Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Iasis pasaulinis karas

Autorius: Antanas

1914-1918m. Europa skendėjo baisiame kare, kuris buvo pavadintas Pirmuoju pasauliniu karu arba Didžiuoju karu, nes palietė 30 pasaulio valstybių. Karas kilo tarp kelių galingų Europos valstybių. Jis prasidėjo, kai Austrijos-Vengrijos imperija paskelbė karą Serbijai. Greitai į karą įsitraukė ir kitos šalys. Jos susivienijo į dvi grupuotes: sąjungininkų, kuriems priklausė Britanija, Prancūzija, Italija ir JAV, bei centrines pajėgas-Vokietiją, Austriją-Vengriją ir Turkiją. Iš pradžių visi manė, kad karas bus trumpas ir šlovingas. Jauni vyrai skubėjo stoti į armiją ar laivyną. Tačiau greitai paaiškėjo, jog nė viena iš kovojančių pusių nėra pakankamai stipri pasiekti aiškią pergalę.
Priežastys:
1. Europos tautų nacionalizmas(buvo skelbiamas vienų tautų pranašumas prieš kitas, teigiama, kad karas yra žmonijos pažangos variklis, jis yra neišvengiamas kaip stichinė nelaimė).

2. Europos valstybių nesutarimai dėl:

• Kolonijų(Rusija troško užimti Konstantinopolį ir kontroliuoti Juodosios jūros sąsiaurius);

• Teritorijų(Prancūzija siekė susigrąžinti Elzasą ir Lotaringiją);

• Viešpatavimo Europoje ir visame pasaulyje(Vokietija ir Italija ieškojo „savo vietos po saule“).

3. Serbų teroristas nužudo Austrijos-Vengrijos imperijos sosto įpėdinį P. Ferdinandą.

Eiga:
1914m. rugpjūčio 1d. Europoje įsiliepsnoja karinis konfliktas. Jame buvo panaudoti moderniausi ginklai: kulkosvaidžiai, tankai, nuodingosios dujos, povandeniniai laivai, lėktuvai.

1914m. birželio 28 d. pavakarę visos Europos laikraščių redakcijose buvo spausdinami specialieji leidiniai apie Austrijos-Vengrijos imperijoje nužudytą sosto įpėdinį. Teroristiniu aktu, vadovaujant serbų slaptajai policijai, buvo norima parodyti pasauliui apie neteisėtą Austrijos-Vengrijos valdymą pietų slavų žemėse.

Pirmajame pasauliniame kare Austrijos-Vengrijos imperiją palaikė Vokietija, o Serbiją-Rusija ir Prancūzija. Rugpjūčio 1 d. Vokietija pasiuntė į Peterburgą notą, kad skelbia karą Rusijai. Rugpjūčio 2 d. Vokietija užpuolė Liuksemburgą, rugpjūčio 3 d. įžengė į Belgiją ir tą pačią dieną paskelbė karą Prancūzijai. Rugpjūčio 4 d. vykdydama savo sąjunginius įsipareigojimus į karą įsitraukė Anglija, vėliau ir Austrija-Vengrija. Taip prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas.

