Studijoms.lt

Likvidumo rodikliai.
Įmonės likvidumas apibūdinamas kaip gebėjimas trumpalaikiu turtu padengti visus trumpalaikius įsipareigojimus.

Likvidumo rodiklių esmė yra ta, jog jie parodo įmonės sugebėjimą grąžinti trumpalaikius įsipareigojimus. Tvirtas mokumo lygis ir maža finansinė rizika, išreiškiantis įsipareigojimų vykdymą laiku, yra labai svarbus ypač bendraujant su partneriais [2]. Skaičiavimams naudojam duomenis esančius balanse.

Nagrinėsiu šiuos likvidumo koeficientus:
1. Bendrasis likvidumo koeficientas :
Trumpalaikis turtas

Trumpalaikiai įsipareigojimai
Trumpalaikis turtas – tai pinigai arba beveik pinigai. Juos sudaro vertybiniai popieriai, pirkėjų įsiskolinimas ir atsargos. Trumpalaikiai įsipareigojimai – tai įsiskolinimas tiekėjams. Apmokėtini vekseliai, kitos skolos ir ilgalaikių skolų einamasis mokėjimas.

Bendrasis likvidumo koeficientas rodo , kokiu laipsniu trumpalaikis turtas padengia trumpalaikius įsipareigojimus, tai yra jis parodo įmonės galimybę padengti trumpalaikius įsipareigojimus, panaudojus turimą trumpalaikį turtą. Mažesnė už 1 rodiklio reikšmė parodo, kad įmonė gali neįvykdyti trumpalaikių įsipareigojimų. Paprastai įvairiose ūkio šakose jis yra skirtingas, todėl analizuojant reikėtų atkreipti dėmesį į šio rodiklio dinamikos tendencijas bei šakos ypatumus, taipogi bendrąjį likvidumo koeficientą apsprendžia ir sezoniniai svyravimai.[2.]
2. Skubaus padengimo koeficientas :
Trumpalaikis turtas – Atsargos

Trumpalaikiai įsipareigojimai
Skubaus padengimo koeficientas yra griežtesnis įmonės likvidumo įvertinimas, nes skaičiuojant šį rodiklį daroma prielaida, kad atsargos nėra likvidžios. Atsargos skaičiuojant šį rodiklį nėra įtraukiamos dėl ilgo laikotarpio, kurio greičiausiai prireiktų, norint paversti jas į pinigus. Jeigu likvidus turtas viršija trumpalaikius įsipareigojimus, tokia įmonė turi gerą likvidumo lygį. Bendriausiu atveju skubaus padengimo koeficientas turėtų būti lygus bent 1, tačiau atitinkamos normos nustatymas priklauso nuo konkrečios nagrinėjamos ūkio šakos ypatumų.

3.Padengimo grynaisiais pinigais rodiklis :
Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje

Trumpalaikiai įsipareigojimai
Padengimo grynaisiais pinigais rodiklis – konservatyviausias iš likvidumo rodiklių, nes jį apskaičiuojant daroma prielaida, kad gautinos sumos irgi gali būti nelikvidžios. Taigi padengimo grynaisiais pinigais rodiklis parodo faktišką pinigų sumą, kuria pasinaudodama įmonė gali padengti trumpalaikius įsipareigojimus.

3. Grynasis apyvartinis kapitalas :
Trumpalaikis turtas – Trumpalaikiai įsipareigojimai
Grynasis apyvartinis kapitalas rodo, kokia suma trumpalaikis turtas viršija trumpalaikius įsipareigojimus. Šio rodiklio reikšmė turėtų būti teigiama. Neigiama grynojo apyvartinio kapitalo reikšmė rodo, kad įmonė gali neįvykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų. Didesnis rodiklis parodo aukštesnį įmonės likvidumo lygį. Grynasis apyvartinis kapitalas funkcionuoja kaip likvidumo rezervas, apsidraudžiant nenumatytais ir neplanuotais atvejais. Didesnis apyvartinis kapitalas reikalingas ,jeigu įmonė negali skubiai pasiskolinti lėšų.

