Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Jono Jablonskio biografija

Autorius: Joana

Jonas Jablonskis – didžiausias bendrinės lietuvių kalbos ugdytojas, tobulintojas, jos pagrindų kūrėjas, sugebėjęs atskirti ir iškelti tai, kas lietuvių nacionalinės bendrinės kalbos raidos procese buvo progresyvu ir gaju. Jablonskis – pirmasis bendrinės kalbos sintaksės, terminologijos ir apskritai rašomosios kalbos teoretikas, jos mokslo kūrėjas.

J. Jablonskis gimė 1860 m. gruodžio 90 d. Kubilėlių kaime, netoli Kudirkos Naumiesčio. Jo tėvai Juozas ir Agnieška turėjo 23,6 hektarų ūkį. Sodyba buvo labai gražioje vietoje. Per pirkios langus, jei ne medžiai, galėjai matyti Naumiesčio bažnyčios bokštus.

Vėliau, 1872 m., kai Jablonskis mokėsi Marijampolės gimnazijoje, tėvai šį ūkį pardavė ir nusipirko kitą Meištų kaime, kurį nuo Naumiesčio skyrė Šešupė. Čia jam buvo dar linksmiau: daugiau draugų, laisvai galėjo maudytis upėje ar plačiose pievose laidyti aitvarus. Tačiau po penkerių metų tėvai šį ūkį taip pat pardavė ir išsikėlė į Rygiškių kaimą netoli Griškabūdžio (Šakiu raj.).

Jablonskis augo didelėj šeimoj. Tėvas buvo vedęs antrą kartą: už J.Jablonskį buvo trys vyresni pirmosios žmonos vaikai – brolis ir dvi seserys. Jis turėjo dar du tikrus brolius ir jaunutėlę sesutę.

1881 m. aukso medaliu baigęs Marijampolės gimnaziją (dabar Rygiškių Jono gimnazija), įstojo į Maskvos universitetą, kur studijavo klasikinę filologiją, klausė pasaulinio masto lingvisto F. Fortunatovo paskaitų.

Baigęs universitetą, Jablonskis pasirinko ypač sunkų caro valdžios sąlygomis lietuvių kalbos mokytojo ir kovotojo dėl jos teisių kelią. Lietuvoje mokytojauti jam nebuvo leista. Pirmoji darbo vieta arčiau Lietuvos buvo Mintaujos gimnazija Latvijoje. Čia jis buvo paskirtas klasikinės gimnazijos senųjų kalbų mokytoju. Kadangi pačioje Lietuvoje valstiečių vaikus labai sunkiai priimdavo į gimnazijas, daug lietuvių vykdavo į Latviją. 1891 m. toje gimnazijoje, kur dėstė Jablonskis, trečdalis mokinių buvo lietuviai, o 1896 m. – net 52 procentai. Mintaujoje Jablonskio namai veikiai tapo aktyvesniųjų lietuvių centru. Čia ateidavo lietuviai mokiniai įvairiais savo reikalais, čia burdavosi Mintaujos ir kitų Latvijos bei Lietuvos vietų inteligentai. Mintaujos inteligentai lietuviai, vadovaujami Jablonskio, labai aktyviai rėmė mėnesinį laikraštį „Varpas“. Jį nuo 1889 m. pradėjo leisti V. Kudirka. Jablonskio bendradarbiavimas „Varpe“ daugiausia reiškėsi kalbos straipsniais. Jam taip pat siųsdavo savo straipsnius pataisyti kiti autoriai. Visi norėjo, kad jų kalba būtų taisyklinga, bet ne visi sugebėdavo gražiai lietuviškai rašyti. Tad per Jablonskio rankas perėjo daug V. Kudirkos vertimų, Žemaitės, G. Petkevičaitės-Bitės, A. Krikščiukaičio- Aišbės apsakymų, svainio A. Sketerio, M. Lozoraičio straipsnių. 1894 m. vasarą, Jablonskio dukrelės Onos krikštynomis prisidengus, jo namuose vyko metinis varpininkų suvažiavimas, sprendęs visas svarbiausias „Varpo“ leidimo problemas. Caro žandarams, persekiojusiems lietuvių nacionalinį judėjimą, spaudą ir jos bendradarbius, kiek krito į akį Jablonskio veikla. Neturėdami konkrečių įrodymų, jie pasirūpino iškelti jį iš Mintaujos. Jablonskiui visai nelauktai 1896 m. vasarą kuratorius perkėlė ji į Estijos miestą Taliną, tada oficialiai vadintą Reveliu.

Perkėlimą į Taliną Jablonskis laikė ištrėmimu. Čia jis pasigedo tos lietuviškos atmosferos, kuri buvo tokia palanki jo darbui Mintaujoje. Visai nutrūko ryšiai su „Varpu“, išsisklaidė Mintaujos lietuvių būrelis. Vis dėlto Talino periodas labai reikšmingas Jablonskio veiklai: čia jis ėmė redaguoti Antano Juškos (Juškevičiaus) lietuvių – lenkų – rusų kalbų žodyną. Vienerius metus redaguoti žodyną sutrukdė 1900 m. vasarą rašytą Jablonskio „Lietuviškos kalbos gramatika“, išėjusi 1901 m. Petro Kriaušaičio slapyvardžiu. Tai viena reikšmingiausių lietuvių kalbos gramatikų. Tačiau 1900 m. balandžio mėn. Pasienio sargybiniai netoli Palangos, pabaidę grupę kontrabandininkų, sučiupo kelis ryšulius su rusiška ir lietuviška antivyriausybine literatūra. Ėmęsis šios bylos žandaras Vonsiackis pradėjo kėsti įtartinus lietuvių veikėjus ir juos areštuoti. Po šešių mėnesių, remdamasis tam tikrais per kratas gautai įkalčiais, jis pareikalavo padaryti kratą Taline gyvenančių lietuvių inteligentų butuose. 1900 m. spalio 30 d. buvo krėstas ir Jablonskis: iš karto paimtos visos lietuviškos knygos ir žodynui surašyti žodžiai, rankraščiai su tautosaka, laiškai ir kitokie užrašai. Dalį tos medžiagos, įsitikinę jos nekaltumu, tuoj grąžino, bet Vonsiackis tarp popierių rado slaptos lietuvių susišelpimo draugijos įstatų projektą, dviejų laiškų V. Kudirkai juodraščius, vieną užrašų knygutę su įrašu apie lietuviškos spaudos siuntimą ir dar vieną nereikšmingą popierių. Visos šios medžiagos vis dėl to nebūtų užtekę sudaryti bylai, tačiau areštuota Jablonskio giminaitė, jauna, nepatyrusi mergina, tardoma išplepėjo, kad Jablonskis rašąs į „Varpą“ slapyvardžiu Obelaitis. 1902 m. vasario 27 d. caras pasirašė nuosprendį – ištremti Jablonskį dvejus metus į Pskovą.

Puslapiai: 1 2 3 4

Rašykite komentarą

-->