Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Kanceliarinės kalbos patarimai

Autorius: Ugnė

Visuomeniniai, politiniai ir ekonominiai pokyčiai turi įtakos ne vien socialiniam, kultūriniam žmogaus gyvenimui. Besiplečiantis bendradarbiavimas ir skirtingų tautų bendravimas keičia ir žmogaus sąmonę, ir kalbą. Sparčiai plintančios naujosios technologijos gerina gyvenimo sąlygas, bet kartu teršia gimtąją kalbą. Primityviau mąstantys žmones tiesiogiai perima iš kitos kalbos atėjusius terminus nesigilindami į lietuvių kalbos tradicijas, nesistengdami kurti naujadarus, atitinkančius kalbos dėsnius, ir turtinti savo kalbą.

Graži ir taisyklinga kalba yra ne tik lituanistų rūpestis. Kalbos problemos turi rūpėti ir bet kurios srities specialistams, administracijos darbuotojams, tarnautojams. Terminai taip pat priklauso kalbai, taigi jų negalima išskirti, nes jų kūrimo ir vartojimo taisyklės yra tos pačios kaip ir bet kurio kito žodžio.

Specialistas vartoja ne vien tik savo dalykinės srities terminus, bet ir kitus žodžius bei sąvokas. Jam būtina gerai išmanyti terminų reikšmes ir tinkamai bei taisyklingai juos vartoti, todėl yra svarbu puoselėti taisyklingą kalbą. Jau yra pasirodę finansininkams, ekonomistams, buhalteriams skirtų žodynų, kuriais specialistas turėtų remtis sąmoningai įvertinęs sudėtingesnių terminų vartojimo kontekstą. Atsirandančius naujadarus irgi reikia derinti su lietuvių kalbos darybos tradicijomis, o ne paraidžiui perimti tik pridėjus lietuvišką galūnę. Visiems turi būti suprantama, apie ką rašo ar kalba specialistas.

Taigi kiekvienam specialistui pravartu pasklaidyti Kanceliarinės kalbos patarimus. Ši knyga padės geriau suvokti bendruosius kalbos reikalavimus, logiškai ir tiksliai dėstyti mintis, taisyklingai vartoti terminus ir sąvokas. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad ji naudinga tik tiems darbuotojams, kurie tvarko įstaigų dokumentus. Įsigilinusi į knygos turinį, supranti, kad joje daug patarimų gali rasti ir įvairių sričių specialistai. Taip pat apstu ir finansinės srities terminų. Iš jų galima paminėti: administruoti, administruoti mokesčius, agentas, akcija, akcininkas, akcinis, alga, antraeilininkas ir t. t. Čia paminėjau tik tuos terminus, kurie randami pirmuosiuose knygos puslapiuose, taigi visų ir neišvardyti. Mėginau suskaičiuoti, tačiau labai sunku apibrėžti žodį kaip terminą, juk ne visos sąvokos, perteikiamos kalba, yra terminai. Žodis, atsidūręs dalykinėje srityje, virsta terminu. Be tikrai specifinių terminų, ir finansininkai, ir buhalteriai, vartoja labai daug įprastų bendrinės kalbos žodžių. Jų taisyklingas vartojimas aiškinamas Kanceliarinės kalbos patarimuose.

YDINGOSIOS KLAIDOS
Kanceliarinės kalbos patarimai naudingi ne tik rašant raštus, juose kiekvienas gali rasti naudingų patarimų iš savo srities. Specialistas, pateikdamas jam reikalingą informaciją, turi rašyti taisyklinga kalba. Todėl Kanceliarinės kalbos patarimai suteikia galimybę pasitikrinti, ar tinkamai pavartotas linksnis, ar tam tikras žodis vartojamas reikalinga reikšme.

Kanceliarinės kalbos patarimų studijavimas skatina įdėmiai skaityti bet kurį tekstą, tuo labiau specialųjį, ir gilintis, ar tinkamai vartojami žodžiai. Labai pravartu bet kurios srities specialistui retkarčiais pasklaidyti Kanceliarinės kalbos patarimus, nes čia surinkti ir abėcėlės tvarka surašyti žodžiai leidžia pasitikrinti, ar tinkamai vartojamas tas ar kitas žodis. Nebūtinai nurodomi ir klaidingi variantai. Pvz., finansininkams labai aktualūs žodžiai apmokestinimas, atlygis. Čia pateikiama jo taisyklingo vartojimo pavyzdžių.

