Studijoms.lt

Referatai, konspektai

inovacijos

Autorius: Vaclovas

Vilniaus teisės ir verslo kolegijos

Ekonomikos katedros


Inovacijų valdymas ir inovacijos valdyme

Atliko: RV-4/1

Lina Leknickaitė

Tikrino: dėstytoja

Irma Dieninienė

Vilnius

2004m.

Turinys

Įvadas

Šiuo metu Lietuva yra įtraukta į Vidurio ir Rytų Europos šalyse sparčiai

vykstančius sudėtingus perėjimo į rinkos ekonomiką bei integracijos į

europines erdves procesus bei ekonomikos globalizavimą. Šie procesai

sąlygoja būtinybę spręsti daugelį netradicinių uždavinių, tiesiogiai

susijusių su inovacijų procesu. Inovacinės veiklos plėtojimas ir

aktyvinimas įgalina įvairiapusiškai modernizuoti gamybos bei paslaugų

teikimo struktūras, tobulinti kuriamus produktus bei naudojamas

technologijas, didinti jų tarptautinį konkurencingumą, kuris yra vienas

svarbiausių šalies ekonomikos plėtros veiksnių. Tačiau inovaciniam procesui

verslo aplinkoje spartinti, t.y. naujoms technologijoms diegti, naujiems

gaminiams kurti ir pateikti į rinką, įmonių ir organizacijų

konkurencingumui didinti, labai svarbi valstybės inovacijų rėmimo sistema.

Inovacijų padėtis ir jų skatinimas Inovacijų versle programa – vienas

pradinių ir kertinių nacionalinės inovacijų sistemos elementų.


Literatūra


Birutė Vijeikienė ir Juozas Vijeikis ,,INOVACIJŲ VADYBA „

Naujas produktas- nuo idėjos iki vartotojo

Rosma 2000m.

Sūdžius V. Nuolatiniam tobulinimui nėra

alternatyvos// vadovo pasaulis,, 1998m .


Naujovės įmonės veikloje

Pokyčiai rinkoje verčia verslininkus domėtis naujovėmis, įgyti

tarptautinių ryšių palaikymo patirties, neatidėliojant spręsti produkcijos

ir aptarnavimo kokybės klausimus. Svarbiausia – neatsilikti, tobulėti tiek

vadovui, specialistui, tiek visai įmonei ieškoti būdų, kaip tai daryti.

Smulkiojo verslo plėtra ir konkurencinio pajėgumo stiprinimas yra gana

sudėtingos ir lėtai bei sunkiai sprendžiamos problemos. Rinka teigiamai

reaguoja, nesvarbu, kokio dydžio įmonė. Racionalus prekių ir paslaugų

pasirinkimas, veiksminga kainų ir pardavimo rėmimo politika lemia smulkiojo

verslo sėkmę.

Rinkos ekonomika Lietuvoje dar veikia nepakankamai: stringa bankroto

bei konkurencijos, drauge ir efektyvaus išteklių naudojimo mechanizmas.

Smulkiojo verslo struktūriniai pokyčiai dėl skirtingų klasifikavimo

kriterijų ir veiklos sąlygų sunkiai palyginami su pasauliniais ir Europos

Sąjungos duomenimis. Mūsų šalies smulkiojo verslo kitimas, galima sakyti,

kol kas neturi analogo tarp normaliai besivystančių šalių.

Nepaisant smulkiojo verslo teigiamų bruožų ir santykinių pranašumų,

Lietuvoje galimybės ir pajėgumai nėra tinkamai panaudojami ir pakankamai

remiami. Neigiamą požiūrį į smulkųjį verslą ir konkurencijos mechanizmą iš

dalies nulėmė samprata apie neproduktyvias paslaugas ir planinį ūkį. Tai

galiausiai atspindėjo ir veiklos reguliavimo norminė teisinė bazė,

griežtindama apskaitą, palikdama visiems vienodus mokesčius. Smulkusis

verslas praktiškai nebegali naudotis pelno ir pajamų apmokestinimo

lengvatomis,

deklaruotomis Mažųjų įmonių įstatyme, nes:

➢ Naujų įmonių įkuriama vis mažiau;

➢ Pradedančiosios ir taip neturi pelno.

