Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Graikų menas

Autorius: Ieva

Šio laikotarpio menas, kaip ir Renesanso, yra viena iš viršūnių arba bent jau vakarų meno viršūnė. Klasikiniu graikų meno laikotarpiu, nors jis truko tik penkiasdešimt metų, nuo 480 iki 430 pr. Kr. (pentekontaetijas), sukurta neįtikėtinai daug nuostabiausių kūrinių. Tai buvo Atėnų dominavusių Graikijoje, didžiausios šlovės epocha. Visi bandymai atkurti klasikinį meną įkvėpimo sėmėsi iš to periodo graikų meno. Būtina pažymėti, kad graikų menas suklestėjo tuo pačiu metu, kai radosi apsivaliusi nuo mitų racionalioji filosofija ir užgimė demokratija.

Graikų menas tobulumo pasiekė dviejose srityse: architektūros ir dar ryškiau – skulptūros. Atrodo, ir tapybos būta nuostabios, bet jos pavyzdžių iki mūsų dienų beveik neišliko.

KETURI DIDIEJI GRAIKŲ MENO PERIODAI

Kretos-Mikėnų laikotarpis (IV a. pr. Kr. pab.-I tūkstantmetis pr. Kr.)

Prieš atsikraustant indoeuropiečių graikų gentims I tūkstantmečio pradžioje, Egėjo jūros salose, ypač Kretoje, jau klestėjo civilizacija. Centrinė Kretos padėtis, anot Aristotelio, lėmė jos įtaką visai Graikijai. Minojo civilizacijos kūrinys – Knoso rūmai (manoma, kad juos galėjo pastatyti architektas Dedalas), subtilus ir sudėtingas jų išplanavimas davė pamatą rastis mitui apie labirintą. Rūmai labai išradingi. Buvo dviejų kartų rūmai, pirmieji dėl nežinomų priežasčių sugriauti apie 1400 m. pr. Kr., iš to fakto galėjo atsirasti sakmė apie Atlantidą. Tapytojai, puošdami rūmus, vaizdavo rafinuoto kasdieninio gyvenimo scenas: šokėjas, gėles, delfinus, neabejotai ritualinius žaidimus su jaučiais. Ši civilizacija vis dėlto lieka mįslinga, nes jos linijinis B raštas dar nėra iššifruotas.

Kretos civilizaciją sugriovė achajai, kariai ir medžiotojai, apie kuriuos rašė Homeras; Peloponese, Mikėnuose ir Tirinte, jie pastatė gerai įtvirtintas pilis, tai liudija garsieji Liūtų vartai Mikėnuose. Kitas originalus achajų kūrinys – auksinės laidotuvių kaukės.

Archajinis laikotarpis (XI-VI a. pr. Kr.)

X a. galima laikyti tikrojo graikų meno pradžia. Pirmasis tos epochos periodas vadinamas geometriniu (900-700 m. pr. Kr.). svarbiausi kūriniai – tapytos vazos, puoštos laužytomis ar kryžiškomis linijomis, rombais, vėliau – stilizuotomis, geometrinėmis žmonių ir ypač gyvūnų figūromis (zoomorfinės vazos).

Įdomu tai, kad pirmieji žmonių atvaizdai pasirodė ant laidotuvių vazų. Jie sustingę, sutartiniai: mirusysis vaizduodamas iš priekio ant lovos, nutapytos iš profilio.

Antrajam archajinės epochos laikotarpiui (VIII a. pr. Kr. pab.) būdingos rytietiškos tendencijos, pavyzdžiui, egiptietiškos šukuosenos ar egzotiškų gyvūnų atvaizdai.

Tikrosios archajikos periodas (700-480 m. pr. Kr.) – akmens architektūros ir skulptūros pradžia, naujos temos – kuras (jaunuolio statula) ir kora (merginos statula). Tai ir Homero laikotarpis.

Klasikinis laikotarpis (480-323 m. pr. Kr.)

Klasikiniu periodu kūrė didieji skulptoriai Feidijas bei Praksitelis, buvo pastatytas Partenonas. Atėnai tapo graikų pasaulio centru. Sukuriama neįtikėtinai daug tapybos, architektūros ir skulptūros šedevrų. Skulptoriai, kaip antai Feidijas ar Praksitelis, nustato grožio etalonus. Dėl universalumo siekimo nuolat kartojasi tie patys tipai, jie vis tikslinami.

Helenistinis laikotarpis (323-32 m. pr. Kr.)

Helenistinė epocha prasideda po Aleksandro mirties 323 m. pr. Kr. ir trunka iki 32 m. pr. Kr., kai romėnai užima Aleksandriją. To laikotarpio menas puošnesnis, jausmingesnis ir manieringesnis. Vaizduojamos aistros, kančia, dinamiški judesiai. Pavyzdys – garsioji Laokoonto skulptūra: Laokoontas regi šalia mirštančius gyvačių smaugiamus savo vaikus.

Puslapiai: 1 2 3 4 5

Rašykite komentarą

-->