Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Jono Šliūpo biografija

Autorius: Remis

Jono Šliūpo gyvenimo ir kūrybos kelias buvo ilgas ir itin sudėtingas, pažymėtas tiek ryškiais laimėjimais, tiek ir sunkiai slegiančiomis nesėkmėmis. Šliūpas dalyvavo beveik visuose svarbiausiuose Lietuvos visuomenės įvykiuose, pradedant Aušros įkūrimu (1883). Jis – vienas iškiliausių dvasinių lietuvių tautos vadovų XIX a. pabaigoje, bet jo vardas yra labai glaudžiai susijęs ir su beveik 60-ies metų Lietuvos ir 35-erių metų JAV lietuvių išeivijos istorija. Tai buvo labai įspūdinga, didelės erudicijos, plačių interesų, nepaprastai veikli, titaniško darbingumo, stiprios valios asmenybė.

Biografija. Jonas Šliūpas gimė 1861 m. vasario 23 (kovo 7) dieną Rakandžiuose (Šiaulių raj.), pasiturinčių ūkininkų šeimoje. 1873 – 1880 m. mokėsi Mintaujos (dab. Jelgava) gimnazijoje, visą laiką buvo pirmuoju mokiniu. Baigęs gimnaziją, išvažiavo į Maskvos universitetą studijuoti filologijos, bet po metų perėjo į Teisės fakultetą, o 1882 m. įstojo į Peterburgo universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Studijų metais Šliūpas pradėjo aktyvią visuomeninę veiklą. Su kitais lietuviais studentais Maskvoje įkūrė Lituanistikos draugiją (Šliūpas tapo tos draugijos spiritus movens), ėmė leisti hektografuotą laikraštėlį Aušra, kuriame skelbė savo pirmuosius straipsnelius.
Dėl dalyvavimo 1882 m. anticarinėje studentų demonstracijoje Šliūpas iš universiteto buvo pašalintas be teisės stoti į bet kurią kitą Rusijos aukštąją mokyklą, todėl turėjo grįžti į tėviškę. Tada ir parašė savo pirmąją knygelę Vargai, jų kiltis ir vaistas nuo jų (1883).
Nepavykus įstoti į Ženevos universitetą (1883), Šliūpas tapo pirmojo nelegalaus lietuvių žurnalo Aušra, pradėto leisti Mažojoje Lietuvoje, redaktoriumi (1883 – 1884). Jis labai daug prisidėjo prie šio leidinio steigimo.
Aušros vaidmuo buvo didžiulis – ji skatino visą tolesnę tautinę veiklą. Šliūpo redaktoriavimas sukėlė nemaža šurmulio, ginčų, nes tuometinės redaktoriaus idėjinės nuostatos pasižymėjo kritiškumu, radikalumu. Jis stengėsi pamažu išsivaduoti iš Basanavičiaus įtakos, siekė žurnalą labiau supasaulietinti, jo nuosaikią liberalinę orientaciją (pasak Basanavičiaus) sugriežtinti (o tai buvo neįprasta to meto lietuvių visuomenėje).
Dėl Prūsijos valdžios persekiojimų Šliūpas turėjo atsisakyti Aušros redaktoriaus pareigų ir palikti Mažąją Lietuvą. 1884 m. jis emigravo į JAV. 1889 – 1891 m. studijavo mediciną Merilendo universitete, 1901 m. tapo medicinos daktaru ir iki 1917 m. vertėsi gydytojo praktika.
Šliūpo gyvenimą JAV, ko gero, galima laikyti vaisingiausiu veiklos ir kūrybos tarpsniu. Jis nenutraukė ryšių su gimtuoju kraštu, su ne mažesniu, gal net su didesniu užsidegimu tęsė pradėtą darbą: stengėsi įvairiais būdais toliau remti tautinį sąjūdį Lietuvoje. Kita vertus, itin daug nuveikė lietuvių išeivijos labui: nemažai prisidėjo prie lietuvių tautinio apsisprendimo, socialinio aktyvumo ugdymo, tautinės kultūros kūrimo.
Šliūpas įsteigė bei redagavo lietuviškus laikraščius ir žurnalus: Unija, Lietuviškasis balsas, Apšvieta, Nauja gadynė, Laisvoji mintis. Gyvendamas JAV, ėmė garsėti ir savo paskaitomis, nes turėjo puikų oratoriaus talentą, kalbėjo gyvai, vaizdingai, įtaigiai. Išgarsėjo ir kaip daugelio draugijų (Lietuvos mylėtojų draugystė, Susivienijimas visų lietuvių Amerikoje, Lietuvių mokslo draugija, Lietuvių laisvamanių susivienijimas Amerikoje, Lietuvių laisvamanių sąjunga, Lietuvių laisvamanių federacija) iniciatorius ar kūrėjas. 1905 m. prisidėjo prie Lietuvių socialistų partijos įkūrimo (nors, beje, jos gretose buvo neilgai). Nuo 1914 m. – JAV lietuvių tautininkų partijos (kiek vėliau pasivadinusios Amerikos lietuvių tautine sandara) vienas žymiausių ideologų ir vadovų.

Puslapiai: 1 2 3 4 5

Rašykite komentarą

-->