Susiklostė gana paradoksali situacija, kai dalis verslininkų net

suinteresuoti aukštu verslo apmokestinimo lygiu. Tos įmonės, kurios,

pažeisdamos įstatymus, nuslepia dalį pajamų, naudojasi šešėlinės ekonomikos

paslaugomis, įgauną absoliutų konkurencinį pranašumą lyginant su

mokančiomis visus mokesčius. Kuo didesni mokesčiai, tuo didesnis skirtumas

ir pranašumas, nes šios įmonės gali labiau mažinti savikainą ir kainas.

Konkurencinio pranašumo didinimo bet kurioje veikloje problemų

sprendimas pirmiausia priklauso nuo šių veiksnių:

➢ Aplinkos (teisinės, politinės ir t.t.) ypatumų bei visuomenės

požiūrio;

➢ Įmonės išteklių;

➢ Vadybininkų (savininkų) sprendimų savalaikiškumo ir pagrįstumo.

Visą verslo palinką galima suskirstyti į dvi susijusias dalis: lėčiau

besikeičiančią, kuri iš pirmo žvilgsnio neatrodo labai agresyvi

(makroaplinka), ir sparčiai besikeičiančią. Prie pastarosios reikėtų

priskirti:

➢ Naujai atsirandančių stambių ir kitų regionų potencialių

konkurentų sėkmę;

➢ Prekių ir paslaugų pakaitalų grėsmę;

➢ Konkurentų strategiją;

➢ Vartotojų galimybę rinktis ir derėtis;

➢ Tiekėjų galimybę diktuoti savo sąlygas ir derėtis.

Ribotos smulkiojo verslo finansinės, darbo ir techninės galimybės

turėtų skatinti veiklos koncentraciją, tačiau, kaip rodo žmonių pasirinktų

veiklos rūšių gausa, kol kas einama universalizacijos, išteklių išskaidymo

keliu. Taip smulkusis verslas, lyg apsidrausdamas nuo netikėtumo vienoje

srityje, dar labiau blogina savo padėtį, kai ima įvairinti savo veiklą.

Valstybės parama dažniausiai nepasiekia šio verslo, todėl reikia

orientuotis tik į savus išteklius. Tokią padėtį Vyriausybė žada taisyti.

Tai galėtų būti naujos verslo politikos pradžia, išplečianti smulkių įmonių

galimybes ne tiek remiant atskiras įmones, kiek laisvai leidžiant joms

pačioms spręsti savo problemas.

Vyriausybės 1998 m. sausio 8 d. patvirtintomis smulkiojo ir

vidutiniojo verslo plėtros programos įgyvendinimo priemonėmis numatoma bent

iš dalies sušvelninti “globą”, kuri tapo pernelyg varžanti ir gniuždanti.

Kol kas dar nedetalizuotos programos įgyvendinimo priemonės, bet jau

abejojama jų sėkmingumu. Jei nebus sukurta darni kompleksiška smulkiojo

verslo plėtros ir skatinimo sistema, tai verslininkai, užuot rūpinęsi

verslu, visas pastangas sutelks į lengvatų, išimčių, paramos fondų ir kitų

išimtinių teisių reikalavimą.

Detalizuojant smulkiojo verslo plėtojimo programos priemones,

pirmiausia reikėtų:

➢ Gausias verslo valstybinės kontrolės inspekcijas, jų veiklą

pakeisti taip, kad iš kontroliuojančių taptų koordinuojančios ir

padedančios geriau spręsti savo kompetencijos klausimus;

➢ Pakartotinius tikrinimus, siekiant įvertinti ankstesnio

patikrinimo rezultatus, atlikti tik teismui sutikus, peratestuojant

nekvalifikuotus kontrolierius. Nuostolius dėl neteisėtos veiklos

sustabdymo reikėtų padengti iš savivaldybių biudžetų ir tais

atvejais, kai pažeidimo dydis to nereikalauja;

➢ Numatyti iš biudžeto moksliniam pedagoginiam personalui ir

studentams įtraukti į visų be išimties pradedančiųjų verslo rėmimą.

