Studijoms.lt

Referatai, konspektai

INTOSAI veikla

Autorius: Goda

Valstybės auditas šiandien reikalauja pasaulinio masto pripažinimo. Todėl reikia suprasti, koks yra svarbus nacionalinių aukščiausių audito institucijų (AAI) vaidmuo. Tuo pačiu metu didėja ir šių institucijų poreikiai, galimybės ir lūkesčiai. Tuo būdu valstybinės audito institucijos kiekvieną dieną susiduria su iššūkiais.

Daugiau kaip 50 metų INTOSAI, Tarptautinė Aukščiausių Audito Institucijų Organizacija (the International Organization of Supreme Audit Institutions), pateikia institucionalizuotas schemas, kuriose atsispindi augantys valstybių poreikiai ir į kurias privalo atsižvelgti kiekvienos valstybės, priklausančios INTOSAI, aukščiausios audito institucijos. Laikantis INTOSAI moto: “Experientia mutua omnibus prodest”, patirties tarp INTOSAI narių pasikeitimas ir gauti duomenys yra garantija, kad valstybinis auditas ir toliau vystosi.

Laikydamasi Audito nurodymų ir taisyklių, pateiktų Limos deklaracijoje (kuri priimta 1977 metais), INTOSAI pasiekė aukštų standartų. Siekiant šių aukštų standartų, yra pabrėžiamas aukščiausių audito institucijų savarankiškumas ir nepriklausomybė nuo kitų valstybės institucijų. Tai yra vienas iš svarbiausių nuolatinių tikslų, kurių visada siekia INTOSAI ir jos nariai.

Kas tikrai gina valstybės audito poreikius, turi reikalauti audito institucijų savarankiškumo. Iš tikrųjų legalus teisėtas savarankiškumo ir nepriklausomumo įkūnijimas gali būti garantuotas tik tikroje demokratijoje. Valstybės auditas, nepriklausomybė ir demokratija formuoja vieną nedalomą vienetą. Tai yra būtina sąlyga, kad aukščiausios audito institucijos galėtų efektyviai įvykdyti savo užduotis. Taigi demokratijos vystymasis skatina nepriklausomų audito institucijų steigimą tokiose šalyse, kur vykdomos reformos.

Lietuva INTOSAI narė tapo 1992m. spalio 18 dieną, o EUROSAI – 1993m. Todėl INTOSAI priimami dokumentai, nors ir nėra privalomi, gali būti taikomi aukščiausios kontrolės institucijos veikloje. Reikėtų, kad svarbiausių INTOSAI dokumentų nuostatos ne tik būtų realizuojamos Valstybės kontrolės veikloje, bet į jas būtų atsižvelgiama ruošiant ir priimant visus svarbiausius valstybės teisinius dokumentus, kuriuose keičiami valstybės finansų kontrolės klausimai.

1. ISTORIJA IR STRUKTŪRA
INTOSAI yra profesionali aukščiausių audito institucijų organizacija (AAI) tokiose šalyse, kurios priklauso Jungtinėms Tautoms arba jų specialioms atstovybėms. Aukščiausios audito institucijos (AAI) vaidina svarbią rolę audituojant valstybės sąskaitas ir operacijas, taip pat pagerinant finansinės atskaitomybės auditą. Kaip ir piliečiai, tarptautiniai donorai ir kiti labai daug tikisi iš nacionalinių vyriausybių. Tada jos priklauso nuo Aukščiausių Audito Institucijų (AAI), kurios padėtų užtikrinti geresnę valstybinio sektoriaus atskaitomybę. INTOSAI remia savo narius šioje situacijoje, pateikiant jiems galimybes dalintis informacija ir patirtimi apie auditą ir iššūkių įvertinimą, susiduriant su šiandieniniu besikeičiančiu ir nuo daug ko priklausančiu pasauliu.