5.Grynojo apyvartinio kapitalo santykis su turtu:

Grynasis apyvartinis kapitalas

Turtas
Grynojo apyvartinio kapitalo santykis su turtu rodiklis patogus tuo, kad leidžia palyginti įvairaus dydžio įmones. Santykinai aukštesnis rodiklis parodo aukštesnį įmonės likvidumo lygį. Šio rodiklio dinamika atspindi didėjančią ar mažėjančią tikimybę, kad įmonė bankrutuos.

Pelningumo rodikliai.
Kiekvienos įmonės skiriamas veiklos rezultatas yra pelnas. Per nagrinėjamus laikotarpius įmonės uždirbto pelno (patirto nuostolio) rodiklis naudojamas analizuojant visos įmonės veiklos sėkmingumas [2].

Pelningumo rodikliai yra santykiniai įmonės rezultatų įvertinimo rodikliai, dažniausiai išskiriami procentais. Jie nusako veiklos pelningumą ir grupuojami pagal atitinkamus ekonominio proceso dalyvių interesus. Pagrindinės pelningumo grupės yra :
• Pelningumas pagal skirtingas pelno rūšis;

• Pelningumas pagal skirtingas turto ir kapitalo dalis;

• Pelningumas pagal grynųjų pinigų srautus.
Pelningumo analizė pagal skirtingas pelno rūšis – jai priskirti visi pelno maržų rodikliai, tai yra bruto pelno marža, neto pelno marža, grynasis pelningumas.

Pelningumas pagal skirtingas turto ir kapitalo dalis – šie rodikliai gana praktiški, nes atspindi atitinkamos kapitalo savininkų grupės interesus. Rodikliai formuojami pagal įmonės kapitalo lygius:

nuosavas kapitalas + skolintas kapitalasVisi pasyvai

įstatinis kapitalas + nepaskirstytas pelnasNuosavas kapitalas

nuosavas kapitalas + ilgalaikiai įsipareigojimai.Investuotas kapitalas

Taip skaičiuojant pelningumą, galima pamatyti, kurią pelno dalį uždirbo kiekvienas kapitalo elementas.

Pelningumo analizė pagal grynųjų pinigų srautus – rodikliai skaičiuojami remiantis grynosiomis įplaukomis. Šie rodikliai leidžia spręsti apie įmonės mokumą, todėl jie labai populiarūs Vakarų šalyse, nes grynųjų pinigų operacijos ten laikomas svarbiausiomis finansinėje veikloje. Todėl pakankamas šių rodiklių lygis liudija apie “ sveiką” įmonės finansinę būklę. [10 ].

Norint nuodugniai ištirti firmos finansine padėtį bei veiklos perspektyvas, būtina atlikti pelningumo rodiklių analizę. Savo nagrinėjamos firmos pelningumo analizei atlikti naudosiu šiuo pelningumo įvertinimo rodiklius :
Apskaičiuojamas bendras pelningumas:

1. Bendras pelningumas :
Bendrasis pelnas

Pardavimai ir paslaugos
Bendrasis pelningumas parodo įmonės sugebėjimą uždirbti pelną iš pagrindinės įmonės veiklos. Kuo didesnė pelno norma kiekvienam uždirbtam pajamų litui, tuo efektyvesnė įmonės veikla.[4].

