Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Jaunimo žargonai

Autorius: Marijonas

Kalba yra svarbiausia žmonių bendravimo priemonė. Be jos negali būti pažangos, visuomenės, kultūros. Buvo laikai, kai žmonės nemokėjo rašyti. Pasaulio istorijoje žinomi amžiai, kai nebuvo valstybių. Tačiau nėra buvę laikų, kuriais visuomenė būtų išsivertusi be kalbos. Kalba yra neįkainojamas žmonių turtas, kurio negalima nepaisyti.

Gera žinoti, jog mūsų kalba sena, garbinga, artima savo promotei – indoeuropiečių prokalbei. Apie ją, kaip apie vieną iš seniausių, kalbama didžiausiuose pasaulio universitetuose. Tačiau dažnai patys nesugebame, o gal nenorime branginti savo kalbos, teršiame ją kitų kalbų žodžiais, posakiais, kurie nedera, netinka, yra svetimi. Tai darome mes, mūsų draugai, šeimos nariai, pažįstami…

Liaudies išmintis sako: kol žmogus išmoksta vaikščioti, daugel kartų turi nusilenkti žemei. O norint išmokti kalbos? Ar ne šitaip turėtų būti pirmiausia nusilenkiama tau, žodi? Savo aplinkoje girdime daug suluošintos, degraduotos kalbos. Ją turime gelbėti – taisyti, gryninti. Tam reikia asmeninių pastangų ir valios, ištvermės, pasiryžimo ir meilės gimtajai kalbai.

Kiekvienoje tautos kalboje šalia jos žodžių visada atsiranda svetimybių, hibridų, naujadarų ir žargoninių žodžių. Šie naujadarai ypač linksmai atrodo šiuolaikiniam jaunimui.

Šiems visiems kalbos pokyčiams ypač yra imlus jaunimas. Jis ypatingai prisideda prie kalbos išplėtimo, įterpdami tarptautinius žodžius į savo kalbą. Tačiau jaunimas daug neigiamos įtakos kalbai daro vartodamas žargoninius žodžius. Ypač šiuo metu jaunimo kalba kenčia nuo įkalinimo įstaigose naudojamo žargono, kuris labai plinta tarp mokyklinio jaunimo. Jaunimui taisyklingai kalbėti trukdo ir tai, kad jaunimas mažai skaito grožinę literatūrą, liaudies pasakas, mažai dainuoja dainų. Jo žodyno turtingumui neužtenka televizijos filmų, laidų ar internetinės kalbos. Jeigu televizijos ir radijo kalbų taisyklingumas yra kontroliuojamas, tai internete jaunimas gauna netaisyklingos kalbos pavyzdžių, kad jaunimo tėvams ir mokytojams norisi jaunimą izoliuoti nuo šios kalbos.

Žargonas – specifinė, iškraipyta kalba, kuri nuo literatūrinės kalbos ar vietinės tarmės skiriasi daugiausia leksika ir frazeologija, bet neturi savo fonetinės ir gramatinės sistemos; plačiąja prasme – netaisyklinga, vulgari, užteršta svetimybėmis kalba. Žargonas yra bendrinės kalbos dalį sudaranti savarankiška sistema, kuri turi savo vidinius dėsningumus, vystymosi procesą ir istoriją. Esantis bendrinės kalbos pakraštyje, žargonas atspindi ir įvykdo procesus, kurie neįvyksta bendrinėje kalboje dėl normalizacijos ir standartizacijos reikalavimų. Taigi jį galima pavadinti savotišku “ buferiu “, kuris prisiima kitų sistemų įtakas aktyviai reaguodamas į visus aplinkos pasikeitimus. Vadinasi, žargoną galima vertinti kaip socialinių procesų rodyklę bei kaip savotišką kalbą, atsiradusią skirtingų kalbų sandūroje, “ paribyje “. Būtent dėl šios savo ypatybės tam tikras žargonas gali tapti savotiška įvairių tautybių atstovų bendra kalba. Pasaulyje žinomos tokios žargono kalbos, vartojamos šiam tikslui:… be JTO ( Jungtinių tautų organizacijos ) priimtų tarptautinio bendravimo kalbų, esperanto ir kitų dirbtinių kalbų arba pakankamai išsamiai lingvistų ištirtų “ uosto kalbų… yra daugybė… žargonų, kurie vaidina svarbų vaidmenį betarpiškuose tarptautiniuose kontaktuose “. Turbūt ir Lietuvoje jaunimo žargonas atlieka tokią pat funkciją – yra įvairių tautų atstovų tarpusavio bendravimo priemonė, įvairių masinių kultūrų sankirta, tikra pasienio teritorija, kur susiduria įvairios kalbinės sistemos.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6

Rašykite komentarą

-->