Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Kalbos klaidos ir jų taisymai

Autorius: Audrius

Susiklosčiusi Lietuvos istorinė situacija turėjo didelės įtakos lietuvių kalbai. Rusifikacija, germanizacija, polonizacija labai veikė lietuvių kalbos raidą. Dėl jų atsirado daug naujų žodžių. Tokie žodžiai kaip pinigas, durpės, turgus ir dar daug kitų yra atkeliavę iš kitų kalbų, tačiau jie yra prigiję mūsų kalboje, jei jų nebūtų, būtų labai keista. Tokie žodžiai yra vadinami norminiais skoliniais ir jie paprastai neturi pakaitalo lietuvių kalboje. Yra ir kita žodžių grupė – barbarizmai. Barbarizmas – tai skolintas žodis, turintis kalboje gerų atitikmenų. Pavyzdžiui, iš lenkų kalbos atėjęs žodis pončka, lietuvių kalboje turi gražų atitikmenį – spurga, iš vokiečių kalbos šlipsas – kaklaraištis ir dar daug kitų. Dėl rusų ir vokiečių okupacijos lietuvių kalbą užplūdo rusizmų, germanizmų. Dabar į kalbą plūsta iš vakarų atkeliavę anglizmai, tačiau juos, kaip ir prieš tai minėtus, lietuvių kalbininkai bando pakeisti į norminius lietuviškus žodžius, pavyzdžiui, ofisas – biuras, sponsorius – rėmėjas, biznis – verslas ir kiti. Kai kurie iš jų labai greitai prigyja kalboje, o kai kurie – ne. Pavyzdžiui, vis dar kalboje vartojami popkornai, nors geriau skamba spragėsiai, spragūnai. Dar yra ir hibridų – žodžių, sudarytų iš dviejų kalbų, pavyzdžiui darinys kaiminka – kaimynė. Darinys yra neteisingas, nes prie lietuviškos šaknies pridėta rusiška priesaga. Tokiu būdu neteisingai vartojami priešdėliai, priesagos. Tokių žodžių yra labai daug. Kita žodžių grupė – semantizmai – tai žodžiai, vartojami ne pagal reikšmę. Pavyzdžiui, pažymys ne statomas, o rašomas.

Tai tik maža dalis klaidų, kurias nagrinėja leksikos mokslas. Morfologijos ir sintaksės mokslai analizuoja klaidas, kai netaisyklingai sudaromi žodžiai, netinkamai vartojami linksniai. Šiame darbe yra nagrinėjamos sintaksės, leksikos ir morfologijos klaidos. Pavyzdžiai neatsitiktinai parinkti iš buhalterinių dokumentų. Šie dokumentai fiksuoja ir liudija svarbiausius gyvenimo reiškinius, atvaizduoja įmonių ir organizacijų ekonominę būklę, kuria domisi ne tik įmonės darbuotojai, bet ir išoriniai vartotojai, čia turi vyrauti tikslus, nuoseklus, loginis minčių dėstymo būdas. Buhalterinių dokumentų kalba turi būti tiksli, konkreti ir net formulėmis ir skaičiais verčiamos teksto dalys turi būti kuriamos nustatyta tvarka, kurią reglamentuoja kanceliarinė kalba.

Šiuolaikinė kanceliarinė lietuvių kalba pradėta kurti tik praėjusio amžiaus pradžioje, kai buvo atgauta spaudos laisvė pradėta svarstyti visuomeninių organizacijų veiklos taisyklės ir įstatai. Atkūrus nepriklausomybę iš pagrindų pasikeitė lietuvių kalbos svarba tuometiniame gyvenime, taigi ir administracinės bei kanceliarinės kalbos vartojimo sąlygos. Atsikračius pašalinės įtakos, pradėta kurti lietuvių kalbos reikalavimų nežeidžianti kanceliarinė kalba.

Kanceliarinė kalba plačiai naudojama rengiant finansinius dokumentus, kuriuose dar dažnai padaroma daug klaidų.

Darbą sudaro dvi dalys, kurias dar galima suskirstyti smulkiau. Pirmoje dalyje pateiktos sugrupuotos leksikos, morfologijos, sintaksės, mišrios klaidos ir tų klaidų taisymas, o antroje dalyje pateikta tų klaidų analizė.

1. SINTAKSĖS KLAIDOS
1.1 Prielinksnių vartojimo klaidos
1. Automobilis Mazda 326 buvo pirktas, ant išsimokėjimo ( = Automobilis Mazda 326 buvo pirktas išsimokėtinai).

Puslapiai: 1 2 3 4 5

Rašykite komentarą

-->