Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Kaišiadorių rajonas

Autorius: Sigitas

Kiekvienas kraštas yra vienintelis ir nepakartojamas dėl savo gamtos, kultūros, istorijos paveldo, savo žmonių veiklos ir kūrybos. Tai ypač didelis turtas, priklausantis tiems, kurie jame gimė, gyvena ir gyveno, kurių šaknis maitina iš visų šių dvasinių ir medžiaginių vertybių susidedanti visuma. Gyvenimas moko, kad besidairydami į tolius dažnai nepastebime svarbių ir didelių dalykų, kurie yra visai šalia mūsų.

Prisiglaudęs prie didžiųjų Lietuvos kelių, perjuostas geležinkelio kaspinu ir judria automagistrale, Kaišiadorių rajonas plyti pačioje Lietuvos širdyje tarp svarbiausių jos miestų – Vilniaus ir Kauno. Tačiau šis kraštas nėra vien tik patogi stotelė, padedanti be vargo pasiekti kitas šalies vietas. Iš šiaurės ir pietų aprėmintas galingų Nemuno ir Neries upių, Kaišiadorių rajonas yra gražūs ir jaukūs namai maždaug keturiasdešimčiai tūkstančių gyventojų, kurių didžioji dalis susitelkusi kaimuose.

Archeologiniai radiniai liudija, kad šiame krašte gyventa jau paleolito laikotarpiu, o išlikę priešistorės piliakalniai byloja apie gyvą ir turtingą, legendomis apipintą tolimųjų mūsų protėvių praeitį.

Kaišiadorys – mažas lopinėlis Lietuvos žemėlapyje, saugantis savo teritorijoje ne vieną gamtos perlą. Tai europinės svarbos gamtinės buveinės ir draustiniai, turtingi retų į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų, tai meteoritinės kilmės Kaukinės ežeras, apsuptas Kaukinės miško, dešimties kamienų liepa Antakalnio kaime, storiausia Lietuvoje Rumšiškių miško pušis, daugelyje rajono vietų stūksantys unikalūs akmenys, tyras mineralinis šaltinis Darsūniškio kaime ir dar daug kitų objektų. Daugelį turimų vertybių mums dovanojo gamta, nemažai jų sukurta ir žmogaus rankomis. Kaišiadorių rajoną skalauja Kauno marios, savo dugne paskandinusios vienuolika kaimų pėdsakus, Kruonyje tyvuliuoja elektros energiją gaminantis hidroakumuliacinės elektrinės baseinas, natūralių ežerų trūkumą kompensuoja dirbtiniai tvenkiniai.

KAIŠIADORYS
Kaišiadorių rajonas yra vienas iš aštuonių Kauno apskrities administracinių vienetų, turintis savivaldos teises ir užimantis 1167.4 km² plotą. Rajono teritorijoje gyvena 40.3 tūkst. žmonių, iš jų 15 tūkst. miesto gyventojai ir 25 tūkst. kaimo gyventojai. 95% sudaro lietuviai. 2000 metais įvykusi administracinė reforma atskyrė vieną iš dešimties – Kietaviškių seniūniją, kuri su savo teritorija ir gyventojais buvo prijungta prie Elektrėnų savivaldybės.

Sausuma užima 1124.1 km² rajono teritorijos. Vyrauja įvairūs 37.9 našumo balo dirvožemiai, kurie ir yra svarbiausias šio krašto ekonominis potencialas. Vandenys tyvuliuoja 43.3 km² plote, o trečdalį rajono žemės apaugę miškai. Tačiau brangiausias šio krašto turtas – žemės ūkio naudmenos, užimančios 48.9% visos ūkio reikmėms skirtos žemės. Didžioji naudmenų dalis – arimai.

Bendras gyventojų tankumas yra 34.5 gyventojų 1 km², kaimo vietovėse – 21.8(Lietuvoje – 57).

Rajono ir savivaldos centras – Kaišiadorių miestas. Šiuo metu savivaldybės teritoriją sudaro 11 seniūnijų: Kaišiadorių apylinkės ir Kaišiadorių miesto, Kruonio, Nemaitonių, Palomenės, Paparčių, Pravieniškių, Rumšiškių, Žaslių, Žiežmarių apylinkės ir Žiežmarių miestelio.

Didžiausi miesteliai yra Žiežmariai, Rumšiškės, Žasliai ir Kruonis. Rajono teritorijoje egzistavo 752 pavadinimų gyvenamosios vietovės, o dabar liko tik 425. rajono gyventojai mieliau renkasi kaimą nei miestą.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14

Rašykite komentarą

-->