1.1 Istorija
INTOSAI buvo įkurta 1953 metais ir išaugo nuo 34 valstybių narių iki daugiau nei 170. Jos Limos deklaracijos audito taisyklės ir nurodymai, priimti Devintajame
kongrese, pateikia filosofinę ir kartu suprantamą bei priimtiną INTOSAI darbo schemą. INTOSAI organizacijos Statutas, vieningai patikrinti ir pataisyti 1992 metų Vašingtono kongrese, yra organizacijos pagrindinis teisinis dokumentas, kuris aprašo INTOSAI organizacijos struktūrą, narystę, mandatus ir taisykles. Taip pat Vašingtono kongrese paskelbtos dvi publikacijos: Audito Standartai (Auditing Standards) ir Vidinės Kontrolės Standartų Nurodymai (Guidelines for Internal Control Standards). Kol kas per visą INTOSAI egzistavimą buvo 18 kongresų, kurie vyko skirtingose pasaulio šalyse.

Kadangi INTOSAI pripažinta kaip tarptautinė valstybinio sektoriaus audito lyderė, tai visi jos nariai keičiasi tarpusavyje savo patirtimi bei informacija, naudoja panašią metodologiją. INTOSAI dirba penkiomis kalbomis: anglų (English), arabų (Arabic), prancūzų (French), vokiečių (German) ir ispanų (Spanish).

1.2 Organizacinė struktūra
INTOSAI pasiekia savo misiją bei tikslus, naudodama daugybę programų, veiksmų ir įvairias grupes.

Pagrindinės grupės yra:

1. Tarptautinis Aukščiausių Audito Institucijų Kongresas (INCOSAI). Šis trijų metų kongresas siūlo visiems INTOSAI nariams unikalią galimybę susirinkti visiems vienoje vietoje, pasidalinti patirtimi, padiskutuoti ir pateikti rekomendacijas. Tokių tarptautinių organizacijų, kaip Jungtinės Tautos, Pasaulio Bankas ir kt., dalyvavimas šiuose kongresuose atspindi INTOSAI organizacijos ir šių išvardintų tarptautinių organizacijų tarpusavio santykius.

2. Valdymo Taryba. 17 narių Taryba susitinka kasmet ir numato, kongresų eiliškumą ir kas vadovaus kiekvienam iš jų (kokia šalis). Norint garantuoti subalansuotas narių reprezentacijas, kiekviena iš 7 regioninių darbo grupių save pristato Taryboje. Tarybos Pirmininkas yra tos šalies Aukščiausios Audito Institucijos, kuri vadovavo praėjusiam kongresui, vadovas.

3. Generalinis Sekretoriatas. Būstinė – Vienoje, Austrija. Generalinis Sekretoriatas teikia INTOSAI centrinę administracinę paramą, valdo biudžetą, padeda Tarybai ir kongresams, palengvina bendravimą tarp organizacijos narių bei organizuoja seminarus ir specialias studijas. Generalinis sekretorius yra Austrijos Audito teismo prezidentas.

4. Regioninės Darbo Grupės. Septynios Regioninės Darbo Grupės reguliariai iškelia INTOSAI tikslus, tuo būdu pateikdamos nariams galimybes sutelkti dėmesį tik į savo regiono specifines problemas.

5. Komitetai ir Darbo Grupės. Daugiausia techninio darbo iškyla komitetuose ir darbo grupėse, kurios yra sukurtos tam, kad pagerintų standartų siekimą bei problemų sprendimą., taip pat tobulina nurodymus, metodologijas ir kitus praktinius nurodymus. INTOSAI nariai šiame darbe dalyvauja, sujungdami komitetus, komentuodami komitetų produktus, kreipdami į tai dėmesį per kongresus.
Be to, yra sukuriamos specialios studijų grupės specialiems tikslams įgyvendinti. Viena iš tokių yra Bendravimo studijų grupė, kuri įsteigta 1993 metais, kuri stengėsi pagerinti INTOSAI narių bendravimą.
Komitetai ir Darbo Grupės:

• Audito Standartų Komitetas (Auditing Standards Committee),

• Vidinės Kontrolės Standartų Komitetas (Internal Control Standards Committee),

• Atskaitomybės Standartų Komitetas (Accounting Standards Committee),

• Valstybės Skolos Komitetas (Public Debt Committee),

• EDP Audito Komitetas (Committee on EDP Audit),

• Privatizacijos Darbo Grupė,

• Programos Įvertinimo Darbo Grupė,

• Aplinkos Audito Darbo Grupė.
Regioninės Darbo Grupės

1. Lotynų Amerikos ir Karibų Aukščiausių Audito Institucijų organizacija (Organization of Latin American and Caribbean Supreme Audit Institutions) – (OLACEFS), 1965.

