Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Įmonių tipai, rūšys, ekonominių sprendimų priėmimas ir pan.

Autorius: Eligijus

Įmonių tipai ir rūšys

Verslo subjektais gali būti:

 Patentininkai – fiziniai asmenys, įsigiję patentą, jo galiojimo laikotarpiu;

 Maža įmonė – individuali įmonė, kurioje dirba iki 10 darbuotojų, dažniausia ;

 Smulki įmonė – metinė pajamos neviršija 24 mln. Lt, balansinė turto vertė ne didesnė kaip 17 mln. Lt. Metinis darbuotojų skaičius ne didesnis nei 49;

 Vidutinė įmonė metinis darbuotojų skaičius ne didesnes nei 249, metinės pajamos neviršija 138 mln. Lt, kapitalas ne didesnis kaip 93 mln.lt ;

 Didelė įmonė – kuri viršija visus išvardintus kriterijus.

Pagal turtinę atsakomybę visos įmonės skirstomos į:

 Ribotos turtinės atsakomybės įmonės nariai atsako už jos įsipareigojimus tiktai perduotu šiai įmonei turtu (pajumi), todėl bankroto atveju jie neteks savo įnašo. Ši įmonė neatsako už savo narių įsipareigojimus. Tokioms įmonėms priklauso AB, ŽŪB, Kooperatinės bendrovės, VĮ bei kt. organizacijos;

 Neribotos turtinės atsakomybės įmonės asmeninis turtas nėra griežtai apribotas nuo įmonės turto. Jei prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyviai, todėl asmeniniu turtu atlygina nuostolius. Šiai grupei priklauso IĮ ir ūkinės bendrijos.

Pagrindiniai įmonių grupavimo kriterijai:

1. Darbo pobūdis – gamybinės ir paslaugų;

2. Juridinis požiūris – Ribotos ir neribotos turtinės atsakomybės įmonės;

3. Naudojamos žaliavos ir medžiagos -gamybos ir apdirbamosios pramonės;

4. Gaminamos produkcijos paskirtis – A grupės (gamybos priemonių) ir B grupės (vartojimo reikmenų);

5. Technologijų panašumas – atskirų pramonės šakų;

6. Dydis – smulkios, vidutinės ir stambios;

7. Specializacijos lygis – technologinės, daiktinės ir detalinės;

8. Savarankiškumas – savarankiškos ir įeinančios į koncernus, konsorciumus bei kt. junginius;

Įmonių rūšys:

 Individuali (personalinė) įmonė;

 Tikroji ūkinė bendrija;

 Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija;

 Akcinė bendrovė;

 Uždaroji akcinė bendrovė;

 Investicinė bendrovė;

 Kooperatinė bendrovė (kooperatyvas);

 Žemės ūkio bendrovė;

 Valstybinė įmonė;

 Valstybinė savivaldybės įmonė.

Individuali įmonė (IĮ) – tai lanksti, nesudėtinga verslo kūrimo forma. Šios įmonės steigėjas paprastai yra vienas fizinis asmuo.

IĮ privalumai:

 Lengvai steigiamos;

 Veiklos nevaržo griežti teisiniai reikalavimai;

 Nereikia didelio kapitalo;

 Paprastas likvidavimo procesas;

 Savininkas yra verslo šeimininkas;

 Įstatymai minimaliai reglamentuoja savininko veiklą;

 Taikoma paprastoji buhalterinė apskaita.

IĮ trūkumai:

 Ribotos galimybės kapitalui didinti ir veiklai plėtoti;

 IĮ savininkas atlieka visas pagrindinės valdymo funkcijas, tačiau dėl nepakankamos kvalifikacijos visose srityse negauna visos galimos naudos;

 Rizikuoja savo ir įmonės turtu;

 Nėra veiklos tęstinumo.

Ūkinė bendrija (ŪB) – tai kelių žmonių ar juridinių asmenų grupė, įsteigta bendrosios jungtinės veiklos sutartimi, sujungus kelių asmenų turtą į bendrą nuosavybę. Bendrijoje turi būti 2- 20 narių. Jos gali būti tikrosios ir komanditinės.

