Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Individualios įmonės steigimas

Autorius: Saulė

1. Individualios įmonės
Individuali įmonė (toliau IĮ) yra privatus neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, nuosavybės teise priklausantis vienam asmeniui. Individualių įmonių steigimą, veiklą ir likvidavimą reglamentuoja Individualių įmonių įstatymas, CK (civilinis kodeksas) ir IĮ steigimo dokumentai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001 m. balandžio 11 d. nutartyje individualią įmonę įvardijo kaip neinkorporuotą įmonę, kuri asocijuojasi su fizinio asmens- komersanto, verslininko individualia komercine ūkine veikla.

IĮ privalo turėti firmos vardą, kuriame nurodomi jos teisinę formą nusakantys žodžiai “individuali įmonė” arba “IĮ”.

Individualios įmonės kaip verslo organizavimo įrankio pranašumai yra šie:

Įstatymai nereikalauja jokios minimalaus pradinio kapitalo

IĮ gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą. Jeigu vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir metinės pajamos neviršija 500 tūkst. litų, IĮ apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą

IĮ savininkas gali dirbti savo įmonėje pats vienas ar padedamas šeimos narių, t. y. Jam nebūtina įdarbinti kitų darbuotojų bei sudaryti su jais darbo sutartis. Tačiau IĮ prievoles įmonės savininkas atsako visu savo turtu. Be to IĮ savininkai gali panaudoti savo ir savo šeimos narių pinigines lėšas ir turtą įmonės veiklai. Beje IĮ ir iš jos veiklos gaunamos pajamos pripažįstamos sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis sudarę santuoką, tačiau jei IĮ nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui iki santuokos sudarymo, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra iš įmonės veiklos gautos pajamos ir įmonės vertės padidėjimas sudarius santuoką.

2. Individualios įmonės įsteigimas
2.1.IĮ įsteigėjai ir dalyviai

IĮ steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys. Įstatymai gali numatyti atvejus, kai viešajai tvarkai apsaugoti arba taikant atsakomąsias priemones tam tikrų IĮ steigėju negali būti užsienietis (CK 2,60 str.). Įstatymuose gali būti numatyti tam tikri reikalavimai, kuriuos reikia įvykdyti steigiant IĮ (būti LR piliečiu steigiant politinę partiją, dirbti steigiant profesinę sąjungą ir kt.). IĮ steigėjas yra: asmuo, sudaręs sandorį įsteigti IĮ.
2.2.IĮ steigimo pagrindas

IĮ steigimo pagrindas yra IĮ steigėjo valios išreiškimo aktas, kuriuo siekiama įsteigti IĮ. Tai steigimo aktas, steigimo sutartis, įstatymas arba kitas teisės aktas, jei numato įstatymas. IĮ tikslinga kalbėti apie steigimo sandorį.

Asmens sandoris įsteigti IĮ yra juridinis faktas, kuris sukuria teisinius santykius:

Tarp steigėjo ir valstybės institucijų, kontroliuojančių IĮ steigimą;

Tarp steigėjo (jų) ir IĮ registro;

Santykiai tarp steigiamo IĮ ir juridinių asmenų registro užsimezga pateikus steigimo dokumentus IĮ įregistruoti juridinių asmenų registre.
Visos IĮ, išskyrus nurodytus CK 2,35 str., 2,37 str. 1 dalyje bei 2,38 str., privalo pateikti steigimo dokumentus IĮ įregistruoti juridinių asmenų registre.

CK 2,45 str. Numato, kad steigimo dokumentai, juridinių asmenų registrui IĮ nepateikti per šešis mėnesius nuo jų sudarymo, jeigu kiti įstatymai nenustato kitokio termino, netenka galios. Šiuos santykius reglamentuoja tiek viešosios, tiek privatinės normos.
2.3.IĮ steigimo tvarka (bendrai)

Atsižvelgiant į tai, kiek valstybė dalyvauja juridiniam asmeniui atliekant steigimo procedūras ir registravimą, galima skirti keturis IĮ įsteigimo būdus (tvarką): potvarkinį, leidiminį, pareikštinį, pareikštinį-normatyvinį.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7

Rašykite komentarą

-->