2. Afrikos Aukščiausių Audito Institucijų Organizacija (African Organization of Supreme Audit Institutions) – (AFROSAI), 1976.

3. Arabų Aukščiausių Audito Institucijų Organizacija (Arab Organization of Supreme Audit Institutions) – (ARABOSAI), 1976.

4. Azijos Aukščiausių Audito Institucijų Organizacija (Asian Organization of Supreme Audit Institutions) – (ASOSAI), 1978.

5. Pietų Ramiojo Vandenyno Aukščiausių Audito Institucijų Organizacija (South Pacific Association of Supreme Audit Institutions) – (SPASAI), 1987.

6. Karibų Aukščiausių Audito Institucijų Organizacija (Caribbean Organization of Supreme Audit Institutions) – (CAROSAI), 1988.

7. Europos Aukščiausių Audito Institucijų Organizacija (European Organization of Supreme Audit Institutions) – (EUROSAI), 1990.

2. INTOSAI VEIKLA
INTOSAI yra lyderis valstybinio sektoriaus auditorių apmokyme. Dviejų metų seminarai, kuriuos remia Jungtinės Tautos, numato besivystančių šalių – narių apmokymą. Pradėti rengti 1971 metais Vienoje. Į seminarus įeina tokios temos: audito vystymo projektai, EDP auditas, taip pat seminaruose pritaikomi ir audito standartai. Jie dar investuoja į tyrimus ir metodologijos vystymą tose šalyse.

2.1 IDI
INTOSAI Vystymo Iniciatyva (Development Initiative (IDI)) buvo įkurta 1986 metų Sidnėjaus Kongrese, norint pateikti apmokymo programas, skirtas regionams. Nuo 1986-1994 IDI surengė 68 kursus daugiau kaip 1500 dalyvių iš 150 aukščiausių audito institucijų. Informacijos pasikeitimas, ypač programų ir metodologijos srityje, yra kita IDI veikla, kuri įgyja didelį ir svarbų vaidmenį, kai IDI decentralizuoja savo operacijas atskiriems regionams.

Truputi apie IDI įkūrimo istoriją. Pirmoje 1980 metų pusėje buvo suvokta, kas daugeliui šalių reikia tobulinti jų apskaitą ir kontrolę. Ypač tai liečia besivystančias šalis, bet kitos šalys taip pat norėtų įdiegti naujesnę apskaitos sistemą ir modernesnius kontrolės metodus. Pagalbą skleidžia šalys, kurios jau padarė pastebimą progresą šioje srityje. Abi pusės – šalys “donorės” ir šalys “mokinės” – pastebėjo, kad yra ryšys tarp šalies išsivystymo lygio ir jų valdymo bei kontrolės sistemų vystymo efektyvumo. Taip pat buvo pastebėta, kad tokių dvišališkų bendradarbiavimų individualioms problemoms spręsti nepakanka, nes problemos vis iškildavo. Todėl buvo įkurtas Jungtinių Tautų globoje Tarptautinis apskaitos ir kontrolės centras (an International Center for Public Accounting and Auditing). Bet tai buvo nevykęs sumanymas, nes jis taip ir nepadėjo susitvarkyti.

1984m. INTOSAI Valdymo Tarybai buvo pateiktas pasiūlymas, kad tokio centro organizavimu turi užsiimti organizacijos sekretoriatas. Pasiūlymas buvo atmestas remiantis tuo, kad INTOSAI Sekretoriatas yra nepakankamai didelis, kad atliktų tokią užduotį. 1985m., Kanados Kontrolės Generolas (Auditing General) pasiūlė INTOSAI Valdymo Tarybai įkurti specialią grupę, kurią pavadino “INTOSAI tobulinimo/ vystymo iniciatyva” (INTOSAI Development Initiative – IDI). Ši grupė turėtų vykdyti pirminius Jungtinių Tautų tikslus. Naujas pasiūlymas teigė, kad IDI turi operuoti INTOSAI organizacinės struktūros ribose, ir pagrinde turi būti finansuojama iš nacionalinių ir tarptautinių agentūrų, skirtų padėti kitoms šalis tobulėti/ vystytis, įnašų. Kanados ir JAV Aukščiausios kontrolės Institucijos turėtų bendrai vadovauti komisijai, kuri turėjo metus laiko skirti IDI koncepcijos vystymui ir ruošiant pagrindą jos vykdymui. Valdymo Taryba priėmė ši pasiūlymą. Taip dvi AKI pradėjo pasiruošimą bendradarbiavimui su kitom AKI ir potencialiais “donorais”.