Karo frontai 1914-1917m.
Vakarų frontas Rytų frontas

Vokietijai paskelbus karą Prancūzijai ir Anglijai, Vakaruose buvo pasirengusi pulti pagal vokiečių kariuomenės generalinio štabo vado grafo A. fon Šlyfeno parengtą planą. Puolant Prancūziją, sėkmės buvo galima tikėtis tik staigiu manevru apeinant Prancūzijos pasienio įtvirtinimus. Vokietiją nuo Prancūzijos skyrė Belgija, todėl vokiečiai ją užpuolė. 1914m. rugsėjo 5-9 d. prie Marmos užvirė įnirtingi mūšiai tarp Vokieti jos ir sąjungininkų: Prancūzijos ir Anglijos. Pereita prie pozicinio karo. Frontas, iš vienos pusės anglų ir prancūzų, iš kitos-vokiečių, nusitiesė daugiau nei 700km nuo Šiaurės jūros pakrantės iki Šveicarijos sienos. Abiejose fronto pusėse kareiviai iškasė apkasus, tobulai įrengė įtvirtinimus. Įveikti šių įtvirtinimų buvo beveik neįmanoma. 1915m. pavasarį ir viena ir kita pusė bandė įveikti įtvirtinimus, bet jiems nepasisekė. 1916m. vasario mėn. vokiečiai pradėjo puolimą prieš prancūzų pagrindinę tvirtovę Verdune. Jie tikėjosi, kad, patyrę daug nuostolių, sąjungininkai ims trauktis, bet po 9 mėn. trukusios kovos vokiečiai nutraukė puolimą. Nevykęs buvo ir anglų puolimas 1916m. liepos-lapkričio mėn. 1914m. rugsėjo mėn. Rusija pradėjo pulti Vokietiją Rytų Prūsijoje ir Austriją-Vengriją Galicijoje. 1914m. rugpjūčio pab. Vokiečiai sutriuškino antrąją rusų armiją prie Tanenbergo. Rugsėjo 6-15d. vokiečiai prie Mozūrų ežero apsupo ir sutriuškino pirmąją rusų armiją. Visai šiai operacijai vadovavo P. fon Hindenburgas ir Ė.Liūdendorfas. Austrai apie rengiamą rusų puolimą sužinojo per radiją, kai rusai siuntė informaciją neužšifravę teksto. Austrai sugebėjo išvengti didelių nuostolių, bet buvo priversti atsitraukti 200km. Rusijos kariuomenė užėmė visą Galiciją su centru Lvove. Nepasisekė austrų puolimas prieš Serbiją. 1915m. gegužės mėn. austrų ir vokiečių jungtinės pajėgos sėkmingai puolė Galiciją. Rusų kariuomenė pradėjo paniškai trauktis. Austrų puolimą pristabdė Italijos įstojimas į karą. Nemažai kariuomenės aus- trai nusiuntė į Alpių frontą.1915m.vasarą, prisijungus Bulgarijai, vokiečiai sutriuškino Serbiją, tuo pat metu vokiečiai užėmė Lenkijos, Lietuvos ir Kuršo teritorijas, priklausiusias Rusijos imperijai. 1916m. birželio mėn. generolo Brusilovo vadovaujamos rusų pajėgos kirto skaudų smūgį austrams(į rusų nelaisvę pateko 350tūkst. austrų karių). Po tokios pergalės į karą sąjungininkų pusėje įstojo Rumunija. Vokiečiai vėl buvo priversti padėti austrams. Rusų puolimas buvo sustabdytas, o vėliau rusų kariuomenė demoratilizuota.

„Lusitania“
1915m. gegužės 7 d. vokiečių povandeninis laivas atakavo Britanijos keleivinį lainerį „Lusitania“. Nuskendo 1198 keleiviai, tarp kurių buvo 128 amerikiečiai(kai kurie iš jų labai turtingi ir įžymūs). Tai sukėlė daugelio amerikiečių pasipiktinimą ir nuteikė juos prieš Vokietiją. Šis įvykis padėjo JAV apsispręsti ir įsitraukti į karą sąjungininkų pusėje.
Lietuvos okupacija
Vokiečių puolimas buvo sulaikytas 1915m. rudenį Naručio ežero-Daugpilio miesto linijoje. Frontas išsilaikė iki 1917m. Vokiečių armija užėmė visą Lietuvą ir pradėjo šeimininkauti. Lietuvių nuotaikos pasikeitė, jie pradėjo laukti grįžtančių rusų. Vokiečiai lietuvius vertė mokėti didelius mokesčius, rekvizicijas, tad lietuviai ėmė jų neapkęsti. Lietuva turėjo paklusti karinei okupacinei valdžiai. Visos okupuotos Rusijos imperijos sritys buvo sujungtos į Vyriausiojo vado Rytuose kraštą, vadinamą Oberostu. Čia visą valdžią turėjo Vokietijos Rytų fronto vadas. Oberosto kraštas buvo paskirstytas į 6 sritis, tarp kurių buvo Vilniaus, Suvalkų ir Lietuvos sritys. 1917m. kovo mėn. iš minėtų trijų sričių buvo sudaryta viena Lietuvos karinė valdyba, turinti būstinę Vilniuje.