Tai nesunku padaryti per šalies mokslo ir švietimo sistemą šiems

tikslams numatant specialias lėšas. Būtų išspręstas studentų

praktikos bazės ir jų rengimo, tyrimo rezultatų aktualumo ir

įgyvendinimo, dėstytojų kvalifikacijos kėlimo klausimų kompleksas

kartu įveikiant Lietuvos ūkio problemas;

➢ Labiau supaprastinti ir suvienodinti smulkiojo verslo įmonių,

kurios nepasiekė tam tikro pajamų ar realizacinių įplaukų lygio,

apskaitą ir atskaitomybę;

➢ Periodiškai apskričių centruose ir rajonuose iš apskričių ir

savivaldybių biudžetų rengti seminarus bei kitus renginius naujai

priimtiems norminiams aktams, programoms, projektams svarstyti bei

įgyvendinti. Šių renginių organizavimą laipsniškai perleisti

Prekybos, pramonės ir amatų rūmams, vadybininkų, marketingo ir

kitoms visuomenės organizacijoms, užtikrinant nemokamą smulkiųjų

verslininkų dalyvavimą bei aprūpinimą informacija;

➢ Viršijus leistiną norminio akto pataisų skaičių, dokumentas turėtų

būti rengiamas iš naujo.

Vyriausybės įtaka neturėtų apsiriboti atskirų įmonių konkurencinio

potencialo stiprinimu, o privalu užtikrinti tokias veiklos sąlygas, kurios

atitiktų smulkiojo ir vidutiniojo verslo visuomeninę reikšmę bei indėlį į

ekonomiką.

Tikslai

Ilgalaikis programos tikslas – didinti šalies verslo tarptautinį

konkurencingumą, skatinant naujų mokslo rezultatų, technologinių sprendimų

ir organizacinių iniciatyvų įgyvendinimą versle.

Kadangi programos įgyvendinimo laikotarpis – treji metai, tai jos

ilgalaikis tikslas yra siejamas su per tą patį laikotarpį siektinais

vidutinės trukmės tikslais. Tai:

1. Šalinti kliūtis, ribojančias inovacijų plėtotę, ir skatinti šalies

mokslo ir ūkio subjektų strateginės partnerystės ryšius inovacijoms

įgyvendinti.

Šiuo tikslu valstybės valdymo institucijų pastangomis turi būti: 

suformuota inovacijų versle plėtros politika, numatanti inovacijų versle

plėtojimo kryptis ir užtikrinanti inovacijų sėkme suinteresuotų šalių

(valstybės ir savivaldybių institucijų, inovacijų infrastruktūros elementų

bei įmonių) glaudų ir efektyvų bendradarbiavimą;

pagerinta teisinė, ekonominė, administracinė inovacijų plėtojimo aplinka,

sudaranti sąlygas inovacijoms plėtoti bei inovacinėms įmonėms atsirasti ir

funkcionuoti;

aktyvus tarptautinis įmonių bendradarbiavimas, pasireiškiantis tuo, kad

šalies ūkis, taip pat ir verslo įmonės, sparčiai įsitraukia į tarptautinius

ir europinius ekonomikos integracijos procesus (dalyvavimas tarptautiniuose

projektuose ir programose, bendros inovacinės įmonės, tarptautinis darbo ir

rinkų pasidalijimas ir t.t);

išplėtotas inovacijų versle finansavimas ir inovacinių projektų rėmimas,

sudarantis sąlygas inovacinėms įmonėms naudotis finansinės paramos formomis

plėtojant inovacijas.

 

2. Didinti įmonių pasirengimą priimti, formuoti ir įgyvendinti inovacijas.

Šis tikslas suprantamas kaip valstybės valdymo

institucijų ir inovacijų

infrastruktūros elementų (mokslo, mokymo, ugdymo, konsultavimo, finansų ir

kt. organizacijų) pastangų rezultatas: 

išplėtoti paramos inovacijoms paslaugų teikimo mechanizmai, leidžiantys

verslo įmonėms efektyviai naudotis inovacijų infrastruktūros elementų

(mokymo, ugdymo, konsultavimo, finansų ir kt. institucijų) teikiamomis

paramos inovacijoms paslaugomis formuojant ir įgyvendinant inovacijas;

pagerintas informacinis aprūpinimas inovacijų srityje, sudarantis sąlygas

verslo įmonėms naudotis informacija, reikalinga plėtojant inovacijas;

išplėtotas inovacijų marketingas ir aktyvus inovacinio išmanymo skleidimas,

pasireiškiantis tuo, kad plačiai ir efektyviai taikomos inovacijų

marketingo priemonės ir yra sudarytos sąlygos verslininkų išmanymo lygiui

kelti;

padidintas mokslo ir gamybos ryšių efektyvumas įmonių poreikiams tenkinti,

sudarantis prielaidas sparčiai inovacijų komercijos plėtrai.

