Studijoms.lt

Renesanso menas, palyginti su gotika, ir Lietuvoje buvo daug gyvenimiškesnis. Jis kėlė humanistines idėjas, pasidarė prieinamesnis platesniems visuomenės sluoksniams (miestiečiams, pirkliams, amatininkams).

XV – XVI a. istorikų teigimu, iki krikščionybės įvedimo katedros vietoje degusi amžinoji ugnis, stovėjęs pagonių aukuras ar net buvusi Perkūno šventykla. 1973 – 76 ir vėliau papildomai ištyrus rūsius, rasta naujų duomenų apie katedros požemių ankstyvąją istoriją jų pobūdį.

Su pranašo Jėzaus veiklos pradžia gimė nauja religija – krikščionybė. Šios religijos universalumas padėjo jai įsitvirtinti ir plisti net naujoves sunkiai priimančiuose kraštuose. IV-V a. krikščionybė įsigalėjo buvusios Vakarų Romos imperijos teritorijoje.

Nacionalinis kinas yra kultūros vertybė, kuria gina, remia, puoselėja visos Europos šalys. Jis – visuomenės specifikos, tautos identiteto liudytojas, galintis plačiai skleisti meninę informaciją apie savo šalies būtį ir vertybes.

Stebuklai buvo septyni: Egipto piramidės, Halikarnaso mauzoliejus, Rodo kolosas, Aleksandrijos švyturys, Efeso Artemidės šventykla, Olimpijos Dzeuso statula ir kabantieji Babilono sodai. Jų skaičius lėmė magiška septyniukės galia, ribotos žmonių atminties galimybės, antikinio pasaulio užimtas plotas ir svarbiausia – tradicijų pastovumas.

Įžengėme į XXI amžių, kuris jau prieš du dešimtmečius buvo pavadintas kompiuterių ir ryšių amžiumi. Jų dėka visuomenė perėjo į aukštesnįjį raidos etapą – informacinę visuomenę. Apie ją yra ir dar bus daug kalbama ir rašoma.

Didžiuliai kultūros paveldo turtai, eksponuojami parodų salėse ir rūpestingai saugomi muziejų fonduose, kalba mums apie praėjusių epochų talentingų meistrų kūrybą. Paveiksle ar dekoratyvinėje vazoje, medžio ar metalo dirbinyje, spausdintose graviūrose ar kaligrafo ranka išmargintuose senuose pergamento lakštuose – visur regime nepakartojamą meninės išraiškos įvairovę.

Politinis režimas visada yra tiesiogiai priklausomas nuo socialinės diktatūros bazės. Dar prieš prasidedant bendrai kapitalizmo krizei buržuazija sistemingai ėmėsi autoritarinių ir teroristinių valdymo metodų. Po Pirmojo Pasaulinio karo ir Spalio Revoliucijos buržuazijos atsitraukimas įgavo praktiškai universalų charakterį.

Mažuma yra demografinė grupė tam tikroje teritorijoje (valstybėje, regione ir t.t.), kuri tam tikrais specifiniais bruožais skiriasi iš gyventojų daugumos. Tokie specifiniai bruožai gali būti kalba, rasė, religija, moralė, socialinis vaidmuo ir dar daug kitokių.

Istoriją neretai įprasta laikyti datų ir įvykių, ypač karų, nesibaigiančia virtine. Tokia ji dažnam tik kvaršina galvą ir palieka blogus prisiminimus. Prasmingesnė yra istorija kaip sintezė, kuri tiria bendrą žmonijos gyvenimo vyksmą, jo evoliuciją ir pagal tai vertina įvairius įvykius. Yra nemaža visuotinės istorijos vyksmo schemų.