Tikrosios ūkinės bendrijos (TŪB) yra visiškos turtinės atsakomybės įmonė, įsteigta sujungus kelių asmenų turtą į bendrą nuosavybę verslui organizuoti. Ji remiasi visišku jos narių tarpusavio pasitikėjimu. Visi šios bendrijos nariai turi teisę atstovauti bendriją sudarant sandėrius.

Komanditinė ūkinė bendrija (KŪB) yra 2 ar daugiau asmenų susivienijimas. Tikrieji jos nariai dalyvauja bendrijos veikloje ir atsako atsako už KŪB įsipareigojimus,

o komanditoriai, įnešę savo turtą į ŪB, turi tikslą gauti pelną. Tokios įmonės vardu sandėrius gali sudaryti tik jos tikrieji nariai.

ŪB privalumai:

 Jas lengva organizuoti dėl nesudėtingų procedūrų;

 ŪB daugiau narių, todėl galima aukštesnė verslo valdymo specializacija;

 Didesni finansiniai ištekliai, todėl palankesnės sąlygos plėsti veiklą;

 Galima lanksčiai priimti sprendimus, nes įstatymais ŪB veikla nėra reglamentuota.

ŪB trūkumai:

 Dėl nuomonių ir interesų skirtumų valdymas gali būti nepakankamai veiksmingas;

 Finansinių išteklių gali nepakakti pelningai gamybai plėtoti ir gauti pelno;

 Kiekvienas bendrijos narys atsako už jos veiklos nesėkmes, todėl tarp jų dažnai kyla konfliktai;

 Pasitraukus iš verslo ar mirus kuriam nors partneriui, pagal įstatymus ŪB likviduojama.

Akcinė bendrovė (AB) – tai įmonė, veikianti juridinio asmens teisėmis ir dirbanti ribotos turtinės atsakomybės principu. Akcinės bendrovės yra: atvirosios akcinės bendrovės (AB), uždarosios akcinės bendrovės (UAB), investicinės akcinės bendrovės (IAB).

Atvirosios akcinės bendrovės (AB) akcininkų skaičius neribojamas, akcijos platinamos viešai, parduodamos vertybinių popierių biržoje. AB kapitalas negali būti mažesnis kai 150.000 Lt., todėl bendrovė turi didesnes galimybes panaudoti išorinius finansinius šaltinius.

Uždarosios akcinės bendrovės (UAB) įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10.000 Lt., joje ne daugiau kaip 250 akcininkų, akcijų negalima platinti viešai. UAB įstatinis kapitalas turi būti sudaromas iš įnašų, gautų už išleidžiamas akcijas, kurias įsigyja tik bendrovės steigėjai.

Investicinės akcinės bendrovės (IAB) steigiamos privatizuojamam valstybiniam turtui įsigyti, jam valdyti ir operacijoms su įsigytu privatizuojamu turtu vykdyti. Šių bendrovių įstatinis kapitalas neturi viršyti 4 mln. Lt. IAB dažniausiai kuriamos tada kai reikia sukaupti didelį kapitalą.

AB privalumai:

 Gali sukaupti didelį piniginį kapitalą;

 Gali lengviau pasinaudoti banko kreditais, nes bankai jas laiko patikimomis;

 Savininkai rizikuoja tik ta suma, kurią sumokėjo pirkdami akcijas;

 Gali plėtoti verslą;

 Ji yra juridinis asmuo ir egzistuoja nepriklausomai nuo jos savininkų;

 Valdymo funkcijas atlieka profesionalūs samdomi vadybininkai.

AB trūkumai:

 Gali susidaryti tam tikros piknaudžiavimo galimybės;

 Didelėse AB susidaro atotrūkis tarp nuosavybės ir valdymo funkcijų;

 Savininkas negali naudotis bendrovės pelnu, kol jis nepaskirstytas;

 Didelės AB skatina monopoliją, todėl silpnėja verslo ekonominis mechanizmas.

Žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) – tai fizinių asmenų pagal Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą privatizuota buvusi žemės ūkio įmonė arba, sudarius steigimo sandorį, fizinių ir juridinių asmenų įsteigta įmonė žemės ūkio gamybinei ir komercinei veiklai. Narių skaičius ne mažiau kaip 2 nariai.