IDI buvo įkurtas 1986m. INTOSAI Kongreso rezoliucijoje ir Kanados AKI pasiūlė jai vadovauti. IDI turėjo Tarybą, Vadovą, sekretoriatą ir Patarimų Komitetą. IDI sekretoriatas buvo įsikūręs Kanados AKI, su kuria turėjo labai glaudžius ryšius nuo pat įkūrimo. Sekretoriatas liko Kanadoje nuo 1986 iki 2000 metų. 1995m. vykusiame XV INTOSAI kongreso metų Kanada pareiškė norinti perduoti IDI sekretoriato veiklą kitam AKI. Po ilgu pasitarimų, 1996 INTOSAI Valdymo Taryba nusprendė IDI sekretoriatą perkelti į Norvegiją. Taigi, IDI sekretoriato būstinė nuo 2001 metų sausio 1 dienos yra Oslo (Norvegija).

Nuo pat įkūrimo IDI buvo atsakingas už kelių profesionalių seminarų ir kursų organizavimą – pagrinde audito tema. Atsižvelgiant į jos vartotojų poreikius, IDI kūrė kursus, kurie atitiktų svarbias aktualias šiuolaikines temas. Iki 1995m. šie kursai buvo pavieniais, aptariantys kontrolės klausimus ir skirti kontrolieriams ir vadovams.

Kalbant apie specialią programą turima omeny, kad IDI skleidžia informacija apie kontrolės metodus, kursų programas, mokymosi modelius visiems INTOSAI AKI. Pagrindinis programos elementas – suprantamos informacijos katalogas, kuris turi kelis iš 120 kursų aprašymus, procedūras, atitinkančias mokymosi poreikiams, ir įvertinančius rodiklius, kurie buvo gerinami. IDI taip pat publikuoja seminarų ataskaitas ir specialius straipsnius.

2.2 LTRTP
LTRTP (the Long Term Regional Training Programme) – ilgo laikotarpio mokymo programa, tai yra speciali regioninė mokymo programa, kuri vyko 1996 –2000 metais. Jos tikslas – duoti INTOSAI narėms galimybę jų pačių mokymuisi.

LTRTP skirta padėti AKI susitvarkyti su pasikeitimais, kurie pasitinka juos visame pasaulyje dabartiniu laiku. Plačiau, LTRTP turi pateikti kontrolieriams-profesionalams didėjančią žinių bei įgūdžių įvairovę, kurie tampa privalomais besikeičiančiame pasaulyje, nes viskas kas keičiasi turi įtakos ir kontrolei, pavyzdžiui, informacinių technologijų revoliucija, globalinis susidomėjimas aplinka, visuomenės administravimo reforma, valstybių įsiskolinimo, biudžeto problemos.

LTRTP tikslai:

1. padėti Aukščiausioms Kontrolės Institucijoms, didinant galimybes jas apmokyti per sąlyginai trumpą laikotarpį;

2. užtikrinti ribų praplatėjimą mokymo veikloje įvairiuose regionuose, siekiant padėti Aukščiausioms Kontrolės Institucijoms susitvarkyti su kontrolės uždaviniais, kurių skaičius ir sudėtingumas vis didėja.

Pagrinde šie tikslai yra įgyvendinami tokiais būdais: stiprinant regionus, įkuriant vietines “mokymų infrastruktūras”. LTRTP taip pat turi palaikyti šių apmokymų veiklos gyvybingumą ir tęsiamumą per ilgą laikotarpį.

LTRTP sudedamosios dalys. Susideda iš 5 pagrindinių veiklos sričių – 2 lentelė.
LTRTP sudedamos dalys.