 

Įgyvendinimo strategija

Programos įgyvendinimo strategija apima ilgalaikį ir vidutinės trukmės

tikslus bei jų siekimo mechanizmą, numatantį uždavinių ir jų sprendimo

priemonių kompleksą, orientuotą į tris susijusius lygius (terpes):

valstybės, organizacijų ir įmonių.

Tik lygiagretus programos priemonių įgyvendinimas įgalins sukurti pagrindus

nacionalinei inovacijų sistemai, kurios funkcionavimo ir tolesnės plėtros

pagrindu gali būti sukurtos ir panaudotos papildomos galimybės, tai yra

bendros valstybės valdymo institucijų, paramos inovacijoms paslaugas

teikiančių organizacijų bei įmonių pastangos ir galimybės plėtoti

inovacijas versle.

Programa gali būti skaidoma į du principinius etapus. Pirmame etape būtų

sukurti inovacijų versle skatinimo sistemos pagrindai. Kitas etapas, kuris

savo ruožtu gali būti skaidomas smulkiau, tai – nacionalinės inovacijų

sistemos infrastruktūros plėtojimas. Etapus apibrėžia valstybės lygio

sprendimai ir programos įgyvendinimo rezultatai.

Programos prioritetai

Nustatant programos prioritetus yra atsižvelgiama į inovacijų poreikius

įmonėse ir inovacijų plėtojimą stabdančias problemas. Programos prioritetai

teikiami atskirai atsižvelgiant į kiekvieną lygį ir į tai, kiek jie turi

įtakos inovacijų plėtrai versle.

Valstybės lygis: prioritetas – inovacijų sistemos formavimas

Programos priemonės nukreipiamos į nacionalinės inovacijų sistemos kūrimą:

valstybės institucijų (nacionalinių ir regioninių) veiklos tobulinimą, šių

institucijų, verslo asociacijų ir savivaldos institucijų bei jungiančių

sistemos grandžių bendradarbiavimą partnerystės pagrindu. Be to, vienijamos

valstybės ir savivaldybės institucijų pastangos kurti ir plėtoti palankią

inovacijoms teisinę–ekonominę bazę, propaguojamas ir skatinamas

tarptautinis bendradarbiavimas plėtojant inovacijas.

Įmonių lygis: prioritetas – inovacinė veikla įmonėse

Programos priemonėmis skatinama (remiama): 

inovacinių projektų įgyvendinimas įmonėse, komercinis tyrimų rezultatų

panaudojimas ir ryšiai su mokslinio tyrimo institucijomis,

verslo internacionalizavimas ir dalyvavimas tarptautinėse programose,

požiūrio į inovacijas keitimas, intelektinių ir kvalifikacinių žinių

teikimas verslui.

Organizacijų lygis: prioritetas – paramos inovacijoms paslaugos

Programos priemonės nukreipiamos į savarankiškos ir aktyvios inovacijų

paslaugų infrastruktūros kūrimą ir funkcionavimą.

Skatinama ir remiama inovacinių paslaugų teikimas inovacinėms įmonėms.

Skatinamos (remiamos) mokslo, ugdymo, konsultavimo, finansų, verslo

savivaldos ir kt. institucijų iniciatyvos, nukreiptos į inovacinės veiklos

aktyvinimą versle.

Programos uždaviniai trejų metų laikotarpiui

Inovacijų makroaplinkos vystymas

Kuriant inovacijoms palankią makroaplinką, sprendžiamos inovacinės veiklos

plėtros problemos. Veiksmų kryptis – sukurti prielaidas nacionalinei

inovacijų sistemai, o kartu ir inovacijų šalies įmonėse plėtrai. Ši kryptis

apima kompleksinius uždavinius, orientuotus į inovacijų plėtros politikos

formavimą, teisinės ekonominės aplinkos ir tarptautinio bendradarbiavimo

gerinimą bei inovacijų versle finansavimo užtikrinimą. Išvardinti

kompleksiniai uždaviniai savo ruožtu yra skaidomi į smulkesnius uždavinius,

kuriuos spręsti numatoma konkrečiomis priemonėmis.