Jis padeda kontroliuoti atliktų darbų savikainą ir kainodaros politiką, parodo vadovų sugebėjimą parduoti savo pagamintą produkciją ar atlikti paslaugą brangiau negu šių prekių ar paslaugų savikainą. Jo didėjimas rodo racionalų marketingą, teisingą kainų ir konkurencijos politikos orientaciją, produkcijos gamybos ir jos realizacijos rezultatyvumo augimą [11].
2.Grynasis pelningumas :
Grynasis pelnas

Pardavimai ir paslaugos

Grynasis pelningumas parodo, kuri vieno pardavimų lito dalis yra grynasis pelnas, tai yra jis parodo įmonės veiklos efektyvumą. Didesnė rodiklio reikšmė rodo aukštesnį įmonės pelningumą.
Įmonių vadovų darbo sėkmingumą apibūdina turto pelningumo rodiklis, apskaičiuojamas pagal tokią formulę:
3.Vidutinio turto grąža :

Grynasis pelnas / Vidutinis turtas = Grynasis pelnas / Pardavimai ir paslaugos

Turto apyvartumas Pardavimai ir paslaugos / Vidutinis turtas = Grynasis pelningumas
Vidutinis turtas = Turtas laikotarpio pradžioje + Turtas laikotarpio pabaigoje / 2

Turto grąža parodo, kiek litų grynojo pelno tenka vienam turto litui. Šis rodiklis atspindi viso įmonės turto panaudojimo efektyvumą. Aukštesnė rodiklio reikšmė parodo efektyvesnį turto naudojimą. Reikšminga turto grąžos rodiklio, kaip dviejų rodiklių, grynojo pelningumo ir turto apyvartumo, sandaugos išraiška, nes ji aiškiai parodo apyvartos reikšmę turto grąžos dydžiui.
4.Vidutinės savininkų nuosavybės grąža :
Grynasis pelnas

Vidutinė savininkų nuosavybė
( Savininkų nuosavybė laikotarpio pradžioje + Savininkų nuosavybė laikotarpio pabaigoje) / 2Vidutinė savininkų nuosavybė
Nuosavybės grąža parodo, kiek litų grynojo pelno tenka vienam nuosavybės litui. Šis rodiklis svarbiausias akcininkams, įvertinant įmonės pelningumą.

Finansų struktūros rodikliai.

1. Skolos koeficientas
Įsipareigojimai / Turtas
Įsipareigojimai = Turtas – Savininkų nuosavybė

271096-189603

= 0,30

271096

Skolos koeficientas atspindi, kokia įmonės turto dalis yra įsigyta už skolintas lėšas. Jis yra svarbus kreditoriams, kadangi parodo, kiek apsaugotos jų lėšos. Kuo didesnis rodiklis, tuo žemesnis saugumo lygis.

2. Skolos – nuosavybės koeficientas
Įsipareigojimai / Savininkų nuosavybė

Įsipareigojimai = Turtas – Savininkų nuosavybė

271096-189603

——–= 0,43

189603

Skolos – nuosavybės koeficientas parodo, kiek vienam nuosavybės litui tenka skolintų lėšų. Įvairiose ūkio šakose šio rodiklio reikšmė skirtinga. Analizuojant įmonės veiklą, aukštas rodiklis gali liudyti apie didesnę riziką, nes įmonei gali būti sudėtinga padengti savo palūkanų ir skolos grąžinimo mokėjimus ir gauti pakankamai lėšų tolesniam finansavimui. Priimtinas skolos – nuosavybės koeficiento dydis priklauso nuo daugelio veiksnių, tame tarpe nuo ūkio šakos ypatumų, įmonės galimybės gauti paskolas bei pajamų gavimo pastovumo.

3. Finansinių įsipareigojimų rodiklis
Turtas / Paprastųjų vardinių akcijų savininkų nuosavybė

Paprastųjų vardinių akcijų savininkų nuosavybė = Savininkų nuosavybė – Privilegijuotųjų akcijų kapitalo dalis ir jų dividendai

189603-(5000+5000’0,05) = 184353

271096

—= 1,47

184353

Finansinių įsipareigojimų rodiklis rodo, kokią dalį įmonės turto sudaro paprastųjų vardinių akcijų savininkų nuosavybė. Aukštesnis finansinių įsipareigojimų rodiklis padidina nuosavybės grąžą, tačiau pelningumo pasikeitimo rizika taip pat yra didesnė.

