Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Ką atskleidžia lietuvių liaudies dainos?

Autorius: Antanas

Į liaudies kūrybą ne visada buvo žiūrima kaip į vertybę, kažkada ji laikyta, , niekais”, atgyventa. Vienas iš nuostabiausių dalykų yra tie žmonės, kurie per šimtmečius išnešiojo liaudies dainą savo širdyje ir atminty. Keičiantis gyvenimo būdui, tokių žmonių sparčiai mąžta, jų gyvenimai mums atrodo egzotiški, keisti, mįslingi. Seniau liaudies kūrinys užgimdavo vieno žmogaus širdyje ir galvoje. Išsakytą ar išdainuotą tą kūrinį įsimindavo kiti, pakeitę, pridėję kokį žodį, eilutę, posmą , , perduodavo” kitiems klausytojams ir atlikėjams. Tie pakeitimai, papildymai neišvengiami, nes juk tautosaka sklido iš lūpų į lūpas, nerašytine forma.

Tautosaka mus turėtų patraukti jau vien dėlto, kad per ją kiekvienas galime kur kas geriau pažinti save, savo tautą, jos kultūrą, pagaliau ir pačią žmoniją. Juk kiekviename žmoguje slypi tūkstantmečių patirtis, įpročių, raiškos, suvokimo būdų klodai, iš dalies priklausantys ne nuo jo paties, o susiklostę per auklėjimą, bendravimą. Suprasti savo ištakas įmanoma tik ištyrus kultūrą, kurios žaizdras šimtmečius ugdė lietuvių kartų kartas. Vienas reikšmingiausių tos dvasinės kultūros reiškinių yra tautosaka. Ją prakalbinus, kaip aidas turėtų atsiliepti tautos dvasia, įsilydžiusi į siužetus ir veikėjus, metaforas ir simbolius.

Tautosakos kūriniai, ypač dainos, būdavo atliekamos tam tikru metu, tam tikroje situacijoje, susijusios su gamtos ciklu ir-neišvengiamai – su žmogaus darbų ciklu bei asmeninio gyvenimo įvykiais. Dėl to dainos skirstomos į tokias temines grupes kaip kasmetinių darbų ir papročių dainos, asmens ir šeimos dainos, visuomenės gyvenimo dainos. Kasmetinių darbų ir papročių dainos pagal paskirtį ir tematiką gali būti asmens, šeimos arba visuomenės gyvenimo dainos, bet dėl išskirtinės vietos tradicinėje kultūroje jas pravartu išskirti ir atskirai aptarti.

Asmens ir šeimos dainos sudaro didžiausią lietuvių dainų dalį. Kasmetinių darbų ir papročių dainas patogu suskirstyti pagal jų sąsają su metų laikais, o asmens ir šeimos gyvenimo dainas-pagal sąsają su žmogaus gyvenimo tarpsniais. Išskiriamos vaikų, jaunimo, meilės, piršlybų, vestuvių, krikštynų, šeimos ir kt. Šios dainos savo ruoštu dalijasi į mažesnes grupeles. Antai vaikų dainose išsiskiria lopšinės, žaidinimai (kėkavimai, ratavimai, mylavimai ir pan. ), gyvūnijos apdainavimai, formulinės dainos, erzinimai. Šeimos dainos-tai dainos apie tėvus ir vaikus, vyrą ir žmoną, našlaičius ir kt.

Visuomenės gyvenimo arba visuomeninės dainos taip pat labai įvairios. Gausiausios iš jų-karo dainos. Be to, visuomenės gyvenimo dainoms priklauso socialinio protesto, sukilimų, tautinio sąjūdžio, revoliucijų, partizanų kovų, tremties, emigracijos ir kt. dainos. Daugelį čia išvardintų dainų galima vadinti ir istorijos(praeities) dainomis: jos apdainuoja reikšmingus Lietuvos istorijos įvykius, laikotarpius, retkarčiais-konkrečias įvykių vietas, veikėjus. Tačiau istorinis konkretumas ilgainiui blėsta, lieka bendrybės. Kitos ir buvo sukurtos apibendrintam turiniui išreikšti. Todėl kai kurias visuomenės gyvenimo dainas, ryškiai nesusietas su konkrečiu laikotarpiu, sunku pavadinti istorijos dainomis.

Visuomeninės dainos apdainuoja ir pavienių kaimų žmonės , įvairių sluoksnių, verslų, profesijų žmonių gyvenimą, nuotykius(elgetas, kunigus ir pan. ), santykius su kitų tautų žmonėmis.

Puslapiai: 1 2 3

Rašykite komentarą

-->