Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Interesai ir bažnyčia: religinės sektos

Autorius: Austėja

Interesai ir bažnyčia: religinės sektos

Vykintas Pugačiauskas, 2000

Įvadas

Visuomenės ir politinės sistemos perėjimas iš totalitarizmo Lietuvoje išryškino naujas, kitoniškas arba neįprastas religingumo formas. Lietuva pasirinko gana liberalų religijų pripažinimo ir veiklos reglamentavimo modelį, ir, be kelių tradicinių religijų, tai įgalino organizuotis ir veikti kelias dešimtis įvairių kitų bažnyčių bei religinių judėjimų. Naujieji religiniai judėjimai dažnai yra visiškai skirtingi savo pobūdžiu ir veiklos tikslais, tačiau aptariant jų poveikį visuomenei, pagrįstas klausimas yra apie šių judėjimų veiklą politinėje arenoje arba stengiantis daryti įtaką politiniams sprendimams.


Kitaip sakant, vienas iš požiūrių į religinių grupių veiklą Lietuvoje būtų jų kaip interesų grupių nagrinėjimas. Šiuo darbu ir bus siekiama išsiaiškinti, ar (ir jei taip, tai kiek) pagrįsta laikyti naujuosius religinius judėjimus interesų grupėmis ir kokie tuomet yra šių interesų grupių įtakos būdai. Tai leistų suformuluoti hipotezę, jog bent kai kurios netradicinės religinės grupės Lietuvoje veikia ar siekia veikti politikos formavimą (ir įgyvendinimą) kaip interesų grupės. Prieš imantis šios analizės, šiame darbe bus pateiktas bendras religinių judėjimų apibrėžimas, jų veiklos apibūdinimas, taip pat interesų grupių apibrėžimas ir išskirti jų įtakos modeliai.

Vis dėlto aptariama tema yra itin specifinė. Visų pirma, kyla informacijos ir jos patikimumo problema. Sistemizuotos ir neutralios kokybinės informacijos apie religinių grupių veiklą yra gana nedaug. Žinant autorių religinę priklausomybę arba bendras nuostatas religinių mažumų atžvilgiu, galima abejoti ir esamos informacijos patikimumu. Iki šiol, kaip bus aptarta žemiau, dar nėra vienos valstybinės institucijos, kuri kauptų duomenis ir koordinuotų su religinėmis grupėmis ir judėjimais susijusią kitų valstybės institucijų veiklą. Tam tikrą informaciją renka atitinkamos valstybės institucijos, pirmiausia Valstybės saugumo departamentas, tačiau tik tais atvejais, kai įtariama, jog ši veikla gali būti pavojinga valstybei. Tokia informacija, dažniausiai turinti operatyvinį pobūdį, yra neprieinama. Kiekybiniai rodikliai, kita vertus, yra prieinami, tačiau savaime nedaug pasako apie religinių grupių ir judėjimų įtaką.

Antra, pats tyrimo objekto pobūdis kelia abejonių, ar visos netradicinės religinės grupės gali turėti politinių interesų ir juolab siekti jų įgyvendinimo tais pačiais kanalais kaip ir tradicinės interesų grupės. Tolesnis nagrinėjimas turėtų patvirtinti šias abejones. Pagrindinis su valstybe susijęs religinių grupių interesas paprastai yra jų vienokia ar kitokia registracija valstybės institucijose. Kaip bus nurodyta šiame darbe, dėl liberalios registravimo tvarkos pasiekti šį tikslą Lietuvoje nėra labai sudėtinga ir be ypatingesnių poveikio priemonių iš religinių grupių pusės. Užtat įsiregistravusios, bent dalis aptariamų judėjimų, bažnyčių bei religinių grupių nebeturi interesų palaikyti bet kokių ryšių su valstybės įstaigomis, taigi nagrinėti jas kaip tradicines interesų grupes gana problemiška. Žinoma, esti atvejų, kai religinės grupės renkasi ir politinio poveikio priemones. Kita vertus, su šiomis grupėmis susijusių sprendimų priėmimui valstybės institucijose įtaką gali daryti viešoji nuomonė, tačiau šis netiesioginis poveikio kanalas Lietuvoje yra labiau prieinamas kaip tik ne netradicinėms religinėms grupės, bet į jas neigiamai reguojantiems veikėjams.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

Rašykite komentarą

-->