Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Henrikas Nagys

Autorius: Audrius

Henrikas Nagys gyvenęs 1920-1997 metais. Kauno universitete studijavo lituanistiką, germanistiką ir filosofiją, vėliau germanistiką ir meno istoriją Freiburgo ir Insbruko universitetuose. 1949 m. apgynė daktarinę disertaciją apie G.Traklio kūrybos evoliuciją, dėstė literatūrą Monrealio universitete ir gimnazijose, redagavo savaitraštį „Nepriklausoma Lietuva“ (1968-1969), savo pirmąjį lyrikos knygą „Eilėraščiai“ 1946 m. išleido Insbruke. „Žemės lankų“ kritikas, reikalavęs antikonformistinės menininko laikysenos standartizuotoje civilizacijoje ir pasiryžimo „kalbėti už tuos, kurie tildomi ir kurie amžiams nutildyti“ gimtajame krašte.

Jau 1938-1939 m. įtrauktas į nuolatinių „ Naujosios romuvos“ bendradarbių sąrašą, H. Nagys – vienas iš lietuvių poetinio žodžio reformatorių – kategoriškai atmetė „čobrelinės poezijos“ naivų jausmingumą ir dainingąją ritmiką. Skandinavų literatūros herojai jį traukė romantiniu dvasios polėkiu ir drąsiu vienatvės išdidumu. Sielvartingo nerimo ir vidinio maištavimo gaida, nepripažįstanti taikos nei su pasauliu, nei su savimi, tapo H. Nagio lyrikos šerdimi. Jis sukūrė kelėta eilėraščių rinkinių tokių kaip „Lapkričio naktys“ , „Broliai balti aitvarai“ , „Prisijaukinsiu sakalą“ ir dar keletas kitų. H.Nagio poezijai yra labai artima Mačernio poezija.
H. NAGIO BIOGRAFIJA
Henrikas Nagys gimė 1920 metais spalio 12 d. Mažeikiuose. ( žr. 1 priedas, 4 psl.) Mokėsi Kėdainių gimnazijoje. 1940 metais įstojo į Kauno universitetą studijuoti architektūrą. Prasidėjus karui ir vokiečių okupacijai, tęsė studijas atgimusiame Kauno Vytauto Didžiojo universitete lituanistiką, meno istoriją ir germanistiką. 1944 metais pasitraukė į vakarus. 1945-1947 metais studijavo Insbruko universitete germanistiką ir meno istoriją. Studijas tęsė Freiburgo universitete, lygiagrečiai studijuodamas ir dėstydamas Taikomosios dailės institute. 1949 metais H. Nagys persikėlė į Kanadą. Ten jis apgynęs daktarinę disertaciją apie G. Traklio kūrybos evoliuciją, dėstė literatūrą Monrealio universitete ir gimnazijose, dirbo fabrikuose. 1952-1959 metais dirbo „Literatūros lankų“ redakcijoje ir buvo savaitraščio „ Nepriklausoma Lietuva“ redaktorius. Poetas mirė 1997 metais, bet kelėtuose šaltiniuose yra rašoma jo mirties data 1996 metais.
1. Henrikas Nagys

KŪRYBOS PRINCIPAI
Iš vaikystės įspūdžių, iš pasakų apie karalaites ir literatūrinių legendų apie Didįjį Molną „Lapkričio naktys“ , išleistas 1947 m., eilėraščiuose H. Nagys konstatavo idealumo erdvę, ieškodamas čia žmogiškos ir meninės pilnatvės. Šiuo atžvalgiu jis tęsė lietuviškąją pasaulio poetizacijos tradiciją, išsižadėjęs tik metaforinio puošnumo ir gležno tono, bet ne pačios esmės, kurią bandė paneigti avangardizmas. Poetinį išgyvenimą atsisakė atmiešti filosofinėms refleksijoms bei eruducija (1* 10 psl. ).

Nepasiekiami idealyb4s simboliai – aitvaras, sakalas – iškyla ir vėlesnėse Nagio eilėraščių knygose – „Broliai balti aitvarai“ (1969), „Prisijaukinsiu sakalą“ (1978) – kaip romantinės tradicijos sugestija. Ilgesys perkelia visa tai į poetinės idealybės plotmę, kur gamta stebuklingų regėjimų ir meninių transformacijų šaltiniu, tik jau nesusijusi su agrarine gyvenimo sankloda, kaip įprasta lietuvių literatūroje. Eilėraščiuose plėtojasi kaip ypatingo išgyvenimo, susižavėjimo, dvasinio pakilimo aktas, turintis ryškią kulminaciją, būdingą klasikiniam lyrikos modeliui. Vientisas savo kompozicijos linija ie pasikartojančių frazių simetrijomis. Svajonės ir pasakos idealybę užgula tamsi audros naktis, nykios rudens darganos, praradimo nuojauta.

Puslapiai: 1 2 3 4

Rašykite komentarą

-->