Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Internetas ir knyga mano gyvenime

Autorius: Kazys

Šiais laikais kai naujosios technologijos yra smarkiai pažengusios į priekį, prisipažinti, kad skaitai knygas draugams yra kažkaip keista. Jau geriau pasakyt, kad perėjai vieną žaidimo lygi, nei perskaitei knygą. Nes paaugliai dažniausiai maištauja prieš knygas, nenori jų pripažinti, o apie skaitymą jiems net kalbos negali būti. Yra ir tokių, žinoma, paauglių kurie skaito knygas, jiems jos patinka, bet tokiu tik vienetai… ir tai yra labai blogai…
Na o jei kalbant apie mane pačią, tai galiu pasakyti, kad anksčiau knygas tikrai mėgau skaityti, jau net nuo tada kai pirma kart sudėjau raides į žodį, man be galo patiko taip daryti. Nuo pirmųjų radžių, kurios susiliejo į žodžius, o tie į sakinius ir prasidėjo mano skaitymas. Patikdavo įsivaizduoti kaip keliauju i fantazijos šalį ar maudausi ledų jūroje. Būdavo gera skaityti, nes galėjau susirasti naujų draugų kaip Pepė ilgakojinė ar Karlsonas, kuris gyvena ant stogo. Aš prisimenu kaip tas knygas skaičiau ne vieną kartą, o gal net kokius tris keturis, kaip man tai patiko skaičiau ir buvau laiminga, galėdama skaityti. Dažnai lankydavausi bibliotekose, nes namų bibliotekėlėje nerasdavau reikiamų knygų. Buvau vaikas, kuris domėjosi knyga. Tėvai džiaugėsi, kad gimtadienio proga prašau knygos, o ne lėlytės ar meškiuko.

Ir štai gimtadienis po gimtadienio ir jų mažoji dukrelė užaugo ir nebenorėjo knygų gimtadienio proga, nes tada ji užsimanė visiškai priešingo dalyko- interneto. Internetas tada buvo lyg kažkas neapsakoma ir pasakiška. Ir tą mano laisvalaikį, kurį anksčiau užėmė knyga dabar jame vietos atsirado tik draugams ir internetui, o knyga pasilikdavo kažkur giliai stalčiuje, pasimiršo ir kelias į biblioteka visa reikalinga informacija buvo sudėta kompiuteryje, na žinoma internete ne skaitydavau laikančių ar knygų ten tik šiaip dėl įdomumo būdavau. Tada atrodė niekas neįdomu, nei tėvai, nei mokytojai, nei draugai, absoliučiai niekas, na gal draugai ir žinoma kompiuteris, kuris tada ir sudarė dalį gyvenimo. Žaisti, pramogauti, naršyti internete kas gali būti geriau? Sakysite knyga? Ne tikrai ne, tada apie knyga pagalvodavau tik tada kai liepdavo mokytoja būtinai perskaityti, o daugiau net į galvą nebūtų atėję skaityti knygą, o dabar dėl to baisiausiai gailiuosi, nes pati jaučiu širdimi, kad daug praradau neskaitydama tokių knygų, kaip H. Pailo „Robino Hudo nuotykiai“ ar Džeko Londono „Baltoji Iltis“. Aš jas skaičiau, bent jau taip galvoja mano mokytoja ir aš save įtikinėju, kad taip dariau, bet tiesa ne tokia aš skaičiau tik sutrumpintus jų variantus, bet tai galima laikyti nieko vertu dalyku. Taigi jus supratote, kad tuo laiku su knyga aš elgiausi negerai, jos vengiau, bet kompiuteris man buvo viskas. Bet dabar lyg kažkas pasikeitė ir mano pasąmonė pradėjo veikt, kad laikas pradėt skaityt knygas, kas iš to kad valandą aš praleidžiu žaisdama su kompiuteriu, juk iš to jokios naudos nėra arba pokalbiai internete galima kalbėt, bet kas iš to? Kam tai reikalinga? Juk geriau tuo metu pasiimti knyga ir paskaityti, ką šiuo metu aš ir stengiuosi daryti. Bet negalvokite, kad ignoruoju aš kompiuterį, visiškai ne, bet prie jo prisėdu rečiau ir jaučiuos laimingesnė. Žinoma kompiuteris labai praverčia mokslams kai reikia parašyti referatą ar kitą darbą, susirasti naudingos informacijos internete, tai neatsiejama gyvenimo dalis. Aš be kompiuteriu negalėčiau gyventi, jis man svarbus, nors gal jei neturėčiau jo ir nereikėtu, nes daug žmonių neturi kompiuterių ir jiems gerai, nes kompiuteris tik palengvina buitį, bet galima ir kuo puikiausiai verstis be jo, juk mūsų tėvai augo be kompiuterių ir iš augo normalūs, savimi pasitikintis žmonės.

Puslapiai: 1 2

Rašykite komentarą

-->