Inovacijų plėtros politika

Sprendžiami uždaviniai:

Sukurti strateginius pagrindus nacionalinei inovacijų sistemai.

Skatinti valstybės ir savivaldybės institucijas įsitraukti į inovacinius

procesus.

Valstybės valdymo ir savivaldybių institucijų pastangomis bei

įgyvendinamomis priemonėmis siekiama formuoti inovacijų plėtros politiką,

numatančią tolesnes inovacijų plėtojimo kryptis ir užtikrinančią inovacijų

sėkme suinteresuotų šalių (valstybės ir savivaldybių institucijų, paramos

inovacijoms paslaugų organizacijų bei įmonių) glaudų ir efektyvų

bendradarbiavimą.

Teisinė-ekonominė aplinka

Sprendžiamas uždavinys: 

Rengti naujus ir tobulinti egzistuojančius įstatymus ir kitus

teisės aktus,

siekiant aktyvinti inovacinę veiklą.

Sprendžiant šį uždavinį siekiama pagerinti teisinę, ekonominę ir

administracinę inovacijų plėtojimo aplinką. Sudaryti sąlygas sparčiai

inovacinei veiklai, inovacinėms įmonėms plėtoti ir naujoms atsirasti.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Sprendžiamas uždavinys: 

Gerinti tarptautinio įmonių bendradarbiavimo ir kooperacijos, įgyvendinant

inovacijas, sąlygas.

Šio uždavinio sprendimo rezultatas – aktyvus tarptautinis įmonių

bendradarbiavimas. šalies ūkis, taip pat ir verslo įmonės, sparčiai

įsitraukia į tarptautinius, europinius ir kitus ekonominius integracijos

procesus, dalyvauja tarptautinėse programose.

Inovacijų versle finansavimas

Sprendžiami uždaviniai: 

Kurti inovacijų finansavimo mechanizmus.

Skatinti finansų institucijų dalyvavimą diegiant inovacijas.

Šių uždavinių sprendimo rezultatas – išplėtotas inovacijų versle

finansavimas ir inovacinių projektų rėmimas.

Veiksmų kryptis – aktyvinti paramos inovacijoms infrastruktūros veiklą ir

gerinti jos efektyvumą. Ši kryptis apima kompleksinius uždavinius,

orientuotus į paramos inovacijoms paslaugų gerinimą, informacinį

aprūpinimą, inovacijų marketingą ir vadybos kultūros kėlimą.

Paramos inovacijoms paslaugos

Sprendžiamas uždavinys: 

Skatinti paramos inovacijoms paslaugų teikimą.  

Spendžiant uždavinį siekiama išplėtoti paramos inovacijoms paslaugų teikimo

mechanizmus. Sudaryti sąlygas verslo įmonėms efektyviai naudotis paramos

inovacijoms infrastruktūros elementų (technologijų perdavimo tarpininkavimo

(brokeriavimo), mokymo, ugdymo, konsultavimo, finansų ir kt.) teikiamomis

paramos inovacijoms paslaugomis, formuojant ir įgyvendinant inovacijas.

Informacinis aprūpinimas

Sprendžiami uždaviniai: 

Plėtoti inovacinio informavimo sistemą.

Sukurti inovacijų prognozavimo sistemos pagrindus.

Spendžiant uždavinius siekiama pagerinti informacinį aprūpinimą inovacijų

srityje. Sudaryti sąlygas verslo įmonėms naudotis informacija, reikalinga

plėtojant inovacijas.

Inovacijų marketingas ir vadybos kultūros kėlimas

Sprendžiami uždaviniai: 

Remti tikslines marketingo priemones, skirtas inovacinėms įmonėms.

Skatinti ir remti verslininkų aktyvumą tarptautinėse rinkose.

Spendžiant uždavinius siekiama išplėtoti inovacijų marketingą. Siekiama,

kad plačiai ir efektyviai būtų taikomos šiuolaikinės inovacijų marketingo

priemonės, skatinama inovacijų pasiūla. Spartinamas inovacinio išmanymo

skleidimas. Sudaromos sąlygos verslininkams kelti inovacijų išmanymo lygį.

