Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Konstantinas Sirvydas

Autorius: Artūras

Konstantinas Sirvydas (1578/1581-1631) – lietuvių filologas, religinis rašytojas, filosofas, M. Daukšos tradicijų tęsėjas ir ugdytojas. Rašė rytiniu (Vilniaus vyskupijos) kalbos variantu. Žymiausias Baroko epochos lietuvių raštijos kūrėjas.

Gimė Sirvyduose (?) bajorų šeimoje, valdžiusioje dvarelius Dabužiuose ir Griežionėlėse, netoli Anykščių.1598 m. įstojo į Jėzuitų ordiną Vilniuje. Mokėsi jėzuitų kolegijose Vilniuje, Rygoje, Tartu, Nesvyžiuje, Pultuske. Baigęs mokslus, profesoriavo Vilniaus universitete, dėstė teologiją, aiškino Senąjį ir Naująjį Testamentą (išleido, pvz., „Giesmių giesmės“ ir „Šv. Pauliaus laiško efeziečiams aiškinimus“ – Explanationes in Cantica Canticorum Salomonis et in epistolam D. Pavli ad Ephesios). Buvo rektoriaus tarėjas. Daugiau kaip dešimt metų Šv. Jono bažnyčioje Vilniuje sakė pamokslus lietuvių ir lenkų kalbomis. 1631 m. K. Sirvydui buvo suteiktas filosofijos ir laisvųjų menų magistro (daktaro) laipsnis.

K. Sirvydas atsidėjo lietuvių kalbos mokymui Vilniaus universitete. Jėzuitų istorikai mini, kad jis buvo parašęs 1630 m. gramatiką „Lietuvių kalbos raktas“ – Clavis linguae Lituanicae, tačiau apie ją kitų žinių nėra. Jeigu iš tikrųjų tokia gramatika buvo parašyta, tai ją K. Sirvydas turėjo naudoti praktiniam lietuvių kalbos mokymui universitete, kuriame veikė lietuvių kalbos būreliai jėzuitų noviciate ir apskritai universitete tiems, kurie rinkosi dvasininko profesiją ir rengėsi dirbti Lietuvoje. Tie būreliai vadinosi „akademijomis“. Jėzuitai dar mokėsi lietuvių kalbos ir per pamokslų sakymo pratybas. Rūpinosi lietuvių kalbos mokymu ir Vilniaus diecezinė kunigų seminarija. Su lietuvių kalbos vartojimu religiniam švietimui K. Sirvydas turėjo susidurti jau savo studijų metais, nes nuo 1582 m. Vilniaus universiteto studentai, kurie rengėsi tapti kunigais, turėjo mokyti paprastus žmones katekizmo lietuvių kalba keliose sostinės vietose.

Apskritai K. Sirvydas studijų ir vėlesniais metais bendravo su daugeliu lietuvių tautybės jėzuitų. Tai skatino dirbti lietuvių kalbos srityje. Didžiulį poveikį šia linkme, be abejo, jam padarė M. Daukšos išleistos knygos – „Katekizmas“ (1595) ir „Postilė“ (1599). Postilės lenkiškoji M. Daukšos parašyta pratarmė, galima sakyti, K. Sirvydui tapo lituanistinės veiklos programa.

Baigęs teologijos studijas Vilniaus universitete (1606-1610), dėstė jame su pertraukomis. Apie 1625 m. ėmė reikštis greičiausiai džiovos simptomai. Dar po kelerių metų buvo atleistas iš visų pareigų, kad galėtų baigti pradėtus veikalus. Mirė Vilniuje 1631 m. rugpjūčio 23 d. K. Sirvydui rengti spaudai lietuviškas knygas padėjo jo buvęs mokinys ir darbo tesėjas lietuvis jėzuitas Jonas Jaknavičius, išleidęs K. Sirvydo „Punktų sakymų“ II dalį (1644), pats rašęs knygeles lietuvių, lenkų ir lotynų kalbomis, steigęs religines draugijas. J. Jaknavičius įvairiais laikotarpiais vadovavo kelioms jėzuitų mokykloms: Vilniaus alumnatui (popiežiaus kunigų seminarijai), Kražių, Smolensko, Vilniaus kolegijoms. Žymiausias jo darbas – „Lenkiškos ir lietuviškos Evangelijos“, kurios pirmą kartą išleistos Vilniuje 1637 m., o iš viso XVII-XIX a. išspausdintos daugiau kaip 40 kartų. Manoma, kad J. Jaknavičius išvertė į lietuvių kalbą evangelijų ištraukas K. Sirvydo „Punktų sakymų“ I daliai (1629), prisidėjo prie K. Sirvydo žodyno II leidimo (1631) parengimo. Po K. Sirvydo dirbo lietuvių pamokslininku Šv. Jono bažnyčioje.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6

Rašykite komentarą

-->