaip ir XIXa. taip ir tremtyje jie buvo perduodami iš lūpų į lūpas, todėl dabar spausdinami eilėraščiai neatitinka to ką buvo sukūręs pats jų autorius, perduodant eilėraštis buvo kelis kartus pataisytas kartais net “apkarpomas” ar prailginamas. Tremtinio eilėraštis orientuotas į bendrumą: bendra lagerio patirtis, bendri atsiminimai apie Tėvynę, jos gamtą.

Rašytojai kūrę tremtyje
Dalia Grinkevičiūtė gimė 1927m. gegužės 28d. . 1941m. birželio 14d. mergaitė kartu su šeima buvo ištremta į Sibirą. 1949-1950m. jai pavyko pabėgti į Lietuvą, greitai po pabėgimo palaidojusi motiną 1950-1953m. Buvo sugražinta į Sibirą. D. Grinkevičiūtė visuomet buvo stipri ir valinga.

Baigusi vidurinę mokyklą ji įstojo į medicinos mokyklą, ją baigus dirbo ligoninėje. 1974m. išmesta iš darbo, 1987m. mirė. 1950m. ji parašė didžiąją dalį savo atsiminimų apie tremtį.

Petras Zablockis gimė 1914m. baigęs Klaipėdos pedagoginį institutą mokytojavo dvejose progimnazijose. 1945m. sufabrikavus politinę bylą nuteistas 10 metų kalėti lageryje ir 5 metams tremties. P. Zablockas rašė eilėraščius.

Boleslovas Mačionis gimė 1915m. gegužės 18d. . Areštuotas 1941 už proklamacijų platinimą, išsivadavo per karą. 1944 vėl suimtas ir nuteistas 10metų kalėti lageryje ir 5metams tremties. Mirė 1971m.

Vytautas Cinauskas gimė 1930 metais, ištremtas 1941m. kartu su šeima (keturi sūnūs ir tėvai). Du broliai mirė, tėvas žuvo. 1947 metais pabėgo į Lietuvą, areštuotas ir vėl ištremtas. Todėl jo eilėraščiuose jaučiama Lietuvos nostalgija.

Kazys Inčiūra gimė 1906m. spalio 8d. . Baigęs mokslus dirbo aktoriumi Vilniuje ir Kaune, dirbo diktoriumi radijo stotyje. Išleido ne vieną novelių knygą. Pašalintas iš rašytojų sąjungos netrukus buvo suimtas ir nuteistas 25 metams katorgos. Iškalėjęs 10 metų grįžo į Lietuvą. 1967 metais priimtas į rašytojų sąjungą. 1974 metais mirė.
Žydai „Tremtis kaip mistinis langas į laisvę“

Gete žydai perteikė dvasinę savo padėties prasmę. Kai jie jame vėl tapo ištremtais žmonėmis, jie tremtį galėjo priimti kaip šventą žmogiškosios būties metafizinę sąlygą. Jei juos vėl paliko Dievas, žydai pasaulio sutvėrimą galėjo perteikti kaip Dievo nesėkmę. Jei jiems uždrausti seksualiniai ryšiai su krikščionimis, žydai tarpusavio vedybas pakylėjo iki susitelkimo principo. Jei žydams uždrausta naktį palikti getą, tai naktis yra ne tik laikas studijoms ir maldai, bet ir Dievo tamsumos apraiška.

Tasai misticizmas leido žydams peržengti fizines jų geto ribas. Jis leido įsivaizduoti, kad dalykai yra kitokie nei tikrovėje. Uždarymas iš tikrųjų yra atvėrimas. Suvaržyti getu žydai mistiniu būdu išsilaisvindavo. Manipuliuodami mistika, jie buvo apsaugoti nuo aplinkinio pasaulio įtakų.

Galutinė išvada

Tremtis yra baisus ir žlugdantis tautas veiksnys. Bet kai kurios tautos, valstybės, respublikos sugeba išlikti net spaudžiamos tokio baisaus dalyko kaip tremtis ir genocidas. Šių tautų žmonės pasitelkę kūrybą, savo šalies papročius ir vieni kitus sugeba išlikti laisvi, net ir mindomi bei trypiami kitų, stipresnių tautų. Tremtinė literatūra buvo vienas iš didžiausių, tremtiniams padedančių nepalūžti veiksnius. Be to Tremtinė literatūra yra ir vienas didžiausių praeities lietuvių palikimas.

Literatūros sąrašas:
1. Lina Rimavičiūtė „Literatūra X klasei II dalis“

2. Antanas Tyla „Lietuvos Išlikimo Kelias“

3. Arvydas Anušauskas interneto tinklalapis „sovietinis genocidas ir jo padariniai“

4. Birutė Burauskaitė „Genocido Aukų Vardynas“

5. Martynas Jankus: Pirmasis pasaulinis karas, tremtis ir pogrindinė veikla http://www. spaudos. lt/Muziejai/turinys. htm

6. Tremtis kaip mistinis langas į laisvę http://www. spauda. lt

Rašykite komentarą

-->