Kanceliarinės kalbos patarimuose yra aiškinamas žodžio vardas vartojimas, tačiau galima būtų ir papildyti dar vienu aiškinimu šio žodžio nereikalingą vartojimą, pvz., sakinį …jau seniai atestuoto auditoriaus vardą turintiems specialistams galima pasakyti trumpiau ir mintis lieka glausta ir aiški: seniai atestuotiems audito specialistams arba seniai atestuotiems auditoriams [4].

Daiktavardis pervežimas padarytas iš veiksmažodžio pervežti. Kanceliarinės kalbos patarimuose nurodoma, kad veiksmažodis pervežti nevartojamas bendrąja vežiojimo reikšme, ta pati taisyklė galioja ir daiktavardžiui pervežimas. Taigi sakinį …pirks kitas keleivių pervežimo lengvaisiais automobiliais paslaugas… reikia taisyti … pirks kitas keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais paslaugas…[4].

Gana plačiai knygoje aprašyti veiksmažodžio vykdyti vartojimo atvejai. Šiame darbe aš šiek tiek išplėsiu šio žodžio netinkamo vartojimo atvejį dar vienu pavyzdžiu, kuris nepaminėtas Kanceliarinės kalbos patarimų rengėjų. Pateiksiu tokį sakinį: …ateityje planuoja vėl vykdyti krovinių vežimo veiklą. O juk šiuo atveju galima pasakyti trumpiau ir sklandžiau: ateityje planuoja vėl vežti krovinius [4].

Kai kalbama apie konkrečią veiklą, nereikia vartoti žodžio vykdyti: nebuvo pasiruošę vykdyti (= atlikti) darbo užduočių [9].

Remiantis kanceliarinės kalbos patarimų aiškinimais apie žodžio pareigos vartojimą, reikia atkreipti dėmesį, kad pareigos ne vykdomos, o einamos ar atliekamos. Taigi sakinyje turi teisę vykdyti sandoriu sukurtas pareigas reikia rašyti turi teisę atlikti sandoriu sukurtas pareigas [4].

Rašydami straipsnius autoriai turėtų pasitikslinti tarptautinių žodžių reikšmes. Deleguoti reiškia siųsti ką atstovu, delegatu ir pan., o kai kalbama apie darbus, tinka skirti, pvz., biudžetiniai darbai, kuriuos urėdijoms deleguoja (= skiria) valstybė [3].

Skaitant specialistams skirtus periodinius leidinius kliuvo veiksmažodinio daiktavardžio vedimas netaisyklingas vartojimas. Kanceliarinės kalbos patarimuose labai aiškiai apibūdinti veiksmažodžio vesti taisyklingo ir netinkamo vartojimo variantai. Taigi nurodymai dėl apskaitos vedimo keistini į nurodymai dėl apskaitos tvarkymo [5].

Dažnai painiojama žodžio tarnauti reikšmė. Jis nevartojamas tinkamumo, taikymo, naudojimo ir pan. reikšme, pvz., pratęsti kasetės tarnavimo (= naudojimo) laiką; ilgą tarnavimo (= naudojimo) laikotarpį turintis turtas [1]. Akibrokštas yra, kai sakoma, kad „įstatymas tarnauja“: buhalteriams ištikimai tarnavęs senasis Buhalterinės apskaitos įstatymas. Įstatymas ne tarnauja, o mes jo laikomės, vadovaujamės, remiamės [3].

Kanceliariniuose raštuose leidžiama rašyti tvirtinti parašu, bet šnekamojoje ar dalykinėje kalboje tokį žodžių junginį galime pakeisti veiksmažodžiu pasirašyti: sandoris patvirtinamas parašu (= pasirašomas) žmogaus, kuris… [9].

Veiksmažodis pažymėti nevartojamas, kai norime tik ką nors paminėti, pvz., Tenka pažymėti (= paminėti), kad daugelis buhalterių… [1].

Labai išsamiai knygoje paaiškintas veiksmažodžio apskaityti netaisyklingas vartojimas, todėl tokio pasakymo palengvėjo medelyno apskaitymo (= apskaičiavimo) procesai [3] reikėtų vengti.

Skaitydama periodinę spaudą radau tokį sakinį: vertės sumažėjimą atstatantys įrašai. Iš tikrųjų atstatyti galima tik tai, kas kažkada buvo pastatyta, bet jokiu būdu ne tai, kas parašyta. Vadinasi, reikėtų keisti šitaip: atkuriantys, atnaujinantys įrašai [3].

