Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Janinos Degutytės pasakos “Pasaka be galo” analizė

Autorius: Austėja

Darbo planas

1. Įvadinis pokalbis apie Janiną Degutytę

2. Literatūrinių pasakų rinkinio Pelėdžiuko sapnas aptarimas ir literatūrinės pasakos apibrėžimo prisiminimas.

3. Galimi Pasakos be galo skaitymo būdai, temos bei pagrindinės minties nustatymas

4. Galimi pasakos analizės būdai, klausimai bei užduotys.

5. Meninės raiškos priemonės.

6. Galimos interpretavimo užduotys.

7. Vaikų skatinimas skaityti.


1. Įvadinis pokalbis apie Janiną Degutytę.


Janina Degutytė gimė Kaune. Pirmuosius penkerius metus praleido nuostabiame senelės name tarp gėlių ir medžių. Vaikams ji rašė, norėdama papasakoti apie savo vaikystę, taip padėdama vaikučiams užaugti. Tačiau rašytoja prisipažino, kad rašyti vaikams yra nelengva todėl, kad „reikia pažadinti savyje vaiką“. J. Degutytės vaikystė buvo labai sunki. Ji nejuto motiniškos šilumos, kuri taip reikalinga kiekvienam vaikui, nes mama girtaudavo ir visiškai nesirūpino šeima. Artimiausias žmogus buvo- tėvas, tačiau jam teko labai daug dirbti tam, kad išlaikytų šeimą. Taigi, J. Degutytei dažnai tekdavo būti vienai. Mažoji Janytė prieglobsčio ieškodavo gamtoje, stengėsi suprast kiekvieną medelį, krūmelį, gėlytę. Kai jai būdavo be galo liūdna, ji pasikalbėdavo su jais, ir jai pasidarydavo geriau. Kai Janytei sukako keturiolika metų, mirė jos tėtis, praėjus dar ketveriems, mirė senelė. Janiną Degutytę apėmė didžiulis sielvartas, ji liko visiškai viena, be jokios užuovėjos nuo motinos šiurkštumo.

Būsimoji garsi rašytoja, vaikams pradėjo rašyti kiek vėliau negu suaugusiems. Pagrindinis jos kūrybos bruožas- pasaulio, kuriame gyvena medžiai, gėlės, žvėrys, spalvos, garsai kūrimas. Jos kūryboje apstu vaikystės momentų. Pati Janina Degutytė sakė, kad vaikystė formuoja ne tik charakterį, bet ir kūrybą, nes niekas taip žmogaus nepaveikia, kaip tai, su kuo jis suartėjo vaikystėje.

J. Degutytė vaikams rašė ir poeziją, ir pasakas. Svarbiausias rašytojos uždavinys kuriant vaikams, buvo tai, kad vaikučius reikia išmokyti Meilės, vaikas, nepamilęs pienės ir žiogo, neįstengs pamilti žmogaus, gyvenimo ir darbo. Ji siekė, kad tas mažas žmogutis nors iš tolo pažvelgtų tiesai į akis. Kad to pasiektų, Janina Degutytė vaiką į sudėtingų žmogaus santykių ir išgyvenimų pasaulį stengėsi įvesti taip pat per gamtą.

2. Literatūrinių pasakų rinkinio Pelėdžiuko sapnas aptarimas ir literatūrinės pasakos apibrėžimo prisiminimas.

Rašytoja, be eilėraščių rinkinių Debesų pilis, Baltas gulbių sostas ir daugelio kitų, išleido ir literatūrinių pasakų rinkinį Pelėdžiuko sapnas. Šį rinkinį sudaro septynios pasakos. Vienos iš šių pasakų ištraukų Pelėdžiuko sapnas jau yra vaikų analizuota antroje klasėje. Pasaka be galo taip pat priklauso šiam rinkiniui. Visose pasakose vyrauja romantinė svajonė, pagarba gamtai, šviesiomis spalvomis piešiama aplinka, veikėjai. Gėri kova su blogiu šiose pasakose supoetinta. Tai- vienos iš geriausiai pavykusių lyrinių pasakų vaikų literatūroje. Visos pasakos yra pamokomo pobūdžio.

Toliau analizuojant pasaką, verta prisiminti, kas tai yra ta literatūrinė pasaka, kuom ji skiriasi nuo liaudies pasakos.

Literatūrinė pasaka atsirado iš tautosakinės pasakos, tačiau tai autorinis kūrinys t. y. kiekviena literatūrinė pasaka turi savo autorių. Liaudies pasakos atsirado perpasakojant jas iš lūpų į lūpas nuo seniausių laikų, taigi jos neturi autorių. Visos literatūrinės pasakos turi tam tikrus bendrus elementus:

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6

Rašykite komentarą

-->