1. vienos savaitės Strateginio Planavimo Apmokymai (a one-week Strategic Planning Workshop (SPW)) Šie apmokymai prilyginami konsultacijoms, kurias teikia “vyriau-siųjų” AKI atstovai. Pagrindinis tikslas – aptarti ir nustatyti bendrą LTRTP tikslų supratimą ir susitarti dėl jų įgyvendinimo
būdų regionuose.

2. 8 savaičių Projektavimo ir Vystymo Apmokymai (an eight-week Course Design and Development Workshop (CDDW)) Apmokymų pasiūlymas – apmokyti 25 patyrusius kontrolierius praktikus analizės, projektavimo bei vystymosi/ tobulinimo, taip pat kurso administravimas ir žinių vertinimas. Jei dalyvis atitinka visų reikalavimų, jis gauna šių kursų sertifikatą

3. 4 savaičių Mokomosios Technikos/ Metodų apmokymai (a four-week Instructional Techniques Workshop (ITW)). Šie apmokymai skirti tiems dalyviams, kurie jau sėkmingai baigė prieš tai minėtus apmokymus. Šiose apmokymuose dalyviai išmoksta, kaip reikia naudoti sąveikaujančius metodus, kaip įvertinti kursus ir pakeisti kursų projektą, kaip įvertinti instruktorius, kaip patiems vykdyti apmokymus. Dalyviai, kurie atitiks visus šio kurso reikalavimus gauna sertifikatą (certificate in Adult Instructional Techniques), visi kas gauna šiuos tris sertifikatus gauna IDI Training Specialist Diploma.

4. 2 savaičių Regioninės kontrolės Apmokymai (a two-week Regional Audit Workshop (RAW)) Skirtas auditorijai kontrolierių praktikų iš įvairių regiono AKI. Šie apmokymai susideda iš (2) + (3) + modelis “pamokyk mokytoją”. Jį organizuoja, veda ir vertina 4-5 iš 25 apmokančiųjų specialistų.

5. 4 dienų Regioninių Apmokymų susitikimas (a four-day planning meeting for the Regional Training Committee (RTC) and/or RTC sub-groups)
Manoma, kad mokymo programoms pasibaigus visuose INTOSAI regionuose, IDI svarba organizuojant apmokymus sumažės, vietoj apmokymų padidės naujų koordinavimas, rėmimas ir patarimai regionams jų vystymuisi.

2.3 Leidiniai
INTOSAI tikslas – pagerinti narių bendradarbiavimą ir profesines kvalifikacijas. Jis pasiekiamas per tokius leidinius:

• Tarptautinis Valstybės Audito Žurnalas (the International Journal of Government Auditing), tai profesionalus valstybinio sektoriaus audito, publikuojamas kas ketvirtį penkiomis INTOSAI darbo kalbomis;

• INTOSAI Circulars, leidžiamas periodiškai Generalinio Sekretoriato, norint informuoti narius apie INTOSAI veiklą;

• Narystės Žinynas (Membership Directory), atnaujinama kasmet, pilnas sąrašas visų narių Aukščiausių Audito Institucijų adresų, telefonų numerių ir pan.;

• Kongreso darbai (Congress Proceedings), apimantys kongreso išvadas ir rekomendacijas, kurias Aukščiausios Audito Institucijos (AAI) gali naudoti, norėdamos sustiprinti savo įstaigą ir nepriklausomybę nuo kitų organizacijų.

Be to, INTOSAI komitetai, darbo grupės ir apmokymo programos taip pat leidžia daug profesinių leidinių.

2.4 Apdovanojimai
INTOSAI savo trijų metų kongresuose įsteigė du svarbius apdovanojimus. Jörg Kandutsch Apdovanojimas yra suteikiamas tai Aukščiausiai Audito Institucijai, kuri padarė didžiausius patobulinimus valstybiniame audite ir parodė didžiausią iniciatyvą. Elmer B. Staats Apdovanojimas yra suteikiamas geriausio straipsnio, publikuoto Tarptautiniame Valstybės Audito Žurnale, autoriui.

