Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Irkos tragedija

Autorius: Dominykas

Šatrijos Ragana yra rašytoja, lyrinės psichologinės prozos pradininkė lietuvių literatūroje, vertėja, pedagogė ir nacionalinio judėjimo dalyvė.
1924 m. parašė vieną žymiausių savo kūrinių, novelę „Irkos tragedija“. Novelėje sprendžiamos žmonių tarpusavio santykių problemos. Siužetą sudaro Irkos, mažos mergaitės išgyvenimai dėl to, kad jos tėvai yra išsiskyrę ir ji negali džiaugtis abiejų tėvų meile.
Irka – maža, labai protinga ir turinti gilią sielą mergaitė. Jos mama daug dirba, namo grįžta tik vakare ir labai mažai bendrauja su savo dukra. Mergaitė yra labai rūpestinga ir mandagi, visą dieną žaidžia su savo lėlėmis, jomis rūpinasi. Tokį jos elgesį lemia tai, kad ji gyvena bajorų šeimoje ir tais laikais auklėjimas buvo labai svarbus dalykas. Be to, ji turi šunį vardu Džimas, kuris vienintelis palaiko jai draugiją ištisomis dienomis. Kiekvieną vakarą, sulaukus mamos, Irka bėga jos pasitikti, puola jai į glėbį, bučiuoja rankas ir pasakoja savo mažus išgyvenimus ir džiaugsmus, patirtus per dieną. Bet mama retai jos klausosi iki galo. Kai kada dėl to, kad yra pavargusi, bet dažniau dėl to, kad greitai atvažiuos jos draugas, ponas
Gurskis, ir jai reikia pasiruošti. Irkai trūksta mamos dėmesio, bet mergaitė nežino, ką ji daro blogai ir ką jai reikia dar padaryti, kad jo sulaukti. Irka supranta, kokia turi būti šeima, nes ji ją turėjo, bet staiga neteko.
Eidama miegoti Irka, visų pirmą, pasimeldžia, nors ir blogai moka tai daryti. Ji prašo Dievo, kad jos tėvai vėl būtų kartu ir ponas Gurskis niekada daugiau nelankytų mamos. Po to ji šiltai apkloja savo lėles, palinki joms ir Džimui labos nakties ir tik tada pati šoka į lovą. Kiekvieną vakarą ji laukia ateinant savo mamos, tiki, kad mama suras laisvą minutę ir ateis palinkėti jai labos nakties. Bet jos norams nelemta išsipildyti, nes mama per daug užimta, belaukdama pono Gurskio. Mergaitė supranta, kad ji bus laiminga tik tada, kai bus apsupta mylimų žmonių, turės gausią bei mylinčią ją šeimą. Irka nori jaustis reikalinga, todėl ji labai rūpinasi savo lėlėmis bei Džimu. Ji elgiasi su kitais teisingai ir gražiai, bet pati tokio elgesio nesulaukia. Dėl to ji jaučiasi nelaiminga ir įskaudinta.
Skaitydami novelę, mes žingsnis po žingsnio suprantame pavadinimo reikšmę. Irka galutinai nusivilia savo mama, ji nesulaukia jos dėmesio ir meilės, nors ir labai daug pastangų į tai įdėjo. Važiuodama pas tėvelį, per traukinio langą ji mato žaidžiančius vaikus, galvoja apie tai, kaip jiems gera drauge, kokie jie yra laimingi. Kelyje visai nepažįstama senutė padeda jai nuvažiuoti pas tėvą. Bet Irkos ir vėl laukia nusivylimas: jai duoda suprasti, kad ji yra nepageidaujama ir čia. Tai labai didelė nuoskauda ir tragedija, mergaitė prarado abi savo atramas – tėvus.
„Irkos tragedijoje“ pavaizduota labai dažna situacija, kai dėl tėvų problemų nukenčia vaikai. Tėvai skiriasi, blaškosi po teismus, kiekvienas jų galvoja, kad yra teisus ir gali pasirūpinti vaiku geriau. Mažylis vienodai myli abu tėvus. Ir mama ir tėvas turi nepamiršti apie jį ir žinoti, kad skyrybų procese dalyvauja ne tik jie, bet ir jų abiejų atžala. Būtent tas laikotarpis, kai vaikas pradeda suvokti, kad prarado vieną iš tėvų, jam yra didžiausia tragedija. Niekada nereikia šito pamiršti ir skirti vaikui kuo daugiau tėviškos meilės, dėmesio ir šilumos.

Rašykite komentarą

-->