ŽŪB privalumai (palyginti su ūkininko ūkiu):

 Didesnis kapitalas ir palankesnė sąlygos gamybai didinti;

 Turi daugiau turto, todėl bankai labiau pasitiki duodami kreditus;

 Vadovauja administracija, sudaryta iš specialistų;

 Veikla paremta demokratiniais principais;

 Dividendai išmokami pinigais, tačiau susirinkimui nutarus, gali būti atlyginta materialiosiomis vertybėmis arba paslaugomis.

ŽŪB trūkumai:

 Sudėtingos procedūros norint pasitraukti iš bendrovės;

 Neveiksmingas valdymas – vienas narys turi tik vieną balsą visuotinio susirinkimo metu;

 Bendrovės valdybos nariai privalo vieningai atlyginti nuostolius, padarytus dėl jų neteisingai priimtų nutarimų, pažeidžiančių bendrovės įstatus.

 ŽŪB netaikomos tokios pat rėmimo priemonės kaip ūkininkams.

Kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) – tai grupės fizinių ar juridinių asmenų savanoriškai įsteigtas ūkinis subjektas, skirtas narių ekonominiams, ūkiniams ir socialiniams poreikiams tenkinti.

Kooperuotos veiklos privalumai:

 Kooperatyvo narys išlieka privatus, savarankiškai organizuoja savo veiklą;

 Galima gauti daugiau pajamų iš savo produkcijos;

 Užtikrinama galimybė gaminamos produkcijos rinkos paieškai;

 Kooperatyvo nariai gali pasipriešinti monopolistinėms struktūroms ir apsisaugoti nuo didelių kainų svyravimų;

 Ūkininkai gali dalyvauti kelių skirtiningų kooperatyvų veikloje;

 Mažiau rūpesčių dėl produktų realizavimo ir atsiskaitymo tvarkos;

 Galima organizuoti produkcijos perdirbimą ir prekybą;

 Galima mažinti gamybos išlaidas;

 Kiekvienas narys gauna atitinkamą dalį pelno;

 Kooperatyvai gali jungtis į sąjungas (asociacijas);

 Lengviau rasti partnerių ekonominiams ryšiams užsienyje.

Valstybinė įmonė (VĮ) – tai valstybės nuosavybės teisė Lietuvos valstybei ar vietos savivaldybei priklausanti ribotos turtinės atsakomybės įmonė, turinti juridinio asmens teises.

VĮ skirstomos į:

 Valstybines;

 Valstybines akcines;

 Savivaldybių valstybines;

 Savivaldybių valstybines akcines;

 Specialiosios paskirties valstybines;

 Specialiosios paskirties savivaldybių valstybines.

VĮ privalumai:

 Ribota turtinė atsakomybė;

 Mokesčių lengvatos ir papildomas rėmimas iš valstybės biudžeto;

 Nuosavybės teisė priklauso Lietuvos valstybei arba vietos savivaldybei.

VĮ trūkumai:

 Daug apribojimų ir draudimų;

 Sudėtinga priimti spendimus

 Koncernas – tai pelno siekiančių juridinių asmenų susivienijimas, įgyvendinantis vieningą gamybinę, techninę ir ekonominę plitiką centralizuojant finansinius išteklius, kurių reikia vieningai investicijų politikai vykdyti. Koncernai sudaromi vienai AB supirkus kitų bendrovių kontrolinius paketus, o šioms – dar kitų.

Karteliai – tai vienos gamybos šakos įmonių sąjungos, kurių tikslas yra veikti gaminių pardavimo ir medžiagų pirkimo rinką.

Pagal veiklos tikslą arba santykių su rinka veikimo sritį yra tokie karteliai:

 Medžiagos pirkimo karteliai;

 Pardavimo karteliai;

 Rizikos išlyginimo karteliai.

Sindikatas – įmonių sąjunga, veikianti juridinio asmens teisėmis. Ji savo vardu atlieka jam pavestas bendras visiems sindikato nariams funkcijas, kurios priklauso nuo susitarimo. Sindikato pelnas skirstomas nariams pagal kvotas.