Inovacijų versle rėmimas

Veiksmų tikslas – spartinti efektyviausių inovacinių projektų įgyvendinimą.

Šiam tikslui pasiekti reikalinga remti inovacinę veiklą įmonėse, skatinti

mokslo ir gamybos ryšius.

Inovacinė veikla įmonėse

Sprendžiamas uždavinys: 

Plėtoti ir remti inovacinius projektus įmonėse.  

Sprendžiant šį uždavinį siekiama remti konkrečius inovacinius projektus,

suteikti įmonėms visokeriopą pagalbą formuojant ir įgyvendinant inovacijas.

Mokslo ir gamybos ryšių stiprinimas

Sprendžiami uždaviniai: 

Skatinti mokslo darbuotojų integraciją į įmones.

Spartinti mokslo laimėjimų įgyvendinimą įmonėse.

Sprendžiant uždavinius siekiama padidinti mokslo ir gamybos ryšių

efektyvumą, visuomenės ir įmonių poreikiams tenkinti.

Programos valdymas

Įgyvendinimo principai

Programos valdymas remiasi šiais pagrindiniais programos įgyvendinimo

principais: susietumo, adekvatumo, kryptingumo, tarptautinės integracijos

ir rezultatyvumo, leidžiančiais gauti praktinį efektą ir užtikrinančiais

visų suinteresuotų institucijų (valstybės ir savivaldybių valdymo

institucijų, inovacijų infrastruktūros elementų bei įmonių) aktyvų

dalyvavimą, plėtojant inovacijas versle.

Susietumas – reiškia šios programos derinimą su kitomis programomis bei jos

plėtojimą, rengiant kitas susijusias programas bei inkorporuojant šią

programą į kompleksinę inovacijų programą šalyje.

Adekvatumas – reiškia finansinį valstybės palaikymą numatytiems tikslams

pasiekti, adekvatų iškeltų uždavinių mastui.

Kryptingumas – suprantamas kaip priemonių orientavimas į inovacijų versle

paklausos didinimą.

Tarptautinė integracija – reiškia programos įgyvendinamą, atsižvelgiant į

europinius integracijos procesus nacionaliniu, regioniniu, vietiniu ir

įmonės mastu.

Rezultatyvumas – reiškia tai, kad visos programoje numatytos priemonės turi

būti įgyvendintos per trejus metus ir duoti pamatuojamą rezultatą.

Koordinavimas

Programos priemonių įgyvendinimą koordinuoja Ūkio ministerija, įkūrus

Inovacijų plėtros tarybą (Tarybą), koordinavimą perima Taryba. Taryba

sudaroma iš valdymo institucijų, verslo asociatyvinių struktūrų bei paramos

inovacijoms organizacijų atstovų.

Tarybos funkcijos inovacijų plėtros srityje: 

sekti programos įgyvendinimo eigą, atsižvelgiant į jos tikslus, bei

įgyvendinimo strategiją,

siekti valstybės, įmonių ir organizacijų lygio prioritetų balanso ir, esant

reikalui, koreguoti prioritetus,

kontroliuoti, kaip realizuojami programos įgyvendinimo principai,

vertinti įgyvendinamų priemonių efektyvumą ir adekvatumą įmonių situacijai,

teikti siūlymus dėl tolesnės programos plėtotės,

tarpininkauti kitose šalies ir tarptautinėse organizacijose, padedant

programos priemonių vykdytojams.

Tarybos posėdžiai turėtų būti rengiami ne rečiau kaip du kartus per metus.

Tarybos sekretoriato funkcijas atliktų Ūkio ministerijos Pramonės

departamento skyriai arba kita šalies Vyriausybės įgaliota institucija.

.

Inovacijų marketingas

Inovacijų marketingas turi savo specifiką. Jis nuo produkcijos marketingo

skiriasi tuo, kad jam reikalingos ne tik vadybinės žinios, bet ir

specialios techninės žinios apie atitinkamą inovaciją. Be to, lėšų

investavimas į inovacijų marketingą yra brangus ir negreitai atsiperka.