4. Ilgalaikių skolų koeficientas

Ilgalaikiai įsipareigojimai / Ilgalaikiai įsipareigojimai + Savininkų nuosavybė

8445

——= 0,04

8445+189603

Ilgalaikių skolų koeficientas naudojamas kaip alternatyva skolos koeficientui, kadangi nemažai ekonomistų linkę manyti, kad šis rodiklis tiksliau atspindi finansų struktūrą. Tais atvejais, kai trumpalaikis turtas ir trumpalaikės skolos sudaro didelę dalį lyginant su visu turtu, skolos ir skolos – nuosavybės koeficientai gali būti labai aukšti, o ilgalaikė finansų struktūra visiškai neapibūdinta. Pavyzdžiui, prekybinėse firmose didelė dalis prekių yra gaunama komiso pagrindais, todėl susidaro santykinai didelė trumpalaikė skola ir tuo pat metu labai aukštas skolos koeficientas.

5. Palūkanų koeficientas
Veiklos pelnas /
Palūkanų išlaidos

58577

–= 25,65

2284

Šiame pavyzdyje darome prielaidą, kad vien tik palūkanų išlaidos sudaro finansinės ir investicinės veiklos sąnaudas.

Palūkanų koeficientas rodo, kaip įmonė sugeba įvykdyti savo įsipareigojimus mokėti palūkanas. Jeigu veiklos pelnas daug kartų viršija mokamų palūkanų sumą, tai aišku, kad įmonė lengvai įvykdys šiuos įsipareigojimus. Ir atvirkščiai, jeigu palūkanos sudaro didelę dalį veiklos pelno, tai įmonė turės sunkumų išmokant palūkanas.

Turto panaudojimo efektyvumo rodikliai

1. Atsargų apyvartumas
Parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina / Vidutinės metinės atsargos

Atsargos laikotarpio pradžioje + Atsargos laikotarpio pabaigoje

Vidutinės metinės atsargos =

2

284570

——–= 8,66

(32863+32834)/2

Atsargų apyvartumas rodo, kiek per metus atsargos padaro apyvartų. Šis rodiklis apibūdina gamybos atsargų realizavimo galimybes bei atsargų valdymo efektyvumą. Šis rodiklis taip pat gali būti apskaičiuojamas imant ne vidutines metines atsargas, o atsargas metų pabaigoje, jei metų pradžios ir pabaigos reikšmės mažai skiriasi.

2. Gautinų sumų apyvartumas
Pardavimai ir paslaugos / Vidutinės per vienerius metus gautinos sumos

Vidutinės per vienerius metus gautinos sumos = (Per vienerius metus gautinos sumos laikotarpio pradžioje + Per vienerius metus gautinos sumos laikotarpio pabaigoje) / 2

418368

——–= 8,27

(50632+50570)/2

Gautinų sumų apyvartumas rodo, kiek gautinos sumos (debitorinis įsiskolinimas) padaro apyvartų per metus. Be to, jis apibūdina gautinų sumų surinkimo efektyvumą. Didesnė rodiklio reikšmė parodo aukštesnį įmonės veiklos efektyvumą.

Šis rodiklis, kaip ir atsargų apyvartumas, gali būti apskaičiuojamas imant ne vidutines per vienerius metus gautinas sumas, o per vienerius metus gautinas sumas metų pabaigoje.

Tačiau perdėtai aukštas rodiklis gali liudyti, kad įmonės kreditavimo politika yra per griežta, ir įmonė neišnaudoja viso pelningumo potencialo, ribodama prekių pardavimą skolon rizikingesniems skolininkams.

