Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Juozas Miltinis

Autorius: Vaidotas

Juozas Miltinis gimė 1907m. rugsėjo 3d. Akmenėje, augo neturtingoje šeimoje. Mokėsi Viekšnių progimnazijoje, vėliau Kauno jėzuitų gimnazijoje, dirbo Viekšnių valsčiaus raštininku. 1927-1928m. privačiai išėjo gimnazijos kursą. Tuomet lankė Vaidybos Mokyklą .1928m. pirmą kartą išėjo į sceną : statistas D.verdi operoje “Aida”. Nuo 1931m. iki 1932m. dirbo Šiaulių dramos teatro aktoriumi. Vėliau išvažiavo studijuoti į užsienį. Grįžęs tapo garsiu aktoriumi ir režisieriumi. Jo garbei yra pavadintas Panevėžyje esantis dramos teatras.

J. Miltinio teatras yra savitas ir reikšmingas Lietuvos kultūros reiškinys. Miltinio kūryba, kaip nė vieno kito Lietuvos teatro menininko, kėlė didžiulį teatralų ir visuomenės susidomėjimą bei diskusijas, kuriose ji buvo vertinama labai nevienareikšmiškai. Vieni žavėjosi, kiti neigė ir kritikavo. Panevėžio teatras buvo pirmasis Lietuvoje, sulaukęs tokio gausaus žiūrovų antplūdžio, jog ne tik į premjerinius, bet ir repertuare senokai esančius spektaklius žiūrovams patekti buvo sunku. Šis teatras sukūrė tradiciją. Sutraukė žiūrovus į teatrą ne tik iš kitų miestų, bet ir iš kitų respublikų. Vėliau šis teatro gerbėjų srautas palaipsniui pasiskirstė ir į kitus Lietuvos teatrus. Kaip tik tuomet imta kalbėti apie lietuvius, kaip apie itin mylinčią teatrą tautą. Tai, kad Lietuvos teatrinė kultūra yra savita ir originali, neabejotinai didelis J.Miltinio nuopelnas. Jis ne tik kūrė profesionalaus Lietuvos teatro tradiciją, bet ir ugdė imlų, jautrų teatro žiūrovą. J.Miltinio spektakliai žadino žmonėse “dvasingumo ilgesį” ir poreikį intelektualiai mąstyti bei suvokti žmogaus problemos sudėtingumą.

Teatro mokslus baigęs Paryžiuje, vėliau pagilinęs savo žinias Londone, J.Miltinis buvo vienintelis režisierius Lietuvoje, gerai susipažinęs su Vakarų Europos teatrine kultūra. Į gana ramų Lietuvos teatro gyvenimą jis įnešė eksperimentų dvasią. J.Miltinio spektakliai buvo tarsi Lietuvos teatrinio gyvenimo atnaujinimas, orientavęs jį nuo buitinio į intelektualų teatrą. Jis siekė suformuoti savitą aktorių ugdymo mokyklą, atverti naujas dekoratyvinio ir muzikinio spektaklių apipavidalinimo galimybių erdves, sukurti naujos aktorių vaidybos pagrindus. Iškėlė režisieriaus vieningai vadovaujamo ir sintetinio, apjungiančio daugelį meno rūšių, teatro idėją. Subūrė vienminčių aktorių kūrybinį ansamblį. Savitai suformulavo teatro tikslus ir uždavinius, suteikdamas jam aktyvaus dalyvio statusą, visuomenės dvasinių ir intelektualinių problemų sprendime.

J.Miltinio teatro savitumą sąlygojo jo estetinės pažiūros, kurios formavosi studijuojant teatro mokslus Vakarų Europoje. Nors J.Miltinis yra baigęs ir Kauno Valstybės teatro studiją, tačiau jo kūryboje vėliau kokių nors saitų su šio teatro kūrybinėmis tradicijomis neišryškėjo. Priešingai, dar studijoje kilęs nepasitenkinimas teatro ir studijos veikla paskatino būsimąjį režisierių nuodugnioms teatro meno studijoms Paryžiuje.

Vienas didžiųjų XX a. teatro reformatorių, dariusių įtaką J.Miltinio teatro programos formavimuisi – M.Reinhartas (Reinhardt). Su jo spektakliais būsimasis režisierius susipažino 1932 metais pakeliui į Paryžių porai savaičių sustojęs Vokietijoje. Didelį įspūdį J.Miltiniui padarė M.Reinharto eksperimentai muzikos, dekoratyvinio apipavidalinimo srityje, atsisakius kamerinės teatro scenos „dėžutės“ ir perkėlus spektaklio veiksmą į cirko areną, kur ne tik dekoracijos, bet ir pats aktorių judėjimas įgavo naujų bruožų. Maksimaliai panaudodamas kūno plastiką ir apšvietimo galimybes, M.Reinhartas kūrė įspūdingas ir prasmingas mizanscenas. Ypatingai gilų įspūdį J.Miltiniui paliko M.Reinharto klasikinių veikalų pastatymai, atskleidę senuosius dramaturgus, grynus amžininkus, gvildenančius šiuolaikinei visuomenei opias problemas. Tačiau didžiausią įspūdį J.Miltiniui padarė M.Reinharto teatro aktoriai, jų subtili psichologinė ir kartu šiek tiek pakylėta vaidyba. Galbūt kaip tik čia glūdi J.Miltinio būsimo teatro aktorių vaidybos esmės kai kurios ištakos. Vaidybos, kuomet ji psichologiškai motyvuota kartu yra ir metaforiška, atskleidžianti statomo veikalo potekstę.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8

Rašykite komentarą

-->