Trestas – tai horizontali sąjunga, apimanti visą kraštą arba didelę jo dalį. Tresto nariai netenka savarankiškumo. Trestai kontroliuoja įmonių išorinius ryšius, gamybą ir organizavimo klausimus. Tai aukščiausias pramonės įmonių susivienijimas.

Korporacija – juridiškai savarankiškų įmonių asociacija, kuri yra savarankiškas juridinis organas.

Asociacija – tai juridinių ir fizinių asmenų savanoriškas susivienijimas,vykdantis jos narių ūkinius, ekonominius, socialinius, kultūros, švietimo, mokslo uždavinius

bei funkcijas. Tai pelno nesiekianti organizacija

Pramoninė grupė – tai susijusių įmonių ir organizacijų grupė. Pramoninė grupė apima ne tik konkretaus pramonės sektoriaus įmones, bet ir jų tiekėjus, distributorius, paslaugų teikėjus bei kitokiais būdais susijusias įmones ir institucijas.

Kontroliuojanti (motininė) – tai bendrovė, kuri turi kontrolinį paketą dukterinėje ar kitoje įmonėje. Kontrolinis paketas (daugiau kaip 50% nominalios vertės akcijų) šiai bendrovei suteikia pajamas, skirti visus ar daugumą narių valdyboje ar kontroliuojamų įmonių direktorių taryboje.

Dukterinė įmonė (bendrovė) – įmonė, kurią kontroliuoja kontroliuojanti bendrovė. Tai gali būti arba visiška, arba dalinė nuosavybė. Dukterinės bendrovės yra savarankiški juridiniai asmenys, už kurių įsipareigojimus motininė bendrovė neatsako, todėl dukterinės bendrovės dažnai sudaromos rizikingoms operacijoms.

Kolektyvinė įmonė – įmonė, sukurta ir vykdanti ūkinę veiklą kolektyvinės nuosavybės pagrindu. Skirtingai nuo kooperatyvo, kolektyvinė įmonė nenumato narystės, taigi ir ypatingų teisių valdyti įmonę. Turtas, kuris yra kolektyvinės įmonės nuosavybė, dalijamas į visų jos darbuotojų indėlius.


Ekonomikos požiūris į sprendimų priėmimą gali būti išreikštas dviem klausimais:

“Kokią turėsiu naudą?”

“Ką už tai turėsiu atiduoti?”

Ekonomistas pasirinkimą formuluoja ieškodamas atsakymo ir į tokį klausimą:

“Ar verta man atlikti x veiksmą?”

Atsakymas surandamas, palyginant naudą ir kaštus, susijusius su x veiksmu.

Pažymėjus kaštus C(x), naudą – B(x), gausime priklausomybę:

Jeigu B(x)>C(x)

tai x veiksmą

tikslinga vykdyti

Jeigu B(x)
tai x veiksmo

neverta vykdyti

Taigi priimant sprendimus pirmiausia reikėtų nustatyti ir įvertinti naudą bei kaštus.

Bendriausias jų įvertinimo būdas yra piniginė išraiška:

B(x) ar C(x) galima įvertinti maksimalia ir minimalia pinigų suma, kurią sutiktumėte atiduoti mainais į x veiksmą bei jo rezultatą.

“Naudos-kaštų” išmatavimas nėra toks paprastas – tai pakankamai sudėtinga procedūra

• Kai kurie kaštai gali būti užmaskuoti;

• Kai kurie laikini kaštai gali būti neįvertinti;

• Kaip rodo praktika, ne visi verslo dalyviai, priimantys sprendimus, sugeba tinkamai nustatyti ir įvertinti “kaštus-naudą”.

Ekonominius sprendimus priima dvi racionalių savaveiksmių rinkos dalyvių grupės:

VARTOTOJAI (namų ūkio atstovai)

GAMINTOJAI (verslo firmos)

Vartotojų (namų ūkio atstovų) priimami sprendimai būna susiję su:

• Vartojimo poreikio atsiradimu;

• Prekės (produkto ar paslaugos) išsirinkimu ar įsigijimu;

• Prekės vartojimu.