3. Grynojo apyvartinio kapitalo apyvartumas

Pardavimai ir paslaugos / Vidutinis grynasis apyvartinis kapitalas

Vidutinis grynasis apyvartinis kapitalas = = (Grynasis apyvartinis kapitalas laikotarpio pradžioje + Grynasis apyvartinis kapitalas laikotarpio pabaigoje)/2

418368

———= 11,23

(46160+28355)/2

Grynojo apyvartinio kapitalo apyvartumas parodo, kiek per metus šis kapitalas padaro apyvartų. Maža šio rodiklio reikšmė arba mažėjimo tendencija gali reikšti artėjantį apyvartinių lėšų stygių.

4. Ilgalaikio turto apyvartumas

Pardavimai ir paslaugos / Ilgalaikis turtas

418368

–= 2,53

165098

Ilgalaikio turto apyvartumas parodo, kiekvienas ilgalaikio turto litas sukuria pajamų. Kuo didesnė šio rodiklio reikšmė, tuo aukštesnis įmonės efektyvumo lygis.

5. Turto apyvartumas

Pardavimai ir paslaugos / Turtas

418368

—= 1,54

271096

Turto apyvartumas rodo, kiek vienas turto litas sukuria pajamų. Aukštesnė šio rodiklio reikšmė rodo didesnį efektyvumo laipsnį.

Rinkos vertės rodikliai
Šių rodiklių skaičiavimui naudojama pasirinkta akcijos rinkos kaina: 4,60 Lt.

1. Kapitalizacija Lt
Paprastųjų akcijų skaičius • Akcijos rinkos kaina

80000*4,60=368000

Įmonės kapitalizacija (rinkos vertė) – tai suma, kurią investuotojas turėtų sumokėti, norėdamas rinkoje įsigyti įmonę konkrečiu laiko momentu. Skaičiuojant įmonės kapitalizacija, atsižvelgiama tik į faktinį išleistų paprastųjų akcijų skaičių sandorio (pardavimo) metu. Jei per metus įmonė išleido vieną ar kelias papildomas emisijas, tai kapitalizacija perskaičiuojama nuo padidinto įstatinio kapitalo įregistravimo dienos.

2. Pelnas akcijai, Lt
Pelno (pagrindinio ir išgrynintojo) vienai akcijai skaičiavimo metodika apibrėžta 33-iame tarptautiniame apskaitos standarte (TAS 33).
2.1. Pagrindinis pelnas vienai akcijai, Lt
(Grynasis pelnas – Privilegijuotųjų akcijų dividendai) / (Vidutinis svertinis paprastųjų akcijų skaičius apyvartoje)

45746-5000-0,05

——= 0,72

63000

Pagrindinis pelnas akcijai apskaičiuojamas grynojo pelno dalį, tenkančią paprastosioms akcijoms, padalijus iš tų, akcijų skaičiaus. Šis santykis nurodo grynojo pelno dalį, kuri yra akcijos savininko nuosavybė.

Skaičiuojant. pagrindinį pelną akcijai visada imamas įmonės grynasis pelnas per paskutinius 12 mėnesių. Pvz., jei šis rodiklis skaičiuojamas spalio 1 d., tai grynasis pelnas apskaičiuojamas nuo praėjusių metų spalio 1 d. iki einamųjų metų spalio 1 d.

Skaičiuojant pelną akcija[, į paprastųjų akcijų skaičių yra įtraukiamos ir tos paprastosios akcijos, kurių cirkuliacijos sfera yra ribojama (ŽŪPGA ir darbuotojų akcijos).

Vidutinis svertinis paprastųjų akcijų skaičius apyvartoje skaičiuojamas atsižvelgiant į mėnesių skaičių, kurį konkrečios akcijos buvo apyvartoje.

2.2. Išgrynintas pelnas vienai akcijai, Lt
Išgrynintasis pelnas vienai akcijai apskaičiuojamas taip pat kaip pagrindinis pelnas vienai akcijai, atsižvelgiant į visų per laikotarpį buvusių apyvartoje, pelną vienai akcijai mažinančių, potencialių paprastųjų akcijų įtaką.

