Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Kaimo turizmo plėtra

Autorius: Jomantas

Turizmo samprata

Turistas yra asmuo, kuris pažintiniais, profesiniais – dalykiniais, etniniais, kultūriniais, rekreaciniais, religiniais ar specialiais tikslais keliauja po šalį ar kitas šalis ir apsistoja bent vienai nakvynei (bet ne ilgiau kaip metams) už savo nuolatinės gyvenamosios vietos ribų ir kurio keliones tikslas nėra darbas, apmokamas lankomoje vietovėje, ar mokymasis.

Atvykstamasis (užsienio) turizmas yra efektyvi priemonė didinti šalies paslaugų eksportą ir skatinti vietinių produktų ir prekių vartojimą bei turizmo išteklių naudojimą, taip pat įtakoti šių išteklių išsaugojimą. Atvykstamasis turizmas yra vienas iš efektyviausių būdų pristatyti Lietuvą pasaulio bendrijai ir formuoti Lietuvos įvaizdį.

Turizmo paslaugu plėtrą skatina ir vietinis turizmas. Lietuvos gyventojų kelionės po šalį yra ne tik savo krašto pažinimas, bet ir asmenybės formavimo priemonė, gamtos ir kultūros vertybių tausojimo mokykla. Vietinis turizmas – tai mūsų žmonių poilsis, nuo kurio labai priklauso šalies darbo jėgos kokybiniai rodikliai.

Teikiamų turizmo paslaugų rūšių įvairovė ir pasiūla lemia atitinkamą paslaugų vartotojų ratą, kita vertus. vartotojo mokumas lemia skirtingų paslaugų vartojimą ir paklausą. Paslaugų teikėjo ir paslaugų vartotojo komerciniai santykiai priklauso nuo rinkos, dėl ko vartotojo statusas-vietinis ar užsienio – tampa daugiau statistine ir socialine reikšme.

Kaimo turizmas

Atskirų regionų turtingumas bei įvairovė, ją papildantys kultūros paveldo objektai, palyginus geras kelių tinklas sudaro palankias sąlygas kaimo turizmui. Šios paslaugos vis populiarėja tarp šalies miestų gyventojų. Kaimo turizmas tampa pagalbiniu kaimo ūkio verslu galinčiu ūkiui duoti 30-40 procentų pajamų, svarbia regiono plėtros kryptimi, ypač mažo našumo žemėse. Šiuo metu kaimo turizmo paslaugos teikiamos apie 150-yje sodybų, kuriose paslaugų kokybė yra vidutinio ir aukšto lygio. Tačiau daugumos norinčiųjų teikti šias paslaugas turimos apgyvendinimo Tačiau daugumos norinčiųjų teikti šias paslaugas turimos apgyvendinimo sąlygos neatitinka keliamų normų poilsiautojų priėmimui ir reikalauja investicijų. Pagrindiniai šių paslaugų užsienio vartotojai yra iš NVS šalių. Kaimo žmogus atvykstamajam turizmui (išskyrus Rytų rinka) nepasirengęs ir dėl svečių priėmimo praktikos stokos (bendravimo bei kalbos barjerai), verslo įgūdžių trūkumo. („Rusnės gamtos fondo žinios“, 2001; „Kaimui ir gamtai“, 2001)

Kaimo turizmo plėtra Rusnės saloje
Rusnės kaimo turizmo draugijos pirmininkė Dalia Drobniene, atsakydama smalsaujantiesiems, kodėl jos šeima ėmėsi kaimo turizmo, sako, kad pats gyvenimas paskatino. Iširus Rusnės žuvininkystės ūkiui, nebeliko svečių namų, svečiai iš visos šalies atvykdavo į Rusnę – norėjo susipažinti su didžiausia ir įspūdingiausia šalies sala. Atvykusieji ieškodavo, kur galėtų apsistoti ilgesniam laikui.

Svečiai susirasdavo D.Drobnienės, Laimos Šalkauskienės ar Simo Knapkio namus. Dabar teikiantieji kaimo turizmo paslaugas prisipažįsta, kad tai jiems buvo ir smagus būdas išvengti nedarbo. Smagus todėl, kad visuomet smagu bendrauti su žmonėmis.

Draugijos pradžia
2000-ųjų rugsėjo 19 d. dešimt žmonių – penkios sodybos -susibūrė į Rusnės kaimo turizmo draugiją turinčią savo antspaudą, veiklos įstatus ir norą pagelbėti savo nariams. Draugijos nariais tapo Dalios ir Arūno Drobnių, Genės Gečienės, Simo Knapkio, Laimos ir Aleksandro Šalkauskų ir Algio Dirsės sodybos.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7

Rašykite komentarą

-->