Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Johanas Volfgangas Gėtė

Autorius: Algimantas

Johanas Volfgangas Gėtė (Johann Wolfgang Goethe, 1749-1832) gimė laisvajame imperijos mieste Frankfurte prie Maino. Šeima priklausė miesto kilmingųjų luomui. Motina, Katarina Elizabeta Tekstor (C.E.Textor), 17 metų ištekėjo už dvidešimt vieneriais metais vyresnio Johano Kasparo Gėtės, imperatoriaus patarėjo. Vėliau aprašydamas savo gyvenimą autobiografinėje knygoje „Poezija ir tiesa” (Dichtung und Wahrheit), Gėtė tvirtina, kad turi tėvų kontrastingų prigimčių pradų – tėvas buvo rimtas, principingas, pedantiškas, nelabai sugyvenamo būdo žmogus, įdiegęs sūnui norą studijuoti, nuolatinį pažinimo troškimą. Motina – tikra jo priešingybė, gyvenimo džiaugsmo įsikūnijimas, švelnino tėvo griežtumą ir sugebėjo pažadinti sūnaus poetinę fantazija. Dar gimnazijoje Gėtė mokėjo anglų, prancūzų, italų, lotynų bei graikų kalbas, labai daug skaitė, turtingoje tėvo bibliotekoje rasdamas tiek senųjų, tiek naujųjų laikų garsius kūrinius.

1765-1768 metai – teisės studijų Leipcige laikotarpis. Teise jaunasis Gėtė visai nesidomėjo, studijavo tėvo verčiamas, todėl daugiau dėmesio skyrė su studijomis nesusijusiems dalykams – klausė poetikos bei literatūros kursų, lankė Dailės akademiją, nes piešti buvo pamėgęs dar Frankfurte. Leipcige išgyveno pirmąją meilę, kurios įkvėptas sukuria pirmuosius eilėraščius, sudariusius nedidele knygelę „Anetė” (Anette). Šiems dar neoriginaliems, rokoko stiliaus eilėraščiams poetą įkvėpė užeigos šeimininko duktė K.Šionkopf (K.Schönkopf). Audringas studentiškas gyvenimas eikvojo Gėtės sveikatą, nutraukęs studijas jis priverstas grįžti į tėvų namus, kur praleidžia pusantrų metų, būtinų sveikatai pataisyti. 1770 m. išvyksta į Strasburgą tęsti teisės studijų.

Strasburgo periodas (1770-1771 metai) susijęs su Gėtės kūrėjo brendimu. Naujoje aplinkoje Gėtė pamiršta religines bei mistines ligonio nuotaikas ir visas atsiduoda gyvenimui, kūrybai, meilei. Pažintis ir draugystė su tuo metu Strasburge gyvenusiu J.G.Herderiu veda jaunąjį kūrėją „Audros ir veržimosi” sąjūdžio idėjų link. Jis pervertina savo požiūrį į literatūrą, naujai atrasdamas Bibliją, Homerą, Šekspyrą. Gotikinė Strasburgo katedra priverčia Gėtę pakeisti neigiamą požiūrį į gotiką ir įkvepia straipsniui „Apie vokiečių architektūrą” (Von deutscher Baukunst). Strasburge prabunda neišblėsęs iki senatvės polinkis tyrinėti gamtą, formuojasi panteistinė pasaulėžiūra, atsiranda pirmieji „Fausto” eskizai. Šio periodo lyrika – ryškus puslapis Gėtės kūrybinėje biografijoje. Tuo metu sukurtas ciklas „Zezenheimo dainos” (Sesenheimer Lieder) yra skirtas Zezenheimo (vietovė netoli Strasburgo) pastoriaus dukrai Friderikai Brion. Vienas pirmųjų ciklo eilėraščių „Susitikimas ir išsiskyrimas” (Willkommen und Abschied) pateikia pirmą konkretų mylimosios paveikslą Gėtės lyrikoje, meilė čia dvasingesnė nei ankstyvuosiuose anakreontinio pobūdžio eilėraščiuose. Pirmajame ,,Susitikimo ir išsiskyrimo” variante aiškiai matėsi audringojo genijaus pasaulėjauta, buvo pabrėžiamas lyrinio herojaus ,,aš”. Antrajame variante individualizmas sušvelnintas, kaltė dėl išsiskyrimo tenka jau ne mylimajai, o lyriniam herojui. Eilėraščio pabaigoje – optimistinis laimės mylėti ir būti mylimam išaukštinimas. Ši optimistinė pasaulėjauta liks būdinga Gėtei ir vėliau.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16

Rašykite komentarą

-->