Kanceliarinės kalbos patarimuose beveik 5 puslapiai skirti padalyviui. Gerai išaiškinta, kada jis vartojamas, pateikta netaisyklingo vartojimo atvejų. Nebūtina jį vartoti, kai mintį galima pasakyti glausčiau: pažymėti paryškinant (= paryškinti) atitinkamus langelius [5]. Padalyvis klaidingai vartojamas, kai sakinio veikėjas atlieka ir pagrindinį, ir šalutinį veiksmą. Tokiu atveju turi būti vartojamas pusdalyvis, pvz., tarpininkas išrašo pirkėjui pardavimo dokumentus… atsižvelgiant (= atsižvelgdamas) į tai, ar jis yra PVM mokėtojas [2].

Visa finansinė veikla susijusi su skaičiais, bet kuris skaičiavimas turi būti tikslus. Pravartu ir mintis reikšti tiksliai ir aiškiai: apsprendžiant (= nutariant), kokias išlaidas įmonei reikėtų įskaičiuoti [5].

Perskaičius veiksmažodžio sudaryti vartojimo atvejus, galima dar kartą pabrėžti, kad šis veiksmažodis reikalauja galininko, o ne kilmininko, todėl susitinka sudaryti sandorio būtina taisyti susitinka sudaryti sandorį [2].

Kaip pasitikslinau Kanceliarinės kalbos patarimuose, reikalavimai nusakomi kilmininku, tačiau sklaidydama laikraščius radau klaidų: atsižvelgti į išdėstytus reikalavimus dokumentams (= dokumentų reikalavimus) [4]. Taip pat netaisyklingai sakoma: nustato reikalavimus informacijos pateikimui (= informacijos pateikimo reikalavimus) [3].

Dar vienas linksnis, reikalaujantis dėmesio, yra vietininkas. Kaip rašoma Kanceliarinės kalbos patarimuose, „vietininku nusakoma veiklos sritis“, bet tiksliau ir taisyklingiau vartoti kitus linksnius, pvz., turtas nebebus naudojamas veikloje (= veiklai) [4]. Reiškiant apibendrinimą taip pat nereikėtų vartoti vietininko: praktikoje (= dažniausiai, iš tikrųjų) šių reikalavimų laikomasi [4].

Iš pasitaikančių klaidų galima paminėti netinkamą naudininko vartojimą. Reikėtų vengti abstrakčios reikšmės daiktavardžių, padarytų iš veiksmažodžių su priesaga -imas, -ymas. Užuot sakius darbų planavimui naudoti žurnalus, taisyklingiau būtų darbams planuoti naudoti žurnalus [5]. Tikslą ir paskirtį geriau reikšti bendratimi nei abstrakčios reikšmės veiksmažodinių daiktavardžių naudininku, pvz., surašomas turto priėmimo-perdavimo naudojimui (= naudoti) aktas [4].

Kadangi su priesaga -inis, -ė padaryti būdvardžiai nusako rūšį, tokių žodžių pakankamai daug vartojama. Tačiau rūšį galima nusakyti ir daiktavardžio kilmininku. Taigi vietoj gamybinės išlaidos, geriau gamybos išlaidos [5].

Kanceliarinės kalbos patarimuose nurodyti tik taisyklingi priešdėlio pa- vartojimo atvejai. Tačiau tekstuose gan dažnai susiduriama su netinkamu šio priešdėlio vartojimu. Kadangi jis gali reikšti ir neintensyvų veiksmą, geriau vartoti veiksmažodį be priešdėlio, pvz., panagrinėti (= nagrinėti) buhalterio darbo kokybės problemą [1]. Priešdėlis pa- turi veiksmo trumpumo reikšmę, todėl ne visada tinkamai vartojami priešdėliniai veiksmažodžiai. Kai tokia reikšmė nepabrėžiama, reikėtų vartoti be priešdėlio, pvz., spausdinami duomenys apie kiekvieno funkcinio klavišo panaudojimą (= naudojimą) [10].

Dažnas painioja žodžių vieningas, -a ir bendras, -a reikšmes. Užuot pasakius dirbant su bendra duomenų baze, vartojama vieninga baze [3].

Kaip rašoma 152 knygos puslapyje, aukštesniojo laipsnio prieveiksmiai prie daiktavardžių šliejami su lyginamaisiais žodžiais kaip, negu. Taigi taisytinas toks sakinys: įsigyti akcijų, įvertintų žemiau nominalo (= žemiau negu nominalas) [9].