Vartotojo elgsenai ir priimamiems sprendimams įtaką daro:

1. Verslo aplinka;

2. Gamintojų elgsena (jų norai ir galimybės);

3. Vartotojo norai (prekės teikiama nauda);

4. Vartotojo galimybės (jo biudžetas).

Gamintojų (verslo firmų) sprendimai būna susiję su:

• Verslo srities pasirinkimu;

• Verslo organizavimo ir funkcionavimo užtikrinimu;

• Prekės pagaminimu ir pardavimu;

• Vartotojo aptarnavimu.

Gamintojo elgsenai ir priimamiems sprendimams įtakos turi:

1. Verslo aplinka;

2. Vartotojų elgsena (jų norai ir galimybės);

3. Gamintojo norai (siekiami tikslai ir nauda);

4. Gamintojo galimybės (gamybos kaštai).

Gamintojo elgseną ir priimamus sprendimus lemia dvi veiksmų grupės:

1. Išoriniai (makroaplinkos) veiksniai;

1. Vidiniai (mikroaplinkos) veiksniai.

Išoriniai (makroaplinkos) veiksniai

• Jie tiesiogiai nepriklauso nuo gamintojo veiksmų;

• Nepajėgia jų valdyti ar tiesiogiai paveikti;

• Privalo juos sekti, analizuoti, fiksuoti ir tinkamai į juos sureguoti.

Išoriniais veiksmais

laikomi šie:


Vidiniai (mikroaplinkos) veiksniai

• Jie tiesiogiai priklauso nuo gamintojo veiksmų;

• Gamintojas juos pajėgia valdyti, gali juos paveikti psageidautina linkme.

Vidiniai veiksmai:

1. Firmos tikslai

2. Verslo sritis, jos pobūdis ir mastas

3. Firmos vadyba

4. Firmos darbuotojai ir jų potencialas

5. Verslo partneriai

6. Visuomenės informavimo priemonės

7. Visuomenės vertinimas

8. Firmos įvaizdis ir prekių ženklas

9. Gamybos kaštai

Ekonominių sprendimų priėmimo procesas gali būti skirstomas i 5 etapus:

Sprendimo tikslas. (Jeigu nežinomas aiškus tikslas, sprendimo priėmimas neturi prasmės).

Problemos formulavimas. (tai pats sudėtingiausias etapas). Pagrindinė firmos problema – dideli kaštai. Tai gali būti susiję su atsilikusia technologija, žema darbuotojų kvalifikacija ir pan.

Galimų sprendimų parinkimas. Pvz. Technologijų keitimas, darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir t.t. Kiekviena priežastis turi nevienodą įtaką kaštų dydžiui bei jų sumažinimui.

Geriausio sprendimo parinkimas.(iš kelių sprendimų reikia pasirinkti geriausią (optimalų). Pvz. Keisti pasenusias stakles ir agregatus naujais).

Sprendimo aprūpinimas ištekliais. (būtina tiksliai apskaičiuoti kiek ir kada prireiks piniginių lėšų, materialinių resursų, iš kur bus imami ir pan.


Valdymo esmė ir įmonių valdymo funkcijos

Valdymo esmė

Valdymas pačia bendriausia prasme suprantamas kaip žmonių veiklos sritis, visuma atliekamų darbų, kuriais yra užtikrinamas žmonių, kolektyviai kuriančių vertybes, darnus ir efektyvus darbas.

Valdymas – tai priemonė ar visuma priemonių, valdymo tikslams pasiekti; valdymo sprendimų paruošimas, priėmimas ir bendravimas visose darbo veiklos srityse; tai specifinė žmonių veiklos funkcija.

Valdymo susiformavimas

Valdymas, įvairios jos funkcijos, susiformavimo darbo pasidalijimo procese:

• atsiskyrė nuo tiesioginių gamybos operacijų.

• atsirado specializuoto valdymo poreikis.

Įvyko veiklos darbo pasidalijimas

Individualiose įmonėse ir ūkinėse bendrijose dažnai darbo pasidalijimo nėra, nes:

darbuotojai ; rinkodarą, tiekimą, finansų valdymą.

