Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Jono Jablonskio sukurti naujadarai

Autorius: Indrė

Jono Jablonskio paveikslas mums artimas ir gerai pažįstamas: jį esame matę įvairiose knygose, kartais jis kabo klasėse ar lietuvių kalbos kabinetuose. Žvilgtelėję į jį, mintyse iš karto pasakome: „Tai žymiausias lietuvių kalbos kalbininkas !“

Portretai J. Jablonskį dažniausiai mums rodo seną, sėdintį krėsle su atlošu, ant galvos užsidėjus kepuraitę, įsisupusį į tamsų chalatą. Iš barzdoto veido žvelgia akys – rimtai, atidžiai, netgi rūstokai.

Ar to ne per maža?

„ savo gyvenimu ir darbu Jablonskis, – rašė K. Korsakas, – paliko mūsų mokslo darbuotojams, ypačiai filologams, ryškų pavyzdį, kaip reikia pasišvęsti savajai specialybei, su kokiu atsidėjimu, valingumu ir ryžtingumu reikia dirbti mokslo darbą“.

Apie Jablonskį parašyta nemaža straipsnių, atsiminimų ir net knygų. Ypač daug dėmesio Jablonskiui skiriama tarybiniais metais. Visų pirma čia minėtina Jono Palionio sudaryti J. Jablonskio „ Rinktiniai raštai“. Jų pirmajame tome išspausdinti kalbininko didieji darbai – gramatikos, o antrajame – svarbieji kalbos straipsniai. Jablonskio darbai neužmiršti – jie tebėra gyva mūsų kultūros dalis.

Jablonskio atminimą pagerbiame ir kitais būdais: Lietuvos TSR vyriausybės nutarimu jo vardu pavadintos Kapsuko ir Kauno vidurinės mokyklos.
Gyvenimas kaip upė
Gilinantis į žymaus žmogaus – visų pripažinto rašytojo, mokslininko ar visuomenės veikėjo – biografija, mums dažnai kieti patirti, kaip jis pasidarė toks garsus, kaip pasiekė tokias mokslo ir meno aukštumas. Gal jam, kaip sakoma, kelias buvo rožėmis klotas, jei taip toli nuėjo, palikęs kažkur užpakalyje daugumą savo amžininkų ir mokslo draugų?

Jono Jablonskio gyvenimas ne ką skyrėsi nuo kitų lietuvių inteligentų, gimusių xix a. šeštajame – septintajame dešimtmetyje, gyvenimo nei išskirtų gabumų, nei rožėmis kloto kelio.

Jonas Jablonskis gimė 1860 m. gruodžio 30 d. Kubilėlių kaime, netoli Kudirkos Naujamiesčio. Jo tėvai Juozas ir Agnieška.

1872 m. Jonukas mokėsi Marijampolės gimnazijoje. Čia buvo ir linksmiau: daugiau draugų, laisvai galėjo maudytis upėje ar plačiose lankose laidyti ilgauodegius aitvarus.

Jonukas augo didelėje šeimoje. Tėvas buvo vedęs antrą kartą: už joniuką buvo jaunesni trys pirmosios santuokos vaikai – brolis ir dvi seserys. Joniukas turėjo dar du brolius ir jaunėlę sesutę.

Tarp vilties ir nevilties
Universiteto baigimas buvo labai svarbi Jablonskio gyvenimo gairė: prasidėjo savarankiškas gyvenimas.

Lietuvoje iš pirmųjų žingsnių Jablonskio laukė nusivylimai. Tai laikais niekas nesirūpino jaunųjų specialistų įdarbinimu – kiekvienas turėjo susirasti vietą pats.

Galima įsivaizduoti Jablonskio nusivylimą ir susirūpinimą: turėdamas universiteto diplomą, negali užsidirbti duonos kąsnio, reikia prašyti ne per turtingiausių tėvų malonės.

Mintaujos inteligentai lietuviai, vadovaujami Jablonskio, labai rėmė mėnesinį laikraštį „Varpas“. Jį nuo 1889 m. pradėjo leisti V. Kudirka. Jablonskio bendradarbiavimas „Varpe“ daugiausia reiškėsi kalbos straipsniais. Visi norėjo, kad jų kalba būtų taisyklinga, bet ne visi sugebėjo gražiai lietuviškai rašyti.

1894 m. vasarą, Jablonskio dukrelės Onos krikštynomis prisidengus, jo namuose vyko metinis „varpininkų“ suvažiavimas, sprendęs visas svarbiausias „Varpo“ leidimo problemas.

Jonui Jablonskiui pavedė redaguoti žodyną nuo E raidės. Vienerius metus redaguoti žodyną sutrukdė 1900 m. vasarą rašyta Jablonskio „Lietuviškos kalbos gramatika“, išėjusi 1901m. Petro Kriaušaičio slapyvardžiu.

Puslapiai: 1 2 3 4 5

Rašykite komentarą

-->