Studijoms.lt

Referatai, konspektai

JAV ekonomika

Autorius: Joana

Jungtinės Amerikos Valstijos (United States of America), yra valstybė Šiaurės Amerikoje. Plotas 9,4 mln. km2. Gyvena apie 216 mln. žmonių. Pagal plotą ir gyventojų skaičių užima 4 vietą pasaulyje. Valstybinė kalba – anglų. Sostinė – Vašingtonas. Administraciniu atžvilgiu suskirstytos į 50 valstijų. JAV susideda iš 3 atskirų dalių: 1) pagrindinė dalis užima 7,8 mln. km2 plotą. Joje gyvena 202 mln. gyventojų. Šiaurėje ribojasi su Kanada, pietuose su Meksika, vakaruose prieina prie Ramiojo vandenyno, rytuose prie Atlanto vandenyno, pietryčiuose prie Meksikos įlankos. 2) Aliaska. Užima Šiaurės Amerikos šiaurės vakarų dalį. Jai priklauso Aleutų, Kadjako salos, Aleksandro salynas. 3) Havajų salos. Yra Ramiajame vandenyne. JAV – kolojininė valstybė.

JAV gamtos ištekliai
VIDAUS VANDENYS. Didžiausios upės : Misisipė su intakais Misūriu ir Ohaju, Kolumbija, Koloradas, Jūkonas . Daugelio upių režimas nereguliarus, ypač kontinentinio klimato rajonuose. Reguliarų rėžimą turi Šv. Lauryno upė, tekanti Kanados pasieniu. Didžiausi ežerai : Aukštutinis ežeras, Huronas, Mičiganas, Eris, Ontarijas (pusė ežerų ploto priklauso JAV kita pusė Kanadai). Didžiajame baseine yra nenutekamų sūrių ežerų (Didysis Druskos ežeras). Floridoje daug karstinių ir lagūninių ežerų. Aliaskoje – ledyniniai tektoniniai ežerai.

DIRVOŽEMIAI. ŽEMĖS ŪKIS. Pagrindinės JAV dalies šiaurės rytuose, Apalačų priekalniuose ir Didžiųjų ežerų rajone daugiausia velėniniai jauriniai ir rudieji miškų, pietų provincijose – raudonžemiai ir geltonžemiai, Centriniuose lygumų vakaruose – prerijų juodžemiai, Didžiosiose lygumose – kaštoniniai juodžemiai, o į pietus nuo 380 šiaurės platumos – tamsiai rudi ir pilkai rudi, Kordiljerų vidiniuose plokščiakalniuose ir plynaukštėse – pusdykumių rudieji ir subtropinių dykumų. Lygumose taip pat daug velėninių karbonatinių, aliuvinių, pelkinių pievų dirvožemių. Kalnuose – rudieji kalnų miškų ir tamsiai rudi, Aliaskoje – tundriniai, tundriniai kalnų. Žemės ūkiui yra būdingas aukštas kapitalistinių santykių lygis, ryškus prekinis gamybos pobūdis, parajonių specializacija. Dėl mokslinės techninės revoliucijos didinamos investicijos į fermas. JAV žemės ūkis yra labai mechanizuotas, daug naudojama mineralinių trąšų, hibridinių sėklų. Visas valstybės žemės fondas ~770 mln. ha. (be Aliaskos), iš jo žemės ūkio naudmenų ~580 mln. ha. JAV žemės fondą rytuose daugiausia sudaro dirbamos žemės ir miškai, vakaruose – ganyklos. Ariama žemė didelius plotus užima prerijose.

Dabar JAV yra 2 pagal medvilnės išauginimą , mėsos pagaminimą, kiaulių auginimą, 1 pagal pieno pagaminimą, į penketuką patenka pagal jūros gėrybių sugavimą, miškų plotą.

NAUDINGOS IŠKASENOS. Viena svarbiausių JAV ūkio suklestėjimo prielaidų yra gamtos ištekliai.
Naudingosios iškasenos Kiekis mln.t

Akmens anglys 580

Nafta 394

Gamtinės dujos (mlrd. Kūb. m) 566

Geležies rūda 79

Varis 1,461

Cinkas 0,435

Švinas 0,533

Molibdenas 0,03

Boksitas 2

Uranas 0,0122

Fosforitai 44,5

Kalio druska 2,2

Siera 10

JAV užima 1 vietą pasaulyje pagal daugelio naudingų iškasenų gavybą (šalies nepatenkina gaunamų iškasenų kiekiai, todėl kai kurias žaliavas importuoja). Svarbiausias kalnakasybos rajonas – Pietūs. ~2/3 naftos gaunama Centro pietvakarių valstijoje, ypač Teksase ir Luizianoje; be to, jos gaunama Kalifornijoje, Kalnų valstijose. JAV išgauna ~1/3 pasaulio gamtinių dujų, svarbiausias gavybos rajonas – Centro pietvakariai. Akmens anglis išgaunama Apalačų akmens anglių baseine. Uranas kasamas Ambrosija Leiko telkinyje. varis kasamas Arizonos ir Jutos valstijose cinkas – Kalnų valstijose , švinas – Misūrio valstijos pietryčiuose, fosforitai – Floridoje, Kalnų valstijose, kalio druska – N. Meksikoje, siera – Teksaso ir luizianos pakrantėse.

Puslapiai: 1 2 3

Rašykite komentarą

-->