Organizaciniu požiūriu

Organizaciniu požiūriu valdymas, tai valdymo sistema, susidedanti iš:

• Vadovų,

• Vadybininkų,

• Specialistų,

• Tarnautojų.

Visa tai yra sujungta ir organizuota į tam tikras struktūras, geriausiai atitinkančias valdomosios sistemos tikslus.

Nagrinėdamo valdymą organizaciniu požiūriu, akcentuojami šie valdymo sistemos elementai: valdymo personalas, valdymo struktūros, valdymo technika.

Valdymas, kaip procesas apima visus įmonei valdyti reikalingus darbus, funkcijas.

Valdymo funkcija – tai specializuota reguliaraus valdymo darbo dalis, besiskirianti nuo kitų savitais tikslais, procesais, veiksmais ir poveikio būdais

ĮMONIŲ VALDYMO FUNKCIJOS

Verslo įmonėse vykdomos šios pagrindinės valdymo funkcijos: valdymo, planavimo, organizavimo, kontrolės. Jos viena su kita susijusios ir dažnai vykdomos kartu.

Vadovavimas – tai žmonių grupės sutelkimas ir nuteikimas vykdyti tam tikrus veiksmus, tų veiksmų koordinavimas siekiant užsibrėžtų tikslų.

Planavimas – tai sumanymų ir įvairių veiksmų perspektyvinis numatymas, jų išdėstymas per ilgesnį ar trumpesnį laiką.

Vieni sumanymai gali būti abstraktūs, kiti – aiškesni, konkretizuoti ir detalizuoti. Mažiau detalizuoti planai kartais vadinami programomis, veiklos kryptimis.

Organizavimas – tai tam tikras veiklos reglamentavimas, atskirų veiksmų (operacijų) atlikimo būdų ir tvarkos nustatymas bei įgyvendinimas.

Efektyvus veiklos (darbo) organizavimas remiasi moksliškai pagrįstais gamybos ir darbo organizavimo metodais.

Kontrolės funkcijos reikia, kad sužinotume, kaip vykdomos įvairios techninės ir ekonominės užduotys, kokių esama kliūčių ar sunkumų.

Kontrolės tikslas – užtikrinti, kad vartotojui reikiamu laiku būtų pateikiama kokybiška prekė (paslauga) ir kad įmonė tai darytų patirdama kuo mažesnes sąnaudas. Todėl įmonės vadovai turi spręsti, kokias kontrolės formas ir metodus pasirinkti priklausomai nuo išryškėjusių problemų ir esamų galimybių.

Dažniausios įmonių kontrolės formos ir priemonės:

 Įmonės ekspertizė;

 Konsultacijos su įvairių sričių specialistais;

 Gaunamų vertybių kiekio ir kokybės tikrinimas;

 Ataskaitos apie kolektyvinių ir individualių užduočių įvykdymą;

 Pranešimų apie užduočių įvykdymą klausymas;

 Gamybinio proceso atitinkamų parametrų analizė;

 Bandymai ir eksperimentai;

 Darbuotojų apklausų, atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, organizavimas.

Įmonių valdymo organai

Įmonių valdymo struktūrą lemia:

• Įmonių juridinis statusas;

• Veiklos rūšis;

• Įmonės savininkų bei darbuotojų skaičius;

• Kiti veiksniai

Formuojant įmonių, kurios turi juridinio asmens teises, valdymo organus, būtina vadovautis įstatymuose numatyta valdymo organų sudarymo, jų kompetencijų pasiskirstymo tvarka., o įmonių, kurios neturi juridinio asmens statuso, savininkai sprendžia visus valdymo klausimus ir valdymo organus formuoja pagal esamą ar numatomą poreikį.

AB ir UAB valdymo struktūra

Akcinių bendrovių ir uždarų akcinių bendrovių valdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. Įstatyme numatyti tokie valdymo organai:

….

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas numato, kad akcininkai gali pasirinkti ir kitokią valdymo organų struktūrą:

• Akcinės bendrovės gali nesudaryti stebėtojų tarybos arba valdybos..

