Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Mūsų gyvenimo ir mirties prasmė

Autorius: Rūta

O juk viskas tik iliuzija… Tik mūsų didžiulis noras tai pastebėti… Didžiulis noras gyventi… O kas iš tiesų tai yra niekas negali pasakyti. Niekas nežino kada tai prasidės ir kada viskas baigsis. Niekas nepaskys kodėl čia ir būtent dabar?! Bet argi tai svarbu? Argi mes neturime svarbesnių reikalų? Na pavyzdžiui gyvenimo kūrimas? Nors iš tiesų ką to reikia? Kam visą to reikia? Kodėl mes taip dažnai be priežasties einam pirmyn? O kai suvokiame ką darome, sustojam. Kodėl mes nematom to kas aplink? Nematom gėlių, gyvūnų, paukščių, medžių ir savęs? Mes nematom nieko, išskyrus tikslą. Ar tai jau taip svarbu? Kodėl mes taip skubam? Kur mes taip bėgam? Gyventi? Bet juk be mūsų gyvenimo tiesiog nėra. Gal pagaliau pats laikas būtų ieškoti savęs ir palikti tas lenktynes į niekur? O gal mes tada visai pamestume save?

Klausimas. Kam gyventi? Juk gyvenimas toks sunkus. Jame tiek daug vargo ir skausmo. Kam mums viso to reikia? Kam? Tuoj visi pradės įrodinėti savo gyvenimo tiesas ir prasmę. Bet ar kiekvienam jos tiks? Aišku, kad ne. Paklausite: „ kodėl? “. O todėl, kad žmonių yra be galo daug ir jie visi tokie skirtingi. Juk vienodų nebūna. Aišku pas juos ir skirtingos problemos, skirtingi rūpesčiai bei džiaugsmai. Todėl kiekvienas turime rasti savo gyvenimo prasmę. Sunku. Tiesa? Bet kodėl? Juk tai atrodo taip paprasta: šeima, vaikai, darbas, mokslai, pramogos, sveikata… Na aišku, mes čia galime ilgai vardinti. Bet atsakykite. Ar to užtenka? Gal daugumai ir taip. Aš nesiginčiju. Bet ne visiems, tikrai ne visiems.

Kiti žmonės nesugeba sau iškelti tikslo. Nemato šviesių spalvų gyvenime, tik tamsą, neapykantą, vargą, skurdą ir kitas blogybes. Bet jie nemato šviesos, nesugeba nuoširdžiai džiaugtis, nesuvokia kad jie gyvena.

Reikia džiaugtis tuo ką turi. Taigi, džiaukitės kad galit kvėpuoti, įausti, mastyti. Bet žinote kas svarbiausia. Nesigailėti savęs, nuo to prasideda visokios abejonės gyvenimo prasme. Norit išduosiu mažyte paslaptį. Norit aš žinau, juk visi yra smalsus. Tai va ta paslaptis. Gyvenimo prasmę turit rasti patys, niekas už jus to nepadarys. Aišku bandys, bet ar tai bus jūsų stimulas gyventi. Savaime suprantama, bus ir gerų siūlymų, tik reikia atsirinkti kas yra geriausia ir labiausiai tinka jums.

Kas galėtų į visus tuos klausimus atsakyti? O gal to tiesiog nereikia? Gal klausimai taip ir turi būti be atsakymų? Ateis laikas kai klausti nebus ko ir apie ką. Ateis laikas kai viskas bus aišku… Tik kada jis ateis? Visų mūsų gyvenimas, kad ir koks jis būtų individualus, turi tam tikrą ritmą, nusistovėjusią įvykių, situacijų, sprendimų seką. Visa tai dažniausiai vadiname kasdienybe, rutina, stengiamės iš jos ištrūkti, bet ir toliau joje murkdomės kaip murkdęsi. Tik štai atsitinka kažkas tokio, kas išsviedžia mus iš įprasto kasdieninių situacijų ir patyrimų srauto ir pastato akis į akį su savimi pačiais, savo silpnumu ir savo stiprybe. Egzistencializmo filosofijos atstovai tai vadina ribinėmis situacijomis. Būtent ribinėse situacijose geriausiai atsiskleidžia žmogaus gyvenimo prasmė ir beprasmybė, jis yra patikrinamas ir išbandomas.

Visi, be išimties, savyje nešiojamės gėrio ir pikto pradus. Idealizmas ir oportunizmas – tai ne kas kita, kaip tų pačių priešiškų jėgų – gėrio ir blogio – apraiškos mumyse. Kova tarp gėrio ir blogio tęsiasi visą gyvenimą. Ir toje dvikovoje glūdi žmogaus gyvenimo prasmė, nes ji apsprendžia kiekvieno likimą Amžinybėje.

Puslapiai: 1 2 3 4

Rašykite komentarą

-->