Studijoms.lt

Referatai, konspektai

gyvunai

Autorius: Felicija

Fazanas

Nedidelis, naminės vištos dydžio, kūno masė 0,8 – 1,2 kg. Patinas ir patelė ryškiai skiriasi. Patinai ryškiaspalviai, labai puošnūs, žymiai ilgesnėmis nei patelių uodegomis. Jų galva ir kaklas tamsiai žaliai mėlyni. Kitose kūno dalyse vyrauja įvairūs raudonai rudi atspalviai. Visos plunksnos žvilgančios. Skruostai ir apie akis neplunksnuota, ryškiai raudonomis karpomis apaugusi oda. Kojos su aštriais pentinais. Patelė pilkai ruda. Jos uodega žymiai trumpesnė.

Aptinkamas tik tose vietose, kur buvo įveistas, išleidžiant inkubatoriuose išperintus paaugintus fazaniukus. Gyvena laukų miškeliuose, nedidelėse giraitėse, nendrynuose, piktžolynuose. Vasarą laikosi ir laukuose. Be žmogaus pagalbos mūsų klimato sąlygomis neišsilaiko. Žiemą būtina intensyvi globa.

Pavasarį būna tuoktuvės. Tuomet patinai vaikšto pakėlę uodegas ir ištiesę kaklus, triukšmingai plaka sparnais. Jie neretai pešasi. Dėtyje 8 – 14 žalsvai pilkų kiaušinių. Jaunikliais rūpinasi tik patelė.

Kaip ir kiti vištiniai, minta daugiausia augaliniu maistu. Lesa daigus, sultingus lapus, įvairias sėklas, uogas. Vasarą sulesa nemažai vabzdžių, sliekų, moliuskų, varlyčių.

Medžiojama su paukštiniais šunimis. Kyla staigiai į viršų, o paskui skrenda nuožulniai žemėjančia trajektorija. Šaunama 2 – 4 numerio šratais. Mėsa geros kokybės.

Kurapka

Kiek didesnė už naminį karvelį. Kūnas apvalus, kresnas. Jo masė apie 400 g. Iš toliau visa atrodo pilka: viršutinė kūno dalis tamsesnė, apatinė šviesesnė. Patinai nuo patelių skiriasi nežymiai. Patinų krūtinėje yra pasagos formos ruda dėmė. Patelė šios dėmės neturi, arba ji žymiai mažesnė, ne pasagos formos. Kojos plunksnomis neapaugę.

Gyvena laukuose. Rudenį ir žiemą laikosi būreliais – šeimomis. Kartais šeimos, ypač jau praretėję, susijungia. Pastaraisiais metais labai pagausėjo. Tam turėjo įtakos šiltos, beveik besniegės žiemos ir žemėnaudos pokyčiai: laukuose didesnė kultūrų įvairovė, daug nedirbamų laukų, mažiau didžiosios technikos, mineralinių trąšų, įvairių chemikalų.

Poros susidaro (būreliai išyra) kovo mėn. Iš visų Lietuvos paukščių deda daugiausiai kiaušinių iki 24 (dažniausiai 18 – 22). Kiaušiniai netaškuoti, pelenų spalvos. Peri tik patelė, bet jaunikliais rūpinasi abu tėvai.

Šiltuoju metų laiku lesa įvairius bestuburius: vabzdžius, jų lervas, moliuskus, kirmėles. Sunaikina daug kenkėjų. Bet ir vasarą, nekalbant apie kitus metų laikus, mityboje vyrauja augalinis maistas: lapeliai, šaknelės, ūgliai, daigai, sėklos, želmenys. Pastaruosius atsikapsto net iš po sniego. Normaliam virškinimui reikalingi smulkūs akmenukai. Skrandyje jų būna net keli šimtai (vidutiniškai 600). Maitinasi tik ant žemės.

Medžiojamos su paukštiniais šunimis. Šaunama 5 – 6 numerio šratais.


Kurtinys.

Stambus miško paukštis. Patelės kūno masė 2,5 kg, o patino – apie 5 kg. Patinas rusvai juodas, išmargintas šviesiais taškeliais ir banguotomis linijomis. Galva ir gerklė juodi, pagurklis tamsiai žalias, metalinio blizgesio. Antakiai raudoni. Kojos iki pirštų pamatų plunksnuotos. Pirštai iš šonų turi ragines šukas. Patelės rusvos su balsvų, pilkų ir juosvų dėmelių marginiu. Kaklas ir pagurklis ryškiai rudi.

Kurtiniai Lietuvoje gyvena didžiuosiuose pušynuose Rytų ir Pietryčių Lietuvoje: Labanoro, Baranavos, Ažvinčių, Rūdininkų ir Gudų giriose.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28

Rašykite komentarą

-->