Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Jono Jablonskio naujadarai

Autorius: Eugenija

Dabar netgi sunku įsivaizduoti, kokia linkme būtų pakrypusi lietuvių kalbos raida vėlesniais laikais, jeigu dar XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje šios kalbos normoms nebūtų padėjęs tvirtesnių pagrindų Jonas Jablonskis. Nė vienas kalbininkas nėra sukūręs tiek daug naujadarų lietuvių kalbai, kiek Jablonskis, tačiau ir niekas už jį nėra jų tiek daug taisęs ir išmėtęs iš mūsų kalbos.

Vieni iš pirmųjų kalbininko taisytų naujadarų – žodžiai vistorija ir vistarija (= istorija), kurie atsiradę dėl klaidingos etimologijos.

GALŪNĖS VEDINIAI

Labai daug naujadarų Jablonskis yra taisęs dėl žodžių šaknies ydų, pavyzdžiui žodis ainis J.Basanavičiaus išvestas iš tarmišką ai turinčio veiksmažodžio eina. Jablonskis vietoj jo siūlė žodžius vaikaitis, palikuonis. Kalbininkas taisė ir žodį aras kuris yra kilęs iš tarmiškos formos arelis manant, kad čia yra mažybinė priesaga -el-, buvo padarytas šakninis žodis aras. J. Jablonskis yra taisęs dar daugybę žodžių, tokių kaip siekis, ypata, stovis, pajauta. Dėl veiksmažodžių dėmėtis ir domėtis panašaus skambesio XIX a. pabaigoje paplito naujadarai doma, domė, domesys, kurie taip pat sulaukė kalbininko dėmesio.

PRIESAGINIAI VEDINIAI

Daiktavardžai

Netaisyklingus priesaginius daiktavardžius Jablonskis daugiausia yra taisęs dėl netiksliai suvoktos priesagų reikšmės.

Iš mažybinių daiktavardžių kalbininkas pataisė žodį vaikezas= vaikesas. Antrasis Jablonskiui buvo priimtinesnis dėl to, kad žinomas iš žemaičių ir vakarų aukštaičių šnektos. Vieną iš didžiausių taisytų priesaginių daiktavardžių grupių sudaro veiksmų pavadinimai. Jablonskiui teko aiškinti, kada vartojamos veiksmažodinių daiktavardžių priesagos –imas ir –ymas. Jis nurodė, kad reikia rašyti skaldyti–skaldymas, klausyti–klausymas, bet klausti–klausimas. Šių priesagų rašymą siejo su tarmių skirtumais. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje ilgą laiką buvo neatskiriamos priesagos – esys ir – ėsis. Su antrąja buvo sudaroma nemaža veiksmažodžių abstraktų. Kalbininkas juos taisė: bildėsis= bildesys, ūžėsis= ūžesys. Dėl įvairių priežaščių Jablonskis pataisė ir kelis veiksmažodžių pavadinimus su priesaga –yba; auklyba= pedagogija, atsimetybos= atsimetimas. XIX a. pabaigoje buvo mėginta sukurti kelis veiksmažodžio pavadinimus su priesaga –tinė: ateitinė ir praeitinė. Tačiau Jablonskis juos pakeitė vediniais ateitis, praeitis. Tačiau ne visur tiko priesaga –tis, pavyzdžiui žodis užduotis, buvo pakeistas žodžiu uždavinys. XX a. pradžioje paplito nemaža netaisyklingų priesaginių daiktavardžių grupių su priesagomis –ėjas ir –tojas. Kalbininkas pataisė vedinius rašėjas= rašytojas, paveldėjas = paveldėtojas, iškrautojas= krovėjas. Jablonskis turbūt pirmasis iš lietuvių kalbininkų nustatė, kad priesaga –ėjas vartojama tik asmenų pavadinimams sudaryti. Iš veiksmo rezultatą pasakančių daiktavardžių kalbininkas bene daugiausia yra taisęs su priesaga – inys, pavyzdžiui, spausdinys= spaudinys, paišinys= piešinys, iminys= mudunešis. Vieną gausiausią vardažodžių abstraktų grupių sudaro daiktavardžiai su priesaga –umas. Su šia priesaga nesudaromi daiktavardžiai iš santykinių būdvardžių: visagalumas= visagališkumas, gailiaširdumas= gailiaširdiškumas, begalumas= begališkumas. Iš vardažodžių daroma su įvairiomis priesagomis daug pavadinimų. Vieną dariausių dabartinėje lietuvių kalboje yra priesaga –ybė. Jablonskis yra taisęs šios priesagos vedinius, padarytus iš neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių: galimybė= galėjimas, atsakomybė= atsakymas. Su šia priesaga sudaroma daiktavardžių ir iš daiktavaržių. Kelis jų taisė kalbininkas, pavyzdžiui, girtuoklybė= girtybė, begėdybė= nešlovė, negarbė. Su priesaga –ystė padaroma daugiausia daiktavardinių vedinių, kurie reiškia asmenų verslą, būvį. Kalbininkas yra taisęs ir šiuos vedinius, pavyzdžiui, sodauninkystė= sodininkystė. Jablonskis taisė ir vietos pavadinimus Atlantijos (= Atlanto) vandenynas, mokslainė= mokykla. Kalbininkas palyginti nedaug taisė pavadinimų, reiškiančių lyties skirtumą, asmenų pavadinimą, nusakančių jų kilimo ar gyvenamąją vietą. Jablonskiui netiko vediniai su priesaga –ija, pavyzdžiui, laikraštija= laikraščiai, žinyja= mokslas.

Puslapiai: 1 2 3 4 5

Rašykite komentarą

-->