Nuo pat pirmųjų okupacijos dienų buvo įvesta įvairių baudų ir kontribucijų. Per visą okupacijos laiką net 5 kartus iš ūkininkų buvo atimami arkliai. Tokie įvykiai skaudžiai paveikė ūkininkų gyvenimą. Sparčiai buvo kertami miškai, o mediena vežama į Vokietiją, taip pat ten buvo vežami ir vyrai. Buvo draudžiama:

• Važiuoti į kitą apskritį

• Be paso išeiti už seniūnijos ribų

• Laikyti neregistruotus ir neapmokestintus šunis

• Vaikščioti po savo kaimą naktimis

• Kepti pyragus

• Gaminti alų

• Skersti gyvulius

• Avižomis šerti arklius ir pan.

Laiškus liepė rašyti tik vokiečių kalba. Netrukus Rusijos rublis nuvertėjo, sunyko Lietuvos pramonė. Okupantai griežtai kontroliavo prievolių atlikimą.

Rusija:
Darbo našumas buvo gerokai menkesnis nei Vakarų šalyse. Rusijoje tebevyravo rankų darbas, todėl mobilizavus daug vyrų, nebebuvo kam apdirbti laukus. Antraisiais karo metais ėmė trūkti maisto produktų, dėlto buvo įvesta maisto kontrolė, sumažinti daviniai kareiviams. Jau pirmaisiais karo metais žuvo daug daugiau rusų kareivių nei anglų, prancūzų bei vokiečių. 1915m. rusų kareiviai turėjo trauktis iš Galicijos bei Rytų Prūsijos(žuvo daugiau nei 2mln. rusų kareivių). 1916m. Rusijos vadovybė surengė kontrapuolimą. Per šį mūšį žuvo 1mln. kareivių, o frontas liko beveik nepažeistas.

1917m. kovo 15 d. po Vasario revoliucijos nuverčiamas Rusijos caras Nikolajus II. Rusija paskelbiama respublika, įsivyrauja dvi valdžios:

• Laikinoji vyriausybė vadovaujama Lvovo

• Tarybos valdžia sudaryta iš darbininkų ir kareivių

Po Vasario revoliucijos galutinai išryškėjo skirtumai tarp bolševikų ir menševikų. 1917m. balandžio mėn. Leninas(bolševikų lyderis) iš Šveicarijos atvyko į Rusiją. Leninas paskelbė Balandžio tezes, kuriose nurodė, kad darbininkų ir kareivių taryboms nieko nelaukiant reikia perimti valdžią į savo rankas. Darbininkų, kareivių ir valstiečių tarybos bus tiesioginiai valdymo organai, todėl neliks biurokratų, bus panaikinta policija. Išaugus bolševikų autoritetui, jau 1917m. liepos mėn. Petrograde jie mėgino įvykdyti ginkluotą sukilimą. L. Trockis ir L. Kamenevas, kiti bolševikų vadai buvo pasodinti į kalėjimą, o Leninas pabėgo į Suomiją.

1917m. rudenį surengus naujus rinkimus į Petrogrado, Maskvos ir kitų miestų tarybas, beveik visur daugumą juose gavo bolševikai ir tapo svarbiausia politine jėga. Neslėpdami savo planų nuversti teisėtą valdžią, bolševikai provokavo Laikinąją vyriausybę. Naktį iš lapkričio 6 d. į 7d. bolševikų vadovaujami Petrogrado tarybos ginkluoti būriai bei suagituoti dėl neva gresiančio kontrrevoliucinio perversmo kariniai daliniai, užėmė svarbiausius Petrogrado objektus, apsupo ir užėmė Žiemos rūmus, kur posėdžiavo Laikinoji vyriausybė.1917m. lapkričio mėn. įvyko rinkimai į visos Rusijos konstitucinį susirinkimą. Rinkimus laimėjo bolševikai, Leninas ir jo vadovaujama partija įsitvirtino valdžioje.

Pasekmės:
• Žuvo 10mln. žmonių

• Sugriauta 50 miestų bei miestelių, 1200 kaimų

• Vokietija pralaimi karą

• Pasaulio politikoje įsigalėjo JAV ir SSRS

• Susikūrė naujos valstybės

• Nualintas Europos žemynas
Naudota literatūra: „Pasaulis 3“

Vadovėlis „Istorija 9kl.“

Rašykite komentarą

-->