Studijoms.lt

Referatai, konspektai

K. Donelaitis – “Metai”

Autorius: Deivydas

Lietuvių literatūra jau buvo nuėjusi ilgoką kelią kai XVIIIa. viduryje Mažojoje Lietuvoje iškilo Kristijonas Donelaitis – pirmųjų lietuviškų pasakėčių ir poemos “Metai” autorius. Nė vienas iš ankstesnių amžių rašytojų neprilygsta jam nei meniškumu, nei turinio gilumu todėl K. Donelaitis užima išskirtinę vietą – jis pirmas didelis lietuvių poetas. Jo kūryba priklauso pereinamajam laikotarpiui, kai dar nebuvo pasibaigusi Baroko epocha, bet tolydžio stiprėjo švietimas. Religija ar mokslas, jausmas ar protas – kas svarbiau? Šie klausimai jaudina Europos visuomenź. Atėjo galas ir feodalinių ponų savivaliavimui.

Metuose” jaučiame švietimo dvelksmą – lietuvių tautos, vilkusios baudžiavos jungą, panieką ir rūstybę prispaudėjams. Patyrė poetas ir antikinės literatūros poveikį.

K. Donelaitis gimė 1714m. sausio 1d. Lazdynėlių kaime, netoli Gumbinės Nūnai Lazdynėliai – visiškai išnykusi sodbvietė.

Lazdynėlius įkūrė, kaip dabar spėjama, poeto senelis valstietis. Prieš ateinant į pasaulį Kristijonui, visas kraštas pergyveno siaubingą maro epidemiją (1709 – 1711m.). Lazdynėliai, įsikūrę didelioje girioje, gal liko jos nepaliesti. Po maro prasidėjo Mažosios Lietuvos apgyvendinimas kolonistais. Poeto jaunystės metais joje gyveno jau maždaug po lygiai lietuvių ir vokiečių.

Vidurinį išsilavinimą K.Donelaitis gavo Karaliaučiuje. Kada atvyko į tą miestą vaikas ar paauglys – nežinia eidamas mokslus kaip našlaitis, gyveno bendrabutyje. Jau tuo metu gerai išmoko lotynų kalbą, gyvendamas vokiškame mieste, po metų kitų laisvai kalbėjo vokiškai. 1736m. baigė kolegiją ir tų pačių metų rugsėjo 27d. buvo įrašytas į Karaliaučiaus universiteto studentus. Būsimasis poetas tada buvo dvidešimt dviejų metų – taigi į universitetą įstojo kiek “senstelėjęs”. Iš to turime daryti išvadą, kad prieš tai ne visą laiką mokėsi. Matyt Karaliaučiuje keletą metų teko pabūti “gizeliuku” (mokiniu) pas būsimą meistrą vyriausią brolį Fridriką.

Karaliaučiaus universitete K. Donelaitis ketverius metus studijavo teologiją. Ir vėl gyveno bendrabutyje, valgė kaip neturtingas studentas, bendrojoje valgykloje.

K. Donelaitis lankė lietuvių kalbos seminarą, nes tikėjosi po studijų grįžti į gimtąjį kraštą. Mokslui atsidėjo labai rimtai. Apie įtemptas studijas, atsiliepusias net sveikatai, atsiminė net senatvėje. Be teologijos ir lietuvių kalbos, mokėsi dar daugiau kalbų: lotynų, graikų, hebrajų, prancūzų. Per retorikos pratybas gilinosi į antikinę literatūrą. Lietuvių kalbos seminare pastudijavo lietuvių raštiją. Suprantama, universitete K. Donelaitis buvo mokomas krikščioniškos dorovės. Dorybių šaltinis esąs dievas, o iš žmogaus atsiranda nuodėmės. K. Donelaitis gavo ir muzikinį išsilavinimą. Vėliau jo gyvenime muzika užėmė svarbią vietą. Jis mokėjo dainuoti, daryti fortepijonus, kuriais pats grojo. Poetui negalėjo būti žinomas Baroko muzikos klasikas, vokiečių kompozitorius J. S. Bachas.

Karaliaučiuje K. Donelaitį supo vokiška aplinka. Bet jis be abejo, dažnai susitikdavo su studentais lietuviais. Šiame mieste K. Donelaitis pasirengė gyvenimui. Atvyko į Karaliaučių valstietis berniukas ar paauglys, o išvyko – jaunuolis su aukštuoju išsilavinimu ir, kai parodė ateitis, su aukštais tikslais padėti liaudžiai varguose.

1740m. vasarą, jau įpusėjęs dvidešimt septintus metus K. Donelaitis grįžo į tėviškę. Nors jis baigė teologijos mokslus, tačiau pastoriaus egzaminų nelaikė – matyt, nebuvo laisvos jį dominusios parapijos. Ateities perspektyvos buvo jau miglotos.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7

Rašykite komentarą

-->