• Uždarosios akcinės bendrovės gali nesudaryti stebėtojų tarybos ir valdybos.

Pasirinkus vieną ar kitą valdymo modelį, bendrovės įstatuose būtina nurodyti, kuriems valdymo organams perleidžiama nesudaromų valdymo organų funkcijos, teisės ir atsakomybės. Jeigu bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, tai jos funkcijs kitų bendrovės organų kompetencijai nepriskiriamos. Nesudarius valdybos, jos funkcijas atlieka bendrovės vadovas.

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija

1. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę:

• 1) keisti bendrovės įstatus,

• 2) rinkti stebėtojų tarybos narius, jeigu stebėtojų taryba nesudaroma – valdybos narius, o jeigu nesudaroma nei stebėtojų taryba, nei valdyba – bendrovės vadovą;

• 3) atšaukti stebėtojų tarybą ar jos narius, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktus valdybą ar jos narius bei bendrovės vadovą;

• 4) rinkti ir atšaukti audito įmonę, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas;

• 5) nustatyti bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą;

• 6) priimti sprendimą konvertuoti bendrovės vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarką;

• 7) priimti sprendimą keisti uždarosios

akcinės bendrovės akcijų sertifikatus į akcijas;

• 8) tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę ir bendrovės veiklos ataskaitą;

• 9) priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo;

• 10) priimti sprendimą dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo;

• 11) priimti sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas;

• 12) priimti sprendimą atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti konkrečios emisijos bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų;

• 13) priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą arba sumažinti

• 15) priimti sprendimą bendrovei įsigyti savų akcijų;

• 16) priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo ir patvirtinti reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas;

• 17) priimti sprendimą pertvarkyti bendrovę;

• 18) priimti sprendimą restruktūrizuoti bendrovę;

• 19) priimti sprendimą likviduoti bendrovę, atšaukti bendrovės likvidavimą,

• 20) rinkti ir atšaukti bendrovės likvidatorių, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis.


Teisė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime

1. Visuotiniame akcininkų susirinkime ar pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti: bendrovės akcininkai arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis.

2. Visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauti ir kalbėti turi teisę taip pat ir stebėtojų tarybos nariai, valdybos nariai, bendrovės vadovas, visuotinio akcininkų susirinkimo inspektorius, išvadą ir ataskaitą parengęs auditorius.

3. Visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujantys akcininkai registruojami akcininkų registravimo sąraše. Šiame sąraše turi būti nurodytas balsų skaičius, kurį kiekvienam akcininkui suteikia jo turimos akcijos. Akcininkų registravimo sąrašą pasirašo visuotinio akcininkų susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.

Visuotinio akcininkų susirinkimo inspektorius prižiūri susirinkimo tvarką. Jeigu inspektoriaus rinkimas bendrovės įstatuose nenumatytas arba išrinktas inspektorius negali vykdyti savo pareigų, visuotinis akcininkų susirinkimas išrenka asmenį, atsakingą už visuotinio susirinkimo tvarką.

Visuotiniai akcininkų susirinkimai turi būti protokoluojami. Protokolas gali būti nerašomas, kai priimtus sprendimus pasirašo visi bendrovės akcininkai, taip pat kai bendrovėje yra vienas akcininkas. Protokolą pasirašo visuotinio akcininkų susirinkimo pirmininkas ir sekretorius, kartu gali pasirašyti ir visuotinio akcininkų susirinkimo įgalioti asmenys.

Protokolai ar kiti dokumentai, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, yra oficialūs dokumentai. Jie saugomi ir tvarkomi Archyvų įstatymo nustatyta tvarka.

• Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių matų pabaigos.

• Neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi

būti sušauktas, jeigu:

1) bendrovės nuosavas kapitalas tampa mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo ir šis klausimas nebuvo svarstytas eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime;

2) stebėtojų tarybos ar visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktų valdybos narių lieka mažiau kaip 2/3 įstatuose nurodyto jų skaičiaus arba jų skaičius tampa mažesnis už šiame Įstatyme nustatytą minimalų;

3) atsistatydina ar negali toliau eiti pareigų visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas;

4) audito įmonė nutraukia sutartį su bendrove ar dėl kitų priežasčių negali patikrinti bendrovės metinės finansinės atskaitomybės, jei auditas privalomas pagal šį Įstatymą ar įstatus;

5) to reikalauja visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turintys akcininkai, stebėtojų taryba, valdyba arba, jei valdyba nesudaroma, bendrovės vadovas;

6) baigiasi įstatuose nurodytas bendrovės veiklos terminas;

7) to reikia pagal įstatymus ar bendrovės įstatus.

Stebėtojų taryba

Stebėtojų taryba yra kolegialus bendrovės veiklos priežiūrą atliekantis organas. Stebėtojų tarybai vadovauja jos pirmininkas.

2. Stebėtojų tarybos narių skaičių nustato bendrovės įstatai. Turi būti ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 15 stebėtojų tarybos narių.

3. Stebėtojų tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas.

4. Stebėtojų taryba renkama bendrovės įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui.

Stebėtojų tarybos nariu negali būti:

1) bendrovės, dukterinės bendrovės ir šią bendrovę patronuojančios bendrovės vadovas;

2) bendrovės, dukterinės bendrovės ir šią bendrovę patronuojančios bendrovės valdybos narys;

3) asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti šių pareigų.

Stebėtojų tarybos kompetencija ir sprendimų priėmimas

Stebėtojų taryba:

1) renka valdybos narius (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovą) ir atšaukia juos iš pareigų. Jei bendrovė dirba nuostolingai, stebėtojų taryba privalo svarstyti, ar valdybos nariai (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas) tinka eiti pareigas;

2) prižiūri valdybos ir bendrovės vadovo veiklą;

3) pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl bendrovės veiklos strategijos, metinės finansinės atskaitomybės, pelno paskirstymo projekto ir bendrovės veiklos ataskaitos, taip pat valdybos bei bendrovės vadovo veiklos;

4) teikia siūlymus valdybai ir bendrovės vadovui atšaukti jų sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, bendrovės įstatams ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams;

5) sprendžia kitus bendrovės įstatuose, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus bendrovės ir jos valdymo organų veiklos priežiūros klausimus.

Valdyba –tai kolegialus( paremtas grupės asmenų) bendrovės valdybos organas. Valdybos narių skaičių nustato bendrovės įstatai. Turi būti ne mažiau kaip 3 valdybos nariai. Valdybą renka stebėtojų taryba bendrovės įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, valdybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką. Bendrovės valdybos nariu negali būti:bendrovės, dukterinės bendrovės ar šią bendrovę patronuojančios bendrovės stebėtojų tarybos narys; asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti šių pareigų. Už veiklą valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos (atlyginimas, kurį sudaro jų vadovaujamos įmonės pelno dalis, kurią nustato visuotinis akcininkų susirinkimas)


Valdyba svarsto ir tvirtina:

1) bendrovės veiklos strategiją;

2) bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes;

3) pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka;

4) bendrovės filialų ir atstovybių nuostatus.

Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas.

Bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinis akcininkų susirinkimas).

Bendrovės vadovas atsako už:

1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą;

2) metinės finansinės atskaitomybės sudarymą;

3) sutarties su audito įmone sudarymą, kai auditas privalomas pagal įstatymus ar bendrovės įstatus;

4) informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam akcininkų susirinkimui, stebėtojų tarybai ir valdybai šio Įstatymo nustatytais atvejais ar jų prašymu;

5) bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui;

6) akcinės bendrovės dokumentų pateikimą Vertybinių popierių komisijai ir Lietuvos centriniam vertybinių popierių depozitoriumui;

7) Įstatyme nustatytos informacijos viešą paskelbimą įstatuose nurodytame dienraštyje;

8) informacijos pateikimą akcininkams;

9) įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

Administracijos organizacinę struktūrą tvirtina: valdyba, o kai ji nesudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas arba administracijos vadovas.

Formuojant administracijos organizacinę struktūrą, lemiami veiksniai yra įmonės veiklos pobūdis ir mastas, valdymo funkcijų ri

Rašykite komentarą

-->