Potencialios paprastosios akcijos yra finansinis instrumentas ar kitokia sutartis, kuri gali suteikti jos turėtojui teisę į paprastąsias akcijas. Tai pavyzdžiui:

•skolos arba nuosavybės instrumentai, įskaitant privilegijuotąsias akcijas, kurios gali būti konvertuotos į paprastąsias akcijas,

• akcijų garantijos arba pasirinktiniai sandoriai.
3. Kainos ir pelno akcijai santykis
Akcijos rinkos kaina / Pelnas akcijai

4,60

—– = 6,39

0,72

Kainos ir pelno santykis atspindi, kiek investuotojas moka už vieną įmonės pelno litą. Jo pagalba galima palyginti dvi ar daugiau įmonių, nes jis nustato akcijos rinkos kainos ir jai tenkančio pelno dalies ryšį. Paprastai investuotojai moka didesnę kainą už akcijas tokios įmonės, kurios pelnas turi tendenciją didėti. P/E rodiklis yra vertingesnis lyginant kelias tos pačios šakos įmones.

Atskirai ūkio šakai ar visai rinkai gali būti skaičiuojamas vidutinis P/E. Vidutinis P/E skaičiuojamas kaip suminės įmonių kapitalizacijos ir paskutiniųjų 4 ketvirčių suminio šioms įmonių emisijoms tenkančio grynojo pelno santykis. Nuostolingai dirbančių įmonių finansinis laikotarpio rezultatas į skaičiavimą neįtraukiamas.

kur: Ci – emisijos kapitalizacija;

Pi – emisijai tenkantis grynasis pelnas;

n – skaičius įmonių, kurioms skaičiuojamas vidutinis P/E.

Siekiant įvertinti įmonės vystymosi perspektyvas ir akcijos kainos tendencijas rinkoje, galima skaičiuoti prognozuojamą P/E rodiklį. Šiuo atveju, skaičiuojant pelną akcijai, imamas įmonės prognozuojamas ateinančio laikotarpio pelnas.

4. Akcijos buhalterinė vertė, Lt

Savininkų nuosavybė – Privilegijuotųjų akcijų kapitalo dalis ir jų dividendai Paprastųjų akcijų skaičius

Akcijos buhalterinė vertė atspindi teorinę paprastosios akcijos vertę. Apskaičiuojant privilegijuotosioms akcijoms tenkančią kapitalo dalį, remiamasi nominalia privilegijuotosios akcijos verte.

5. Kainos ir buhalterinės vertės santykis

Akcijos rinkos kaina / Akcijos buhalterinė vertė
Kainos ir akcijos buhalterinės vertės santykis nurodo, kiek investuotojas moka už vieną turto litą, kurį jis teoriškai gautų įmonę likviduojant.

6. Dividendai akcijai, Lt

(Dividendai – Privilegijuotų akcijų dividendai) / Paprastųjų akcijų skaičius

Dividendas akcijai rodo paskirstytino pelno dalį, tenkančią vienai paprastajai akcijai.
7. Dividendinis pajamingumas

Dividendai akcijai / Akcijos rinkos kaina
arba 4%

Dividendinį pajamingumą lyginant su bankų depozitų ar Vyriausybės obligacijų palūkanomis, galima įvertinti investicijos į akcijas pelningumą, taip pat ir akcijos rinkos kainos pagrįstumą.
8. Dividendų mokėjimo koeficientas
Dividendai akcijai / Pelnas akcijai

arba 25%

Dividendų mokėjimo koeficientas nurodo, kokia įmonės pelno dalis skiriama išmokėti akcininkams dividendais.

Literatūra:

1. Įmonių finansinė analizė – Nacionaline Vertybinių Popierių Birža

2. Firmos finansinė analizė – Violeta Kvedaraitė