Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Italijos vaizdai Vergilijaus kūryboje

Autorius: Austėja

“Bet kuris dalykas, kuris tik egzistuoja žemėje, mums gali papasakoti daug apie kitus dalykus. Atskleisdami atsitiktinį knygos puslapį, burdami iš delnų, kortų ar net kavos tirščių bei stebėdami paukščių skrydį, kiekvienas iš mūsų galime tai susieti su savo išgyvenimais. Iš tikrųjų patys daiktai neatskleidžia nieko; tai žmonės, stebėdami daiktus, gamtos reiškinius, išmoksta prasiskverbti Pasaulio Sielon.” (“Alchemikas”)

Šviesiam, tauriam, doram žmogui Gamta visuomet yra tarsi sesuo, dalis jo paties, kurioje jis gali jaustis tarsi šventykloje. Čia jis gali nusiraminti, atrasti atgaivą sielai ir vėl į viską pažvelgti kitomis akimis. O galbūt tiesiog joje jis gali išreikšti meilę mylimam žmogui, gimtinei…

Gamtą galima mylėti iš pareigos, iš supratimo, iš praktiškų nuostatų, bet galima kartu ja ir grožėtis bei žavėtis. Ypatingai poetai, rašytojai į gamtą žiūriu tarsi su švelniu širdies virpesiu, tarsi liečia ją pirštų galiukais, kažin kokiais vos juntamais sielos čiuptuvėliais.

Senosios civilizacijos, jų gyvenimo būdas, papročiai ir tikėjimas, jog gamtos stichijas valdo dievai – visa tai mane jau vidurinėje mokykloje žavėjo. Su pasigerėjimu žvelgdavau į nuotraukas, skaitydavau antikinius kūrinius. Galbūt todėl pasirinkau rašyti temą “Italijos vaizdai Vergilijaus kūryboje”. (Su jo kūryba vidurinėje mokykloje teko tik šiek tiek susipažinti) Iš pradžių galvojau, kad jo kūriniuose bus kalbama apie Italijos miestų vaizdinius tuo, žmonių bendravimą, papročius, gyvenimo pobūdį. Tikėjausi, kad kūrinyje bus aprašomas miesto įvaizdis. Buvau labai nustebinta, kai perskaičiau pirmąjį Vergilijaus kūrinį “Bukolikos”. Sužavėjo tai, jog ši civilizacija, garsėjanti ne tik savo aukšta kultūra, politika, autoriais bei jų kūriniais, išlikusiais iki šių dienų, bet ir pasakiškais Italijos gamtos vaizdais – avių bandos, plačios, žalios, vešlios pievos, aukštų, tvirtų medžių pavėsis. Tokia paprastutė ir kartu viliojanti idilė, kurioje pasakišką vaizdą suteikia rami, o kartais ir audringa jūra. Ir tai tik maža dalelė tų vaizdų, todėl pabandysiu kuo plačiau juos aptarti bei aprašyti. Manau, kad taip pavaizduoti gali tik tas žmogus, kuris yra betarpiškai susigyvenęs su tais vaizdais. Taigi, šis žmogus Publius Vergilijus Maro.

Vergilijus gimė 70 m. pr. Kr. kaime netoli Mantujos miesto. Čia jo tėvai turėjo nediduką ūkį. Savo vaikystės dienas Vergilijus praleido kaime, ko gero todėl Italijos gamtos vaizdai paliko jo dvasioje bei kūryboje neišdildomą žymę. Jis nebuvo linkęs gyventi mieste, o mėgo paprastą gyvenimą nuošalioje provincijoje. Jis visa siela buvo atsidavęs kaimiškam gyvenimui, mėgusį visų labiausiai žemės ūkį ir poetinę kūrybą. O kūriniuose aprašyti vaizdai mums pasakoja apie Italijos gamtą.

Skaitant Vergilijaus kūrinius, jaučiama rami, pakili nuotaika. Jos tarsi dvelkia nuoširdumu, meile ne tik gamtai, bet žmonėms, jų sunkiems žemės ūkio darbams.

“Bukolikose” piešiami paprastų, nuliūdusių piemenų vaizdeliai. Tačiau jie anaiptol stengiasi nepasiduoti: jie dainuoja, groja dūdelėmis, jausmingai apdainuoja savo meilę, savo jausmais dalinasi su gamta. Savo piemenų šalį Vergilijus vadina Arkadija. Skaitant šias eilutes prieš akis piešiasi žalios, vešlios lankos, avių bandos, lengvai pučiantis vėjelis Zefyras bei kartu su vėju atplaukianti ilgesinga piemenėlio daina:

Puslapiai: 1 2 3 4

Rašykite komentarą

-->