Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Juozas Erlickas

Autorius: Nora

Juozas Erlickas – poetas, dramaturgas, humoristas, satyrikas, dainininkas, lyrikas, klasikas. Gimęs buvusioje Tarybų Lietuvoje, ten yra sukūręs šeimą ir 8 knygas. Poeto motina atmintyje išsaugojo Juozo gimimo aplinkybes, nors šiais savo prisiminimais nesidalijo net su pačiu sūnumi. Juozas gimė 1953-iųjų kovo 3-iąją – Stalino mirties dieną. Žinią apie didžiojo vado mirtį Stefanija Erlickienė išgirdo ligoninėje – Juozukas jau beldėsi į šio pasaulio duris.

Sūnaus gimimo valandos S.Erlickienė jau nebeprisimena, tik žino, kad tai įvyko šviesiu paros metu. Į gimdyklą įėjęs gydytojas pranešė apie Stalino mirtį ir šiam reikšmingam faktui pagerbti paskelbė tylos minutę. Jos metu daktaras stovėjo šalia gimdyvių pagarbiai susikaupęs. Netrukus po tylos minutės gimė Juozas, kuriam tėvai davė jo dėdės vardą.

Juozui apie jo gimimo ji nėra pasakojusi – tiesiog nebuvo progos apie tai pakalbėti. Kita vertus, rašytojas jos apie tai niekada ir nėra klausinėjęs.

Juozo Erlicko, rašytojo dėdės, giminaičiai gyvena Mažeikių rajone. Dviejuose – Akmenės ir Mažeikių – rajonuose Erlickų registruota net penkiolika.

VAIKYSTĖ PRABĖGO VIENKIEMYJE…

Iš Viekšnių ligoninės Juozą Erlicką tėvai parsivežė į Svirkančių kaimo vienkiemį, kuriame jau lakstė jo brolis Antanas. Šiame vienkiemyje užaugo Juozo Erlicko motina. Erlickų šeima čia gyveno iki 1975-ųjų. Čia pat tekėjo Virvytė, kuri buvo berniukų vasaros maudynių ir žaidimų vieta.

Naikinant vienkiemius, šeima persikėlė i kolūkio pastatytą mūrinį namą Užventėje, penki kilometrai nuo buvusio vienkiemio.

Pirmagimio Antanuko nuotrauką savo albume S.Erlickienė turi daugiausia. Juozas, pasak motinos, fotografuotis nemėgęs, be to, daugumą vaikystės nuotraukų jis perkėlė į savo albumą. Dėl vienos vaiko nuotraukos motina suabejojo: ar čia Antanas, ar Juozas, mat berniukai visada buvo išoriškai panašūs. Šis panašumas liko ir jiems suaugus.

Nuo Svirkaičių vienkiemio iki mokyklos Viekšniuose – apie penkis kilometrus. Kai pradėjo sportuoti Juozas į mokyklą nubėgdavo bėgte, o maršrutinis autobusas, važiuodavęs į Viekšnius, jį pralenkdavęs.

Motina prisimena, kad, be bėgiojimo, būsimasis rašytojas mėgdavo treniruotis, kilnodamas įvairius sunkius daiktus. Yra išlikusi nuotrauka, kurioje Juozas nufotografuotas rungtyniaujantis prie šaškių lentos viename iš mokyklos turnyrų.

Jau vaikystėje Juozas, anot motinos, buvo tarytum užsisvajojęs ir nekalbus. Mokyklos šokius lankęs, tačiau, kad būtų turėjęs panelę, motina nežinanti. Namuose Viekšniuose mokyklos mokiniui teko dirbti visus ūkio darbus. Jis čia išmoko beveik visko, tik karvės nemelžė.

J.Erlickas baigė Viekšnių vidurinę mokyklą. Mokyklos direktorius A.Gedvilas prisimena, kad literatūros mokytojas mokinio J.Erlicko rašinių ištraukėles cituodavo savo kolegoms mokytojų kambaryje. Jau tada Juozas mokėjo kalbėti poteksčių kalba.

Buvęs mokyklos direktorius A.Gedvilas yra užrašęs atmintiną atsitikimą, kai J.Erlickas į šeštadienio talką atsinešė žaislinį kibirėlį ir kastuvėlį. Su šiais darbo įrankiais vaikinas stovėjo rikiuotėje šalia savo klasės draugų, o jo laikysena ir veidas rodė didelį susikaupimą. To užteko, kad visi pajustų nekaltą opoziciją tuometinei talkų organizavimo pompastikai ir mobilizuojančioms kalboms.

Politinių žaidimų absurdą Juozas Erlickas įžvelgė dar mokykloje. Vėliau tai virto subtilia valdžios kritika, kuri rusena beveik kiekvieno mirtingojo širdyje. Daugiapakopėse klasiko potekstėse, tiesa, nelieka

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6

Rašykite komentarą

-->