Šios specifikos pačios įmonės dažniausiai negali aprėpti (ypač smulkios ir

vidutinės įmonės). Tam reikalinga išorinė pagalba.

Mokslo ir gamybos ryšiai

Daliniais šios ryšių sistemos elementais yra mokslo ir technologijų parkai

bei inovacijų centrai. Egzistuoja mokslo ir studijų institucijų

ūkiskaitinės veiklos sutartys. Jų pagrindu mokslo ir studijų institucijos

įmonių užsakymu atlieka mokslo tiriamuosius ir technologijos plėtros

darbus.

Susikūrė keletas specializuotų tyrimų institucijų, kurios sėkmingai vaidina

jungiamąjį mokslo ir gamybos vaidmenį. Pavyzdžiui, KTU Aplinkos inžinerijos

institutas organizuoja specialistų mokymą ir inovacijų įgyvendinimą

diegiant švaresnę gamybą. Tokios institucijos, specializuotos universitetų

ir institutų laboratorijos bei centrai yra ir naujų technologijų įmonių

kūrimosi šaltiniai bei koncentracijos taškai (lazerinių sistemų,

biotechnologijų, informacinių technologijų, matavimo ir kontrolės

prietaisų, elektronikos, bioenergijos ir kt.).

Tačiau mokslo ir gamybos ryšiai Lietuvoje yra labai silpni. Tai sąlygoja ir

nepakankami valstybės finansiniai instrumentai, todėl mokslo laimėjimų

įgyvendinimas gamyboje per pastaruosius metus ypač sumažėjo.

Mokslo institucijose beveik nekoordinuojama jų mokslo rezultatų propagavimo

ir taikymo veikla, nėra ryšių su pramone skyrių.

Šiame kontekste išskirtina keletas spręstinų problemų, tai: 

nėra mokslo ir gamybos sąveikos sistemos,

nėra specialių valstybės finansinių priemonių, skatinančių mokslo ir

gamybos ryšius.


Pagrindinės sąvokos

Inovacija – tai naujų technologijų, idėjų, metodų kūrimas ir komercinis

pritaikymas, pateikiant rinkai naujus arba patobulintus produktus ir

procesus.

Inovacijos sąvoka tiesiogiai siejama su veikla. Inovacinė veikla

apibūdinama kaip mokslinės, technologinės, projektavimo, įrangos

(kompiuterinės įrangos, licencijų, ir kt.) ar technologijos įdiegimas,

naujų gamybos organizavimo metodų taikymas, sudarantis sąlygas gaminti

naujus arba patobulintus produktus bei tobulinti procesus. Inovacinė veikla

apima visas stadijas: nuo idėjos gimimo iki galutinio rezultato, bei

glaudžią įmonės bei jos makroaplinkos sąveiką.

Inovacinė įmonė – įmonė, savo veikloje formuojanti ir įgyvendinanti

inovacijas. Inovacijų šaltinis gali būti tiek pati įmonė, tiek išoriniai

subjektai (mokslo, tyrimų, konstravimo, technologijų perdavimo tarpininkai

bei kitos įmonės ir organizacijos). Įmonės ir išorinių subjektų kooperacija

yra neatsiejama inovacinės veiklos dalis.Inovacinis projektas – tai toks

projektas, kuriame numatomas mokslo, technikos ar technologinių naujovių

realizavimas, kuriantis konkurentabilią produkciją ar gamybą.Paramos

inovacijoms paslaugos – tai specializuotos paslaugos įmonėms, vykdančioms

inovacinę veiklą, ir (arba) naujovių teikėjams, padedant jiems formuoti ir

įgyvendinti inovacijas. Parama inovacijoms pasireiškia inovacijų vadybos

konsultacijų, tarpininkavimo perduodant technologijas, informacijos

teikimo, inovacijų marketingo, inovacijų finansavimo ir tarpininkavimo,

ugdymo, techninės ar verslo infrastruktūros kūrimo ir kitomis panašiomis

paslaugomis.

Sąvokoms inovacijų marketingas, inovacijų vadyba, inovacijų finansavimas ir

pan. taikomi tradiciniai apibrėžimai, tačiau jos yra orientuotos į

inovacijų sferą.

Programos tikslai ir jų įgyvendinimo stra

Rašykite komentarą

-->