3. LIMOS DEKLARACIJA
Limos deklaracija – tai svarbiausias INTOSAI dokumentas, suteikiantis INTOSAI veiklai filosofinį ir koncepcinį pagrindą. Pilnas šio dokumento pavadinimas – INTOSAI deklaracija “Dėl viešųjų finansų kontrolės svarbiausiųjų direktyvų”. Ši deklaracija buvo priimta IX-ajame INTOSAI kongrese 1977 metais Peru sostinėje Limoje po daugiau kaip dvidešimt metų trukusių diskusijų, todėl šiam dokumentui prigijo Limos deklaracijos pavadinimas.

Limos deklaracijoje INTOSAI patvirtino svarbiausius kontrolinės veiklos reikalavimus. Vėliau INTOSAI priimti reikšmingi dokumentai – “INTOSAI audito standartai” ir “INTOSAI vidaus kontrolės standartų direktyvos” – buvo paruošti remiantis pagrindinėmis Limos deklaracijos nuostatomis. Vadovavimasis šioje deklaracijoje formuojamais reikalavimais, tarp kurių ypač pabrėžiamas aukščiausios kontrolės institucijos savarankiškumas, autonomiškumas, nepriklausomumas – pagrindinis INTOSAI narių veiklos principas. Vienas iš šio dokumento tikslų – padėti tobulinti valstybinės valdžios mechanizmą valstybėms – INTOSAI narėms šiuolaikinėmis sąlygomis. Šiame tarptautiniame dokumente kalbama ne apie naujų valstybės finansų kontrolės krypčių, formų ar metodų ruošimą: jame buvo siekiama oficialiai reglamentuoti pagrindinius ir svarbiausius valstybės finansų išorinės kontrolės demokratinėje valstybėje uždavinius ir principus.

Limos deklaracija – ypatingai svarbus dokumentas, kurį ruošiant pirmiausia buvo atsižvelgta į atskirose šalyse esančius valstybės finansų kontrolės sistemų, aukščiausiųjų kontrolės institucijų organizacinių struktūrų skirtumus. Taip pat atsižvelgta į tai, kad skirtingose šalyse finansų kontrolė iš esmės ir ją įgyvendinančios aukščiausios kontrolės institucijos užima ne vienodą vietą valdžių pasidalijimo sistemoje, kad yra skirtingas ir pačios finansų kontrolės išsivystymo lygis skirtingose valstybėse.

Tarptautinės teisės požiūriu Limos deklaracija yra tik rekomenduojamojo pobūdžio dokumentas. Tačiau daugelio užsienio šalių konstitucijose ir nacionalinių aukščiausiųjų kontrolės institucijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose atsispindi šios deklaracijos nuostatos. Deklaracijos nuostatos buvo formuojamos nesiekiant panaikinti nacionalinių savitumų, deklaracijoje siekiama unifikuoti tai, kas svarbiausia ir bendra visų pasaulio šalių aukščiausiųjų kontrolės institucijų organizacijoje ir veikloje. Limos deklaraciją galima vertinti kaip savotišką trafaretą, pagal kurį visų šalių finansų kontrolieriai suras bendrą kalbą. Limos deklaracija nėra didelės apimties dokumentas – jame yra 25 straipsniai, išskirti šie septyni skirsniai:

1. Bendrieji nuostatai;

2. Nepriklausomybė;

3. Santykiai su Parlamentu, Vyriausybe ir administracija;

4. Aukščiausios kontrolės institucijos teisės;

5. Kontrolės metodai. Kontrolierių personalas. Tarptautinis pasikeitimas patirtimi;

6. Atskaitomybė;

7. Aukščiausios kontrolės institucijos kontroliniai įgaliojimai.

LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. http://www.intosai.org

2. http://www.vkontrole.lt

3. http://www.idi.no

4. A.Katkus, “Lietuviškojo audito problemos Limos deklaracijos kontekste” – Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 1999m. Nr.41 (89).

5. Mackevičius J. Auditas: teorija, praktika, perspektyvos. – V.: Mokslo akademija, 2001.

6. Kamarauskienė I. Vidaus audito tarnybos valdymas. Projektų auditas. Veiklos ir valdymo auditas. – V

Rašykite komentarą

-->