Polinksnis dėka vartojamas su asmenų pavadinimų kilmininku, todėl sakinyje Tuo tarpu dauguma gandų būna melagingi, o patarimus likimo ironijos dėka dažnai lydi akcijų kritimas netinkamas. Reikėtų keisti visą sakinį, kad būtų išvengta klaidos, pvz., …bet tokia likimo ironija, kad… [9].

Daikto rūšiai nusakyti vartojami įvardžiuotiniai būdvardžiai. Reikia taisyti tokį sakinį: nekilnojamas (= nekilnojamasis) turtas apmokestinamas PVM [10].

Iš būdvardžio žymus, -i daromas prieveiksmis žymiai. Kanceliarinės kalbos patarimuose siūloma prieveiksmį žymiai keisti prieveiksmiais daug, gerokai: stendai atrodė žymiai (= gerokai) kukliau [10].

Remiantis patarimais techninį aptarnavimą geriau taisyti techninė priežiūra, remontas, taisymas. Taigi ir tekste, kur rašoma apie kasos aparatus, taisyklingiau sakyti juos techniškai prižiūrinti (ne techniškai aptarnaujanti) įmonė [10]. Juo labiau kai aiškinama, kada ir kaip remontuoti, būtina taisyti: kiekvienas kasos aparatas turi būti profilaktiškai aptarnautas (= apžiūrėtas) [10].

Finansininkų raštuose pakankamai dažnai vartojamas žodis faktiškas,-a. Jo vartojimas yra taisyklingas, kai pasakoma, kad tam tikras teiginys yra paremtas faktais, kad jis yra tikrasis. Pakankamai dažnai galima sutikti ir iš šio būdvardžio padarytą prieveiksmį faktiškai. Jis vartojamas taisyklingai, tačiau lietuvių kalba pakankamai žodinga ir šiam tarptautiniam žodžiui mes turime ir savo atitikmenų, todėl užuot sakę faktiškai gautomis per mokestinį laikotarpį ar visos faktiškai patirtos įprastinės sąnaudos, galime pasakyti ir šitaip: iš tikrųjų gautomis per mokestinį laikotarpį ar visos iš tikrųjų patirtos įprastinės sąnaudos [4].

Tas pats pasakytina ir apie kitą žodį, kuris tinkamai vartojamas kanceliariniuose raštuose: formuoti, suformuoti, išformuoti, bet straipsniuose kur kas tiksliau išreikštų mintį kitas žodis, pvz., įvaizdžio formavimas = kūrimas [2].

IŠVADOS
Skaitant periodinę spaudą, skirtą finansininkams, buhalteriams, audito specialistams, pasitaiko ne itin daug klaidų. Straipsniai parašyti sklandžiai, tiksliai reiškiant mintis. Dažniausiai pasitaikančios klaidos:

1. netaisyklingas veiksmažodžio vartojimas (pvz., vykdyti, pervežti, apspręsti, tarnauti, atstatyti ir t. t.);

2. netinkamas priesagų -inis, -ė; -imas, -ymas vartojimas;

3. priešdėlio pa- nereikalingas vartojimas;

4. įvardžiuotinio būdvardžio nevartojimas;

5. padalyvio netaisyklingas vartojimo;

6. netaisyklingai vartojami kai kurie linksniai;

7. nebūtinas tarptautinių žodžių vartojimas;

8. ne tos reikšmės prieveiksmių vartojimas.

LITERATŪRA
1. Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, Nr. 36(228), 2002 m. rugsėjo 23 d.

2. Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, Nr. 45(237), 2002 m. gruodžio 12d.

3. Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, Nr. 1(241), 2003 m. sausio 7d.

4. Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, Nr. 3(243), 2003 m. sausio 20 d.

5. Apskaitos ir mokesčių apžvalga (lankstinukas).

6. Kalbos patarimai. Gramatinės formos ir jų vartojimas. Vilnius, 2004. 80 p. ISBN 5-420-01-489-0.

7. Kalbos praktikos patarimai. Vilnius, 1985. p. 432.

8. Kanceliarinės kalbos patarimai. Vilnius, 2002. 340 p. ISBN 5-420-01491-2.

9. Sąskaityba. Nr. 9, 2002.

10. Sąskaityba. Nr. 10, 2002.

11. ŠUKYS, Jonas. Kalbos kultūra visiems. Vilnius, 2003. 319 p. ISBN 5-430-03